Autorius: Raimundas Tuminauskas
Data: 2001-02-15
Knygos siužetas panašus daugiau į tyrinėjimo ekspedicijos dienoraštį rašomą praeito (t.y. dvidešimto) amžiaus pradžios terminais ir tematika. Pasakotojas - universiteto geologijos katedros mokslininkas, kartu su kitais kolegomis vyksta į ekspediciją Pietų ašigalio link. Tikisi ištyrinėti nežinomus, po ledu glūdinčius praeities klodus, susidariusius dar prieš šio žemyno užšalimą. Tačiau susiduria su netikėtu radiniu - įspaudu uolienoje, labiau primenančiu pėdsaką, tik visiškai svetimą bet kokiai žmogui žinomai būtybių rūšiai. Tyrimams stumiantis toliau, randami vis nauji įspaudai, datuotini vis naujesniais laikais, kol galų gale tyrinėtojai aptinka poledinę ertmę su keletu būtybių kūnų, čia ir prasideda visi ekspedicijos siaubai. Tačiau atkastieji, nors ir patys nėra švelnumo įsikūnijimas, vis dėl to yra kažkokios gyvos būtybės, su sava veiksmų logika, kurią kažkiek įmanoma perprasti. Tik kažkodėl jos, nors ir labai stiprios, neišgyveno ir tai, kas jas sunaikino - jau nebepasiduoda jokiems logikos dėsniams, o yra tiesiog nenupasakojama.
Knygoje pateikta viena apysaka, tuo pačiu pavadinimu kaip ir pati knyga, bei keletas apsakymų. Autorius - vienas iš garsesnių klasikinių "siaubų" kūrėjų. Tai nėra popsas, toks kaip, tiesą pasakius, visų numylėtas ir nuvalkiotas S. Kingas. H.P. Lovecraft'o stilius - oficialaus laiško arba mokslinio pranešimo tonu dėstomas pasakojimas, atspindintis to laikmečio Kanados kalbinę struktūrą. Taigi knyga nesiskaito nei labai lengvai, nei labai greitai. Pasakojimas apie ekspediciją, sakyčiau, yra šiek tiek ištemptas, ar bent jau atrodo man - pripratusiam prie ganėtinai greito šiuolaikinių autorių veiksmo vystymo. Bet ramus ir kliuvinėjantis už aprašymų (gal net nuobodokas ?) pasakojimo stilius - užliūliuoja skaitytoją ir palieka nepasiruošusį atomazgai. Pirmas įspūdis užvertus knygą lieka absoliuti tuštuma ir susižavėjimas autoriaus vaizduote. Resursai Internete vertina "Over The Mountains Of Madness" kaip geriausią H.P. Lovecraft'o apysaką. Ir iš tikro, perskaičius daugiau autoriaus kūrinių, galima drąsiai pasakyti, kad nei vienas nesiekia minėtos apysakos lygio nei savo siužetu, nei stiliaus - turinio atitikimu. Beje apsakymai taip pat parinkti vieni iš geresnių: "The Shunned House", "The Dreams In The Witch-House", "The Statement Of Randolph Carter".
Įvertinimas 10 balų sistemoje:
Siužetas - 10
Originalumas - 10
Stilius - 10
Įtrauklumas - 7
Bendras - 9,25
Ištraukų nepateikinėsiu, galima paieškot internete - pilna.
idomu, idomu...
Shiaip - zhinoma, "horror'o" klasikas "i vsio takoje" :)
Tik, deja, ne mano skoniui... Nors Poe labai megstu.
bet nuo siandien ir Lovecrafta labai isbandyti noriu. teks paieskoti...
Geriausias,mano nuomone,Lavkrafto apsakymas yra "Tamsos gyventojas".Tikras perliukas!
Nors grožinės literatūros nagrinėjime esu profanas, jaučiu, kad tekstai parengti labai kokybiškai, o skaitytojas, kai jau pagaunamas, valdomas iki pasakojimo galo.
Būtinas deguto šaukštas: siaubo žanras man neypač pagal skonį. Paėmiau šią knygą susipažinti su klasiku. Už Kingą patiko labiau, nors panašumų yra, o X failai, atrodo, sukurti tikro Lovecraft'o mokinio.
Pats esu perskaites 14 Kingo romanu ir iki siol negaliu atsistebeti jo fantazija, ir jo sukurtais ir pripildytais siaubo pasauliais.