Autorius: offca
Data: 2005-11-23
"Karalienė miega" - tai istorija tiesiog apie gyvenimą ir meilę. Apie gyvenimą šeimos, jeigu du žmones, gyvenančius kartu ir neturinčius vaikų, taip galima pavadinti. Tai taip pat istorija apie rašytoją Grėtę ir jos vyrą bankininką Astorą, kurie gyvena kartu, viename name, tik vienas pirmame aukšte, o kitas - antrame.
Pasakojimas dėliojamas iš lėto nuo poros susipažinimo ir tuo pačiu vyksta tik vieną vakarą dviaukščiame name. Scenarijus paprastas: nusitašęs vyras partempia tokios pačios būsenos, tiksliau, dar labiau nusitašiusią savo žmoną namo ir bando ja pasirūpinti. Tuo pačiu išlenkia dar po taurelę, surūko po cigaretę ir leidžiasi viskiui nunešti į tolimus ir artimus prisiminimus: apie tai kaip taupė kilimui, kuriame dabar telkšo žmonos skrandžio turinys; apie tai, kaip prisijaukino katę vardu Tigriukas; apie Lochnesą - ežerą ir jame gyvenančią pabaisą; apie tai, kaip žmona semiasi minčių savo romanams, ir apie tai, kaip pragėrė vienas kito gyvenimą.
Rašytojas lyg patyręs striptizo šokėjas iš lėto atidangsto intymiausias poros gyvenimo detales, leidžia skaitytojui pamatyti poros gyvenimą: koks jis yra iš tikrųjų, ir kokį jį vaizduoja žiniasklaida; atskleidžia kartu gyvenančių žmonių mintis ir troškimus, baimes ir pomėgius; parodo jų meilės metamorfozes.
Galima pavadinti šią knygą "Milijonas nepasakytų žodžių ir tiek pat neatsakytų klausimų". Žodžiai, kurie turėjo būti ištarti, ir klausimai, kurie turėjo būti atsakyti, dviejų kartu gyvenančių ir kažkada mylėjusių vienas kitą žmonių. Tai knyga apie du žmones: vyrą ir moterį, apie du kartu gyvenančius žmones, kurie alkoholyje:
Knyga be proto nuoširdi, melancholiška ir sąžininga. Joje nerasi jokių pagražinimų, jokio bandymo papirkti skaitytoją bestselerišku išmislu. Skaitai nuo pradžių iki pabaigos ir bijai to, kas atsitiks knygos veikėjams. Kaip ir pats pradedu bijoti, kad man neatsitiktų taip kaip jiems. Knygą savo mistiškumu ir įtampos auginimu galima palyginti su geriausiais Stiveno Kingo nefantastiniais pasakojimais ("Doloresa Kleiborn", "Mizerė" ir kt.). Knyga daugiau orientuota į brandžiąją visuomenės dalį. Abejoju ar paaugliui ji būtų įdomi, aktuali ir suprantama. Šį romaną manau reikėtų pasiūlyti tiems, kurie daug ir per daug vartoja alkoholinių gėrimų, ypač jeigu šeimoje tai daro abu tėvai. Tiesa, čia nerasi jokių tiesmukų pamokymų, moralizavimų ar skatinimų vesti sveiką gyvenimo būdą, bet perskaičius, manau, kiekvienas susimastys apie savo santykius su kitu sutuoktiniu, ar teisingai sprendžiamos šeimos problemos, ar tikrai nuodugniai suprantame savo partnerį ir jo veiksmus, pagaliau, ar mes tikrai mylime. Kas dėl alkoholio įtakos žmogaus gyvenimui, tai panašaus užmojo istoriją teko skaityti Hanso Falados "Girtuoklyje".
Vienas įdomiausių romano momentų - vyriškis po dviaukštį namą ieško butelio (aišku ne tuščio), kurį kažkur turi būti paslėpusi žmona. "Tokia jau ji - visada keičia bazių dislokacijos vietą. Panašiai elgėsi ir didžiosios valstybės su atominiu ginklu per šaltąjį karą."
Pradėjus skaityti kyla klausimas "kas ta karalienė?", jei pasakojama apie du alkoholikus? Atsakymas randamas greit, bet šitoje apžvalgoje palikime šį klausimą atvirą, kokia yra ir romano pabaiga.
Mintys vertos dėmesio:
Kitiems gyvenimas - alkoholis ir vienatvė
atrodo,kad knyga - apie mano ateiti. reikes paskaityti:)
Apžvalga tikrai graži :) Gal net ir knygą mielai perskaityčiau. Tik bibliotekose kažin ar rasiu.
O dėl daiktų - tai tikra tiesa, apaugi jais žmogus... O išmeti pusę - ir nepastebi, kad pritrūkai kažko.