Išsisėmimas ar ?
Autorius: offca
Data: 2008-09-19
Apie knygą: Jei jau tau patinka koks rašytojas ir jo rašymo stilius, tai anksčiau ar vėliau prie jo grįžti ir vėl mėgaujiesi. Smagu, kai tai būna vis kitas to pačio rašytojo kūrinys, kad nereikia veik mintinai įsidėmėti tos pačios knygos turinio, kad gali vis su naujais veikėjais ir/ar naujomis siužetinėmis linijomis mėgautis pačio skaitymo malonumu.
Mažuma tokių autorių fantastikos srityje. Gal todėl, kad žanras didesnį dėmesį kreipia į istorijos išmoningumą, nei į literatūrinį audinį. Tiesą sakant, negaliu krūvomis pateikti pavyzdžių, kad fantastiniame kūrinyje man literatūrinė kalba trauktų labiau negu siužetas. Na, tebūnie tai A. Sapkowski, T. Pratchett, R. Bradbury, ......................, (kas dar? - papildykite nuo savęs).
Į šitą sąrašą nepatenka Sergejus Lukjanenka. Nebepatenka po „Švarraščio“ – t.y. „Juodraščio“ tęsinio. Nors mielai imsiu į rankas dar neskaitytus ruso kūrinius, tačiau minėtasis mane nuvylė.
Kūrinio fabula sukasi apie „Juodraštyje“ iškeptą funkcionalą (kas tai per žvėris skaitome priešistorėje), maskvietį Kirilą, kuris imasi kovoti už savo ir likusių funkcionalų laisvę; tarp paralelinių pasaulių ieško funkcionalų tėvynės ir atsakymų į egzistencinius klausimus, o jį tuo tarpu persekioja, bando sugauti, nužudyti... Žodžiu, vyksta action, kur herojus iš bet kokios situacijos išneša sveiką kailį. Rodos, viskas taip pat, kaip ir „Spektre“, „Žvaigždės - šalti žaislai“ ir kituose Seriožos romanuose, bet kažkas skaitant „Švarraštį“ vis kėlė kreivą, rašytoją niekinančią, šypseną.
Nieko naujo, kad čia dar ryškiau nei kitur atsiskleidė Lukjanenkos rusiškasis šovinizmas, kad neapsiribojama išgalvoto pasaulio aplinka, o piešiamos paralelės su šiandieniu realiu pasauliu, kad nuo pagrindinio veiksmo nukrypstama į buitines filosofijas apie kiną, garsenybes, didvyrius, drabužius, žmogiškas savybes, istorines ir politines peripetijas, kad vis pasišaipo iš savęs kaip profesionalaus fantazuotojo. Trūko tik atviro parašymo, kad rašo šį tęsinį, nes toks jo darbas. Idėjos kaip ir išsemtos, bet gyventi reikia, pinigėlių trūksta, reiškia reikia rašyti dar ir dar, ir kuo storesnės apimties; nebegaunu aš malonumo iš šitos rašliavos, bet tai kas: honoraras yra honoraras. Būtent, tai sklinda iš „Švarraščio“, kuris, mano manymu, geriau būtų likęs juodraščiuose.
Priekaištai ir dėl siužeto, kurio trečdalį lengvai galima išbraukyti, ir kūrinys niekuo nenukentės, ir dėl skystumo idėjos-problemos, kuri sulig knygos pabaiga ne tai, kad kažką paaiškintų, bet tiesiog fantasto dieviškos rankos prisilietimu atidarė duris į dar vieną tęsinį (gal bus „Rankraštis“, arba „Mašinraštis“), nes trijų šimtų puslapių paieška neprivedė prie to, „kuris valdo jus visus“, o tik ištraukė herojaus priesaiką surasti tuos valdytojus. Tad, lieka laukti dar vienos dalies, tikėkimės, kad paskutinės.
p.s. iš daug tuščiažodžiavimo užstrigo tik ši ištrauka:
„Bibliotekoje mane maloniai nustebino lentelė ant sienos “Mokantiems skaityti įėjimas nemokamas“.
pritariu svarrastis pirmasis mano perskaitytas romanas iki siol girdejau kad lukjenenko labai geras rasytojas bet po sito nebezinau ka galvoti istikimi lukjenenko gerbejai neskaitykit nes nusivilsit arba pirkit kad paremtumet rasytoja finansiskai,tai tikrai "skystas" kurinys verciau eridanas isleistu pirmuju lukjenenko darbu pavyzdziui "berniukas ir tamsa" tikrai nusipirkciau kodel eridanas leidzia naujausius darbus kur lukjenenko issisemes geriau isleistu brandesniu autoriaus darbu.
Matyt ir ponas Karolis, ir, savaime suprantama, recenzijos rašytoja (-s, pagal "niką" lyg ir moteriška giminė) priklauso tai pačiai kailinėtų gyvių grupei, kurių vertingiausi teikiami produktai yra vilna bei mėsa (atskiros veislės dar būna ir melžiamos, sūris skanus - net brangus - gaminamas). Gal geriau mielieji prie pagrindinės savo rūšies veiklos ir pasiliktumėt? O ponui Karoliui dar patarčiau lietuvių kalbos kursą vidurinėj pabaigt. Kad bent jau taškus ir kablelius pažintų...
Knyga gera. Nekreipkit dėmesio į "pradinukus", kurie sprendžia, paskatę tęsinį be pradžios.
Abetita, offca skaitė ir pradžią. Ir norėtųsi argumentų, kodėl "Švarraštis" yra gera knyga, o ne tik sauso konstatavimo.
Gerbiama "offca",
Pirma, kalbėdama apie pradinukus, neskaičiusius pradžios, turėjau omenyje poną Karolį.
Antra, tęsinys siužeto aspektu man pasirodė visai logiškas, nereikalaujantis jokios "trečios" knygos. Nes, ilgai ieškojus ir supratus, kad pastangos bevaisės, bergždžią užsiėmimą mesti normalu. Ir jokių nuotykių nebraukyčiau, gal net dar pridėčiau.
Trečia, Lukjanenkai būdingas žmoniškumas ir žmogiškumas, kurį rasi toli gražu ne visų autorių kūriniuose. Gal dėl to, kad autorius rusas? Jie kažkodėl atrodo šiltesni. Gal vertėjos dėka?
Knyga yra gera todėl, kad (aš irgi skaičiau ir pradžią, ir pabaigą) man patiko. Lygiai kaip tamstai, "Offca", bloga, nes nepatiko.
Beje, tamstos vietoj malonybiniais vardais recenzijose nesisvaidyčiau. Visais atžvilgiais - nepagarbu.
Aš nesiimu primetinėti savo nuomonės, bet manau, kad gerbiama Abetita, tikriausia neskaitė daugiau Lukjanenkos, nes pakanka paskaityti pirmuosius jo darbus, kad pastebėti, jog rašytojas kartojasi, spaudžia iš š... vašką, ko tikrai nebuvo anksčiau.
Iš kitos pusės galima pavydėti tiems, kurie S.L. pradėjo skaityti nuo Juodraščio, švarraščio - tokiu atveju ir šios dvi knygos gali pasirodyti šedevrais.
Ir aš neneigiu, kad knyga gera žmogiškos ir žmoniškos fantastikos plotmėj, bet yra geresnių, daug geresnių, net to pačio S.L.
Dėl malonybinių - man galima, Serioža - senas mano prietelius ir jis nepyksta, kai taip į jį kreipiuosi.
Kvaila teigti jog svarrastis puikus Lukjenenko meistriskumo pavyzdys,perskaicius ji atskleidziamas akivaizdus autoriaus issisemimas,vien palyginus su "zvaigzdes salti zaislai","zvaigzdziu seselis" akivaizdus skirtumas,taip daugelis lukjenenko darbu puikus,bet svarrastis silpnas darbas,taip lukjenenko kadaise igijo psichiatro specialybe,jis moka manipuliuoti skaitytoju psichika,ivaldes rasyma 1 asmeniu ,bet svarrastyje geriausias dalykas yra tik pirmosios kiekvieno skyrelio pastraipos.
Beje kalbant apie pradinukus, sakydamas jog svarrastis pirmasis mano perskaitytas romanas turejau galvoje,kad tai pirmasis sio autoriaus perskaitytas romanas.Perskaiciau kelis simtus ivairiu pozanriu fantastiniu romanu,ir susiformavusiu literaturiniu skoniu esu linkes pasikliauti,manau apzvalga tikrai objektyvi.
Ponui Karoliui: sakydama "pradinukas", turėjau omeny, kad būtent šį kūrinį, susidedantį iš dviejų (tik kol kas, kaip spėja apžvalgininkas) romanų, pradėjote skaityti nuo vidurio ir tai, kad į rankas Jums lig šiol nepapuolė nė vienas Lukjanenko rašinys. Juolab, kad vėlesnėje žinutėje teigiate perskaitęs kelis šimtus "įvairių požanrinių fantastinių romanų".
Gerbiamam "Offca": pirma, atleiskite, kad anksčiau jus įsivaizdavau esant moteriškos giminės. Suklydau. Frazė "girtas buvau" klaidą ištaisė. Antra, nesakiau, jog tai šedevras. Sakiau "knyga gera". Tai yra: lengva, maloni, įtraukianti. Kaip ir dauguma šio autoriaus kūrinių. Nes Lukjanenko yra labai šaunus, kai siužetą paremia "rusiškos žemės dvasia"; blogiau - kai nuklysta į tolimą kosmosą.
aš neprieštarauju, kad SL yra šaunus. ir nematau nieko blogo, kai nuklydęs į tolimą kosmosą sėja ten rusiškos žemės dvasią.
manau, kad net yra skaitytojų, kuriems "Juodraštis"+"švarraštis" yra pačios puikiausios SL knygos, man tai vertinant 10 skalej butu maksimum 7, pagal pažymius tai atitiktų savoką "gera knyga". tad taip žiuriu priejom bendrą nuomonę.
ir kaip ten bebūtų moteriškos sielos aš. moteriškos
Man labiau patinka nuklydimas i ta grazu, tolima kosmosa...jai kurinys dvelkia rusiska dvasia- nieko tokio, paivairina vakarietiskos fantastikos srauta,juk todel skaiciau kelias Aleksejaus Kalugino,Viktoro Burcevo,Aleksandro Gromovo knygas.Kadangi gerbiama Abetita sutinka , jog knyga nera sedevras,o as ivertinciau tiesiog kaip pakenciama "skaitala" pagaliau prieita prie objektyvaus sprendimo.Lukjanenko fanams ir rusiskos "silumos" megejams knyga rekomenduojama perskaityti,megautis, patiems ivertinti,o likusiem "skaitalas" laikui praleisti.
Na, matot, ponai ir ponios. Pasirodo, verta nors 7-iais iš 10-ies "įkainoti". O iš pradžių "kaka" apšaukėt. Neprofesionalu, net ne mėgėjiška, nes išties kur kas kraupesnių rašliavų pasitaiko. Imkim, kad ir "Vorų pasaulį". Nors... originalo neskaičiau, o verčiant ir perverčiant visko pasitaiko. Pavyzdžiui, "Kopa" lietuvių kalba perleista kraupiai... (tas pats "Eridanas")
P.S. Gerb. "Offca", bendratis su "kad" nevartojama... Apžvalgininkams to nederėtų pamiršti net komentaruose.
Ir dar vienas P.S. Karoliui: jei "Švarraštis" - pirmas SL (puikiai ir vietoj pasiūlytas trumpinys, ačiū, "Offca") kūrinys, kurį tamsta skaitei, tai kodėl pabrėžiama "Berniuko ir tamsos" svarba? Iš nuogirdų? Būkim nuoseklesni.
Pirma: verta ivertinti septyniais , nes gerbiamos Abetitos buvimas irodo , jog Lietuvoje yra zmoniu kuriems tokie kuriniai patinka , atitinka ju skoni,nors mano perzvelgtose interneto svetainese daugumoje komentaru kurinys apibudinamas kaip nuviliantis , taigi tokiu zmoniu nera dauguma.Antra:jai gerbiama Abetita kraupia rasliava pavadino "voru pasaulio" knygas eridano isleistas atskiroje serijoje sutinku , kad jos nesedevrai,nors ir tarp yra idomaus skaitalo , sutinku , nes nors kaip autorius ant virselio paminimas Colinas Wilsonas is tikruju jos faktiskai yra sukurtos autoriu pateikiamu salia Colino Wilsono.Bet jai gerbiama Abetita kraupia rasliava pavadino Colino Wilsono "Dykuma","Boksta","Delta" busiu izeistas ,nes sios knygos yra tikrai genialus kurinys,kuri galima laikyti sedevru.Trecia:kodel gerbiama Abetita taip priekabiai akcentuoja lietuviu kalbos gramatikos taisykliu laikymasi,tai nukrypimas nelieciantis reikalo esmes.Matyt taip bandoma sukurti stipresni atkirti stokojant argumentacijos baendrame diskurse."Berniuko ir tamsos" svarba pabreziu nes noreciau susipazinti su Lukjanenko magine fantastika ne vien moksline.Norisi paskaityti kurini is tu laiku kai Lukjanenko nebuvo taip stipriai spaudziamas leideju,nerase vien del pinigu ,rase savo malonumui,noriu peskaityti tuos darbus kurie leme jo isgarsejima.
Pastaba klaida zodyje "bendrame" padaryta samoningai.TAM , kad gerbiama Abetita turetu ka kritikuoti.
Kad kirtot, tai kirtot, Karoli. Iš peties. Dėkui. Ir nereikia įsižeidinėti dėl pirmųjų "Vorų pasaulio" knygų, nes ši diskusija iš pat pradžių plėtojama tik apie tęsinius. Kodėl taip "putoju" dėl lietuvių kalbos? Atsakymą rasite, paskaitę kai kuriuos to paties "Eridano" išleistus kūrinius. Pavyzdžiui, "Žvaigždžių raitelius" ("išsunkė", "manding", "žinia", "perdėm" - vos ne kas antram sakiny, pjaute pjauna) arba pirmojo "Siogūno" tomo pradžią, aiškiai verstą Elenos Romanovos (ką veikia redakcijos stilistai?). Ir kimbu dėl to, kad nelaikau Jūsų eiliniu skaitytoju. Norisi, jog išsilavinę oponentai labiau gimtąją kalbą gerbtų (atsiprašau, jei lietuvių - ne Jūsų tautos kalba).
Dėl lietuvių kalbos. Prašom rašyti lietuviškai (t.y. lietuviškai rašmeninis) ne tik dėl to, kad taip pagarbiau, bet ir dėl to, kad kitiems lengviau skaityti. O įprasti rašyti lietuviškai ne taip jau ir sunku. Ne 20 a. gi gyvename!
gaila bet lukjanenko issisemes geriau isleistu jo senesnius darbus, geda kad tiek mazai isleista is pirmuju darbu
Jo sitam romane lukjanenko susimove,geriau isleistu jo "berniukas ir tamsa",skaiciau rusiskai,va cia tai knyga.