Ne vienas rašytojas atrado savo pašaukimą, pasakodamas pasakas nuosaviems vaikams; tas pats atsitiko ir su Hju Loftingu, pagal išsilavinimą inžinieriumi (1886-1947 m.). Iš I pasaulinio karo frontų jis namo siuntė iliustruotus laiškus su istorijomis apie gerąjį žvėrių gydytoją Joną Dolitlį. Iš jų susidarė pirmoji knyga, išleista 1920 m., o vėliau buvo parašytos ir kitos. Daktaras Dolitlis ne tik iki šiol mėgiamas įvairių šalių vaikų ir paaugėlių, bet susilaukė ir sekimų. Tačiau ne apie juos dabar kalba.

Knygos apie daktarą Dolitlį - iš tų, kurias perskaitai vienu atsikvėpimu, o kai reikia nusakyti, kuo jos tokios patrauklios, pasimeti. Siužeto, nors jis ir pakankamai vingiuotas, negali pavadinti "kvapą gniaužiančiu". Fantastiški darbai čia daromi be daugiažodiško patoso, neįmanomos kelionės atliekamos tarsi netyčia, o personažai apie viską kalbasi taip buitiškai, kad nejučiom pamiršti, jog tai ne realistinė istorija. Beje, personažai taip pat ne eiliniai. Dolitlio namiškiai - antis Tap-Tap, šuo Vipas, papūga Polinezija, beždžionė Či-či ir kiti kitokiausi, o kur dar daugybė gyvūnų, su kuriais jam tenka susitikti įvairiausiuose kraštuose… Žinoma, daktaras negimė jau mokėdamas susišnekėti su gyvūnais.

Kažkada medicinos mokslų daktaras Jonas Dolitlis buvo tik paprastas žmonių gydytojas. Bet jam ėmė nesisekti, ir papūga Polinezija pamažu išmokė jį suprasti žvėrelius, kaip kad jis pats kadaise buvo ją išmokinęs suprasti žmonių kalbą. Taip prasidėjo Dolitlio, kaip gyvulių gydytojo, karjera.Tačiau knygos nėra koks "Ligoninės priimamojo" variantas. Pagrindinę jų dalį sudaro kelionės ir jose patiriami nuotykiai. Ne tik kad aprašyti smulkiai, bet ir išvardinti juos sunku: Dolitis vyksta į Afriką gydyti beždžionių, pakeliui susipyksta su juodųjų karaliumi ir susiremia su piratais, jis gaudo vergų pirklį Džimį Bonę, įkuria Afrikos valstybėje Fantipoje patį greičiausią paštą pasaulyje (ar dar reikia sakyti, kad tame jam padeda paukščiai), jis padeda varganai njamnjamų tautelei praturtėti ir atsiginti nuo godžių kaimynų, jis keliauja į slėpiningą Junganykos ežerą, kur gyvena vienintelis pasaulyje gyvūnas, pergyvenęs pasaulinį tvaną - vėžlys Dumblaveidis… Ir dar per tą laiką spėja pora kartų pasėdėti kalėjimuose. O tai - tik pirmosios knygos nuotykiai! Bus kelionių ir tolesnių, nei į Afriką; keliaus jis pas indėnus, plauks po milžiniškos sraigės kiautu per okeaną, o paskutinėje knygoje pasieks net Mėnulį. Ir, aišku, visur Dolitlis nuveikia daug gerų darbų ir sužino daug naujo. Tiesą sakant, ir pati jo pavardė reikšminga - "do little" reikštų "mažadaris", o šiuo atveju - "nors truputį padėk, padaryk ką nors gero". Bet ne tiek mažai jis ir nuveikia, nors, kaip pats sako, nesistengia elgtis pagal visų priimtas taisykles: "Tegu aš neišmanau apie jūrininkystę, nemoku laivo valdyti, vis dėlto esu nuplaukęs, kur norėdavau." Jis, aišku, teisybę sako, - ar ant laivo, ar ant plaukte, ar keturpėsčia, bet tikslą daktaras Dolitlis visada pasiekia.

Įsimintini yra su meile, išmanymu ir humoru aprašyti žvėrelių (ir net augalų) portretai, o jų gyvensenos paslaptys pateikiamos taip pagauliai ir paprastai, kad nekliūva net ir labiau besidomintiems biologija. Žinoma, tai stebuklinės apysakos; tarkim, vienoje dalyje puikiai "sugyvena" tiek pasakojimai apie dinozaurus, tiek apie pasaulinį tvaną. Tačiau visa tai taip puikiai įpinta į realius įvykius ar faktus (ne tik biologijos, geografijos, istorijos, bet net dailėtyros, justicijos ir filatelistikos srityse), kad disonansu nenuskamba. Galų gale, didelė vertybė yra H.Loftingo neįkyrus, bet tvirtas humanizmas; vietomis nevengiama ir socialinės satyros.

Atskirai reiktų pasakyti apie Prano Mašioto vertimą, - taip, jis nemodernus (remtasi 4 deš. leidimais), jis knibžda žodelių "tamsta", vietoj "hipopotamo" čia sutiksime "vandens arklį", vietoj šuns Džipo (orig. Jip) - Vipą, savotiškos ir sakinių konstrukcijos, bet vargu ar išliktų tas šarmas, sterilizavus tekstą pagal dabartines tradicijas. Bent jau asmeniškai man šitoks variantas atrodo labiau atspindintis XIX a. Anglijos dvasią.

Britų vaikų literatūros klasika