Įvairūs „GERIAUSIA LIETUVOS FANTASTIKA 2001“
Autorius: SKAITYTA
Data: 2002-01-30
Apie knygą: Keturi - Lietuvos fantastikoje nelabai geras skaičius (pvz., 4 "Imperijos" numeriai"). O prieš jį einantis skaičius trys - dar blogesnis (3 "Kauko" numeriai, 3 "Kauko almanacho" numeriai). Na, bet vilties yra, kad bent jau maksi - literatūrinis projektas "Geriausia Lietuvos fantastika" perlips ir antrąjį lemtingąjį barjerą. Juk griebtasi net mistinių priemonių - pvz., įtarta, kad "Geriausia Lietuvos fantastika 2000" gali turėti savyje Y2K problemą, todėl iš karto peršokta prie "Geriausios Lietuvos fantastikos 2001". Vis dėlto, palyginus su ankstesniais metais, matomas aiškus svorio metimas: leidinukas šiek tiek plonesnis už 1999 ir gerokai - už 1998; autorių vardų irgi šiek tiek mažiau… Kai kas sako, kad užtat kyla kokybė - bet čia jau skaitytojams ir kritikams spręsti. O toliau - lai kalba apsakymų ir apysakų autoriai:
Justinas Žilinskas "Greitoji pagalba"
Autoriaus žodis:
Iš tiesų, apmaudoka skaitytojams pateikti "neišnešiotą kūdikį", t.y., maždaug 30 proc., likusių nuo pradinio sumanymo (kai kurie, įtariu, net apsidžiaugė, išvydę šį skaičių…) Akivaizdu, kad bandymas rašyti gryną "veiksmo fantastiką" patyrė fiasko: atėjo meilė, sumaišė kortas, privertė pagrindinį herojų mąstyti ir kentėti… Todėl ir prierašas: galbūt apie nelaimę, galbūt apie meilę. Daugiau nelabai kas ir gyvenime belieka - nebent džiaugsmas, o juk sako, kad nėra didesnio džiaugsmo už vaikus…
Ištrauka :
Protingas vaikis, labai protingas… Prieš įeinant į "būdą", jis atsargiai palietė tvarstį ant mano rankos:
- Atsiprašau, - pasakė labai tyliai. Aš šyptelėjau:
- Nieko, nemirsiu… - atsakiau ir… atsipeikėjau, pajutau veidą dengiantį antsnukį, netikėtai vėl prisiminiau, kas aš toks… Juk man NEGALIMA gyventi su kitais žmonėmis! "Netikėtai prisiminiau…", juokingai skamba, ar ne? Juk pirmąjį mėnesį gyvenau vien su šita mintimi… Ne, aš čia ne vienas TOKS - bet nuo to nelengvėja, tas pats variantas, kaip "visi mirs, bet aš labiausiai…"
- Užeik, rinkis sau patinkantį kambarį, - per jėgą nutraukdamas minčių škvalą, praleidau Augustą į priekį…
Šį apsakymą galite rasti ir Internete >>>
Rolandas Petkevičius "Pjūvis" (2 vieta: už nepaprastai įtaigų apysakos vaizdingumą)
Autoriaus žodis :
Man nepatinka anglosaksai. Mes esame iš kito pasaulio, priklausome kitai kultūrai, kurioje iki šiol buvo kitokios vertybės nei Vakaruose. Anglosaksai neturi tokios laisvės, dvasios šėlsmo - tik pinigai ir visuomeninis statusas. O man patinka, jog mūsų šalis vis dar yra savotiškas "hondurasas", kai išėjęs gatvėn daug nesistengdamas gali gauti į galvą… Mano kiberpankas yra su nukrypimu į okultizmą, magiją, sukurtą paties žmogaus ir įspraustą į matematinių formulių ir technologijų rėmus… Ir tai buvo pirmasis fantastinis kūrinys - įžanga į šį žanrą. (Pastaba: autoriaus mintys paimtos iš interviu žurnalui "Imperija" Nr.4., p. 48)
Ištrauka :
- Privet, madam, ar nepasakytum, kur aš galėčiau… - į pasmakrę įsirėmęs peilis privertė jį pereiti prie dalykinio tono: - Aš pas Bethoveną. Dėl softo. Iš kur aš? "Purpurinis Kazino"…
Ji mostelėjo ranka patalpos pakraštyje įsikūrusios, išvietę primenančios būdelės link. Prasibrovęs pro šen bei ten einančius, kėblinančius, slenkančius Homo Cyborgus, jis atvėrė "išvietės" duris. Istorija su kulkosvaidžiu pasikartojo ir šį kartą, tad po įprasto pranešimo ji išvydo Bethoveną. Tai buvo pats tikriausias DI. Nieko sau! Nadiušos pažintys! Jis turėjo iki galo sukomplektuotą kūną nešėją, kuris bylojo apie tai, jog šiam vaikinui gan dažnai tenka keisti dislokacijos vietą. Bethovenas šimtais kontaktų buvo sujungtas su keliais terminalais, tačiau į Maksą kreipėsi iškart, vos tik šis praėjo kulkosvaidinį kordoną:
- Kaip, kas gyventi didelis gerbti ponia, madam?
Lina Darbutaitė "Klajūno užrašai"
Autoriaus žodis:
"Klajūno užrašų" krikštatėviai - japonų trieiliai, Laozi, rudeninė Neris ir Šilo tiltas. Pastarieji du - tiesiog vieta, įkvėpusi nuotaiką parašyti apsakymą taip, kaip rašomi haiku - momento atspindėjimas, eilėraštyje sustingęs gamtovaizdis, trumputė jausmo
išraiška... Tokią norėjau suteikti formą, pavyko ar ne, tesprendžia skaitytojai. Na, o Laozi, gerokai pagadintas vakarietiško mąstymo doze, tapo apsakymo idėjiniu pagrindu. Man pačiai "Klajūnas" - vienas mieliausių kūrinių. Bet į GLF jį išsiunčiau tiesiog todėl, kad daugiau nieko ir nebuvau parašiusi... "Nugirdęs muziką, išvydęs gardumyną, praeivis stabteli kely. Tuo tarpu Dao - jei ištartume jį žodžiais - yra toks prėskas, net visai beskonis. Jis žiūrintiems nematomas; jis klausantiems negirdimas; jis semiantiems neišsemiamas." Laozi, Dao de Dzing.
Ištrauka:
Jie išleido mane, nė žodelio nepratarę apie Senojo Pasaulio būtybes. Nežinojau, kaip su jomis kalbėti, kaip kovoti, kaip draugauti, nežinojau jų kilmės ir vardų, - neturėjau viso to, ką turėjo Aurilonas, išvykau nešdamasis tik fleitą. Jie nieko nepatarė ir nieko neuždraudė, ir kai jojau šalia beitraniškio - nors raitelis iš manęs buvo prastas - atrodė, kad lekiu per tuštumą ir pats esu tuštuma, tad, kai sustojom pailsėti, karštligiškai griebiausi fleitos, - bet sustojau: negalima groti savo baimės. Įkvėpiau žolę, medžius, vėją, dangų ir užgrojau tik tada, kai manęs nebeliko. Iš tuščiavidurio fleitos vamzdelio liejosi muzika, pridengianti nykiąją tuštumą lengvu, vos vos švytinčiu rūku. Beitraniškis negirdėjo mano fleitos - jis susikaupęs laužė kelionės duoną.
Pranas Šarpnickis"Karys"
Autoriaus žodis:
Aš jį gimdžiau sunkiai ir begimdydamas vis svajojau apie kosminius laivus ir pan… Dabar net nepamenu, kodėl šito ėmiausi, gal šiaip iš principo... O apskritai apsakymas gimė tuščioje vietoje. Pradėdamas rašyti neturėejau jokios fabulos kaip paprastai. Vėliau atsirado visa kita. Kūrinį rašiau kaip tapytojas tapo paveikslą - pasidariau rėmus ir tai šen, tai ten potėpis - buvo įdomus eksperimentas. Tikslas ir buvo - visą dėmesį sukoncentruoti į žmogų, o ne į veiksmą, idėją ar pan…
Ištrauka :
-Tu tas jaunuolis? - dūrė stambiu pirštu į raudonplaukį vaikinuką, vilkintį mėlyna palaidinuke.
-O tu Eulopas Lytvynas Ok Treidengardas? - geraširdiškai nusišypsojo vyrukas ir ištiesė ranką, bet karys jos nepastebėjo. Gal tyčia, o gal jam tokios bendravimo smulkmenos nė nerūpėjo. Delnu įsirėmė į ąžuolinį stalviršį ir lėtai susileido į kėdę. Iš šono žiūrint rodės, tarsi jam skaudėtų strėnos arba bijotų lūžti - it koks persenęs grybas.
-Mane vadina Kumaranu.
-Princas? - paniekinamai pasižiūrėjo Eulopas ir kurį laiką jų akys susirėmė: - "Jis pinigų turi…" - nusprendė senasis karys.
"Šitas senis vis dar samdinys…" - pagalvojo Kumaranas:
-Ne.
-Tai kas tu? - be jokių užuolankų pasiteiravo Eulopas.
-Negi svarbu?
-Gerai…
"Ir iš tiesų, kodėl man tai turėtų rūpėti!" - šūktelėjo mintyse senis.
-Ką šįkart man reikės nuveikti. Iškart perspėju - dingusios mylimosios neiškosiu, visokių princesių nevaduosiu. Jei ieškai kompaniono kokiam nors žygiui - aš per senas. Magiškų kristalų neieškosiu - jų apskritai nėra. Jūs, karalaičiai, prisiklausot visokių pasakų ir paskui jomis tikit. O jeigu pradėsi man sekti paikystes, jog pasauliui gresia kokia nors pražūtis… Galų gale tai priklauso nuo kainos…
-Man reikia, kad kai ką papasakotum.
-Hmmm…
Jaunuolis laukė. Eulopas iškart nesumojo, ką atsakyti - niekas niekad jo specialiai neprašė ko nors papasakoti. Viską pasakodavo savo noru - virš laužo į nakties tamsą kylant žiežirboms, didžiūnų menėse prie židinių, smuklėse… jis gi viską yra papasakojęs. Visi žino jo nuotykius. Dainas kuria… legendas…
-Na, žiūrint ką…
-Apie save.
-?!
-Tai ko niekam nepasakojai…
Gediminas Kulikauskas "Pamatyti baltąjį šermukšnį" (1 vieta: už itin originalią idėją ir puikią apsakymo struktūrą bei pasakojimo pobūdį)
Autoriaus žodis:
Tai vienas turtingiausią istoriją turinčių mano apsakymų. Įžanginė dalis ("Nematomumas") parašyta dar mokykloje, gūdų žiemos vakarą. Apsakymas turėjo dalyvauti respublikiniame filologų konkurse, bet po griežtos žinomo fantastikos rašytojo S. Sinkaus kritikos Lituanicone vykusioje lit. svetainėje (įžvelgusio itin blogą aps. aurą ), pabijota jį ten siųsti. Tačiau aps. su džiaugsmu išspausdino "Akistata", o vėliau ir žurnalas "Veidas". Vis dėlto į GLF - us aps. nepakliuvo, kai jau antras žinomas fendomo metras pareiškė, jog šis "blogas" energetine prasme… Vėliau aps. dalyvavo literatūriniame P.Lemberto konkurse ir būtent jį iš konkurso publikacijai atsirinko "Nemuno" redakcija. Bet vėl skandalas: aps. išspausdintas kt. autoriaus pavarde (negana to - su "autoriaus" nuotrauka) ir kitokiu pavadinimu… Galutinai įsitikinus, jog kūrinys "nesveikas" energetiškai, pamėginta jį išplėtoti ir labiau "sufantastinti". Taip "Nematomumas" transformavosi į "Baltąjį šermukšnį", tačiau ir tai jam nepadėjo praeiti "energetinės" GLF - ų komisijos. Galiausiai apsakymas be ypatingos vilties buvo pasiūlytas 2002 m. GLF konkursui ir koks buvo autoriaus nustebimas, kai pasipylė palankūs vertinimai…
Taigi, apsakymas, turi ilgą uodegą ir, kaip sakoma, su kvapeliu… Belieka tikėtis, jog "Geriausios Lietuvos Fantastikos" skaitytojai turi stiprią imuninę sistemą.
Ištrauka:
- Būk geras, pridek,- paprašė ji, ištraukdama ranką iš kišenės.
Jis stabtelėjo.
- Berods, neturėsiu žiebtuvėlio,- ėmė gintis kimiu, pasikeitusiu balsu.
- Tai nieko. Imk, - ji, nė kiek nesutrikusi, ištiesė savąjį. - Damai nedera prisidegti pačiai, kai šalia stovi vyriškis.
Jis dar kiek padelsė, tačiau atsisakyti neišdrįso. Nepaprastai susikaupęs, įdėmiai stebėdamas ištiestą ranką, ilgąjį ir bevardį pirštus, Karpenteris pamaišė liepsnele orą maždaug ten, kur turėjo būti cigaretės galiukas.
- Dėkui,- ji priglaudė pirštus prie lūpų ir lengvai įtraukė orą. Atsidusęs, Karpis keistai pažvelgė į Dželi.
- Manai, nežinau, kuo užsiimi?- tyliai paklausė. - Ir visi žino. Tik ar žinai pati?
- Nesuprantu apie ką kalbi, - šaltai atsakė ji.
- Puikiausiai supranti. Tau teko nelengvas šakalo vaidmuo - pribaigti sergančius ir sužeistus, kad …
Gintautas K. Ivanickas "Žemuogių pievelė" (3 vieta: už žanro originalumą (pirmasis lietuvių autoriaus kriptoistorinis kūrinys) ir meniškumą)
Autoriaus žodis:
"Žemuogių pievelė" - man pačiam buvo pakankamai netikėtas kūrinys. Neplanuotas, spontaniškas - tačiau rašydamas jį "kaifavau", kaip niekad iki šiol. Kodėl? Paaiškinti dar ir dabar turbūt nesugebėčiau. Velnioniškai įdomu buvo kurti herojų portretus. Tiksliau, atkurti. Stengtis, jog šie kalbėtų tokiais žodžiais, kokias iš tiesų galėjo kalbėti; elgtųsi taip, kaip iš tiesų galėjo elgtis tokiose situacijose; sukurti veiksmo tikrovės įspūdį. Vis dėlto, rašydamas šį apsakymą planavau, jog daugumos skaitytojų jis nekabins. Kad ir kaip ten bebūtų, mano tėvų kartai magiškasis žodis "The Beatles" reiškė kur kas daugiau, nei man ir mano bendraamžiams. Todėl esu maloniai nustebintas tuo, jog (bent kol kas) ši mano prognozė atrodo buvusi klaidinga.
Ištrauka:
Won't you please, please, help me?
Džonas išbalo tarsi popierius. Jo lūpos nervingai virpėjo, ir Polas veikiau atspėjo, nei išgirdo tylų klausimą:
- Kas tai, po velnių?
- Gal tavęs reikėtų pasiteirauti? Juk tai tavo balsas!
- Tačiau aš... aš nežinau šios dainos... niekad nesu jos dainavęs...
Vairuotojas neatsigręždamas ištarė:
- Iš visų tavo dainų aš labiausiai mėgstu šią, Džonai. Nuostabi daina. "Padėk man, jei gali..." - užtraukė jis.
-Tai ne mano daina! - isteriškai riktelėjo Džonas.
- Tavo, Džoni-berniuk, - vairuotojas nusikvatojo. - Tik tu jos dar neparašei. Tačiau patikėk - parašysi.
Automobilis staiga sustojo. Už langų tirštai drėbė sniegas. Polas dirstelėjo, tačiau nesuprato, kur jie yra. O ir ką jis galėjo suprasti, juk tik prieš porą valandų atskrido į šią ligi šiol nematytą šalį.
- Sveikas, Džonai, - liūdnai tarė vairuotojas, atsisukdamas į keleivius. - Senokai nesimatėme, tiesa?
- Stju... - sukuždėjo Džonas, slysdamas nuo sėdynės ant grindų.
Tegyvuoja!
tarkim, greitosiomis prisiminiau - atsiprashau, autoriaus nepamenu - kurini apie situacija Lietuvoje, kuri butu susikloschius, jei 1991 m. butu laimeje puchistai; o ir GLF 1998 m. apzhvalgoje, skelbtoje Skaitytoje, radau tokias eilutes: "Mistikos sekciją pradeda Gedimino Kulikausko gasdintuvas, alternatyvi istorija "Nenugalėtieji" (laimėjęs trečią konkurso vietą). Žalia Islamo vėliava įsiviešpatavo Baltijos pakrantėje. ..." Tai ar chia neieina i kriptoistorijos remus? nieko nebesuprantu... jei kalbeta ne apie spausdinimo, o apie parashymo data, gal reikejo tai labiau akcentuoti?;] ar tiesiog atmintis trumpa?;]
Alt.istorija - tai istorija, pasukusi ne tuo keliu - t.y. 1991 nugaleje puchistai, musulmonai Baltijos pakrantese ir pan. Kitaip tariant tai, kas pjaunasi su mums zinomais istoriniais faktais ir nagrineja situacija - kas butu, jeigu butu nutike taip?
Alt. istorijai be jokios abejones galima priskirti ir "nezinomo teroristo dienorasti", ir "Nenugaletuosius", ir "Preriju kojota", ir netgi siek tiek pritempus mano senaji "Myleti ragana".
Gi kriptoistorija neiskraipo (nepasuka kitu keliu) zinomu istoriniu faktu, tiesiog juos kitaip interpretuoja. Tiesiog bandoma paaiskinti zinomus, tikrus istorijos faktus kitaip. Taip ir "Zemuogiu pieveleje" - visi gandai apie Polo mirti - realybe, visi "zenklai" albumu virseliuose - realybe. Tai, kaip jie paaiskinti - jau ismislas, t.y. - slaptoji, musu nepasiekusi istorija (kriptoistorija).
Jeigu as, tarkim, buciau parases apie tai, kaip Markas Cepmenas, penkis kartus pykstelejes i Lenona - visus sykius pramazino, ir Dzonas gyvas iki siol - tai jau butu alternatyvine istorija, o dabar... Bent jau formaliai sis apsakymas turetu buti priskirtas kriptoistorijai.
Uff... Pavariau, ne?
Tiesa sakant niekuomet nepulciau teisintis del kurinio, taciau si syki tiesiog pastebjeu, jog nelabai suvokiamas skirtumas tarp dvieju fantastikos pozanriu. tad pasistengiau paaiskinti.
Gal nepyksit? :)
Taciau kad kas nors draustu cituoti?
Sorry... Kazka ne taip busi supratusi.
Beje, ar tebesilaikai tos nuomones, kuri isdestyta "nesudetoje" straipsnyje apie alt. istorija?
Jeigu taip - butu kada idomu padiskutuoti (matyt ne cia - bo bus ziaurus offtopicas). Mat as turiu labai daug priestaravimu kai kuriems ten isdestytiems teiginiams. Be abejo, nei tavo, nei mano nuomone nebus 100 proc. teisybe, bet padiskutuoti "zvelgiant is savo varpiniu" gal butu ir idomu? Bent jau iki to momento, kai pagrindinis argumentas bus - "tu pats kvailys"... :)
_Dalis_ kurinio yra taip pat saugoma kaip ir kurinys su visom is to isplaukianciom pasekmem.
Nenoriu cia nieko sunervinti, ypac Ginto, taciau man pakankamai giliai istrigo ispudis is Kingo memuaru "On Writing", kad cituojant net viena Bitlu eilute labai lengvai galima pazeisti copyrightus. Bent jau Kingo knygose pradzioje visada buna daugybe "Copyright notice"-u, kur paminetas kiekvienas kiekvienos daineles autorius, jei tik jos nors pora zodziu cituojami knygoje.
Is kur tokia reta dovana - amzinai nervinti zmones? :)
Paduokit dabar mane i teisma, jei jau taip reikia vardan sviesios ir grazios Lietuvos ateities.
Autoriu vardai n sykiu apsakyme pavartoti - turintis akis tepamato, turintis ausis teisgirsta.
Saltinis, is kurio citavau - CD diskai, kuriu klausiausi? Kaip siulai nurodyti toki saltini?
Beje, o kaip Justino kurinyje KIncevo eilute? Vienoj kameroj su juo sedesim?
Jeigu laikrastyje parasyta: P.McCartney sudainavus pirmaja eilute "Yesterdaty all my troubles seemed so far away...", publika pradejo ploti" - tai copyrightas taip pat turi buti nurodytas? Juk pas mane tos citatos netgi "idetos" i paciu autoriu lupas! BLYN!
Toliau - stai po nosim guli King'o "It", kuriama parasyta:
DERRY:
THE FUORTH INTERLUDE
"You got to lose
You can't win all the time..."
ir t.t., o po citata - tik John Lee Hooker, "You Got to Lose".
Nuosirdziai perverciau visa knyga - niekur ne uzuominos i Hooker'io copyright'a.
Tai ka, BLYN, Kingui galima - man ne?
Kas galima Jupiteriui...
Tad tiek jau to - surizikuosiu.
Koks ash amoralus, koks amoralus... siaubas!
zhodzhiu, kaip yra su internetinem medzhiagom ir ju kopyraitais? [na ne apie GLF chia, bet smalsu pasidare, nemokama konsultacija visgi]
Butina atsiklausti autoriaus (taip pat ir internete esancios medziagos autoriaus), ar jis sutinka, kad jo kurinys (taip, apzvalga irgi yra "kurinys"; suabejociau del komentaru :)) butu naudojamas.
Be to, anarchistai sako, kad autorines teises neturetu egzistuoti, nes idejos neturi autoriaus: jos gaunamos/sulipdomos is kitu ideju. Gal jie ir teisus.
juk tada isheitu, kad ir cituodami kokia nors knyga, ir nurodydami, ish kur imame citata, mes visgi negalime to padaryti - nes neatsiklauseme paties autoriaus!
Yra ir kitokiu isimciu mokymo tikslams ir pan.
Visinskiui: daugybe zmoniu nekurtu nieko gero arba sukure nepateiktu visuomenei, jei uz tuos kurinius nebutu padoriai atlyginama IR jei autoriu teise i autoriaus varda ir kitos neturtines teises taip pat nebutu saugomos. Be kureju ir be meno gyventume siek tiek nykiau negu su mokamu ir saugomu menu, kaip yra dabar.
Literaturos ir meno kuriniu idejas galima kopijuoti kiek tik sirdis pageidauja. Tiesa, negalima pasiimti kito autoriaus sukurtu personazu, vietoviu ir panasiai ir rasineti tesinius - tai yra isimtinai autoriaus teise. Bet galima pasiimti kai kuriuos is ju ir rasyti parodija.
O šiaip nesistebėkit - Lina rašė, berods kursinį iš autorinių teisių...:)
Ir dar - Lina, kas būtų, jei, sakykim aprašyčiau personažą, kuriam vis galvoje dūzgia eilutė ar posmas, tarkim, iš "Anties" repertuaro? Arba, sakykim, panaudosiu posmą, šalia kurio parašysiu - nežinomas autorius (pvz. man nežinomas). nes ne kartą teko matyti net muzikos grupes, ieškančias tekstų autorių, kuriuos kažkur kažkada nugirdo ir pagal juos sukūrė dainas...
Del "Anties", jei tik tavo personazui nedugztu galvoje istisi dainu gabalai, manau, cituoti galima ir nepranesus autoriui (ir nesumokejus). Taciau butina pranesti skaitytojui, ka cituoji. Lietuvoje, kiek pastebejau, paprastai apie autoriu pazymima isnasoje puslapio apacioje. Kai koks amerikonas cituoja dainu tekstus, pvz. Kingas, visus copyrightus suraso knygos pradzioje salia kitos informacijos.
1.Priesh pora menesiu didziausiame musu shalies dienrashtyje "LIETUVOS RYTAS" per tris numerius buvo spausdinamas meno kritiko Rolando Rastausko straipsnis ish ciklo 'kitas pasaulis', kuriame jis apzvelge naujausia Leonardo Coheno kompakta "TEN NEW SONGS". Cituota buvo gal puse Coheno textu, ir niekas nesikabino, kad nera copyrightu.
2.Priesh pusmeti ishleistas dvigubas Virgio Stakeno kompaktas "CRAZY MAMA". Visas pirmas kompaktas - ne Stakeno sukurtos dainos. Taip, dainu bei textu autoriai nurodyti. Ir viskas, jokiu copyrightu. Jeigu kas butu ne taip, LATGAA jau seniai Stakena butu prigriebusi.
Taip kad, Krutulyte, nevaidink ka nors shioje srityje ishmanancia, nes taip tikrai nera. O jei apie GLF 2001 neturi ka pasakyti, tai geriau netershk eterio.
IMHO, visi kuriniai sioje knygoje yra pakankamai stiprus, bet vis delto 3 prizininkai is tiesu yra geriausi.
Tikrai sukrecia R.Petkeviciaus 'PJUVIS'. Tik perskaiciusi, pagalvojau, kad gal kai kurias vietas reikejo pacenzuruoti. Bet turbut gerai, kad ne as redaguoju, nes vis delto sie drastishkumai TOKIAME autoriaus sukurtame pasaulyje yra visishkai motyvuoti.{Tiesa sakant, musu, REALIAME, pasaulyje tas purvas irgi egzistuoja.}
Fantastiskai geras G.Kulikausko "PAMATYTI BALTAJI SHERMUKSNI". Puiki mintis apie smegenu perkrova, labai lengvas stilius, o apsakymo pabaiga - kaifu kaifas. O dar perskaicius paties autoriaus prisiminimus apie tai, kad per visokius ten popierinius "autoritetus" ishvis galejome shio kurinio niekada neregeti GLFe. Brrrrrrrrrrrrr.....
Pradejusi skaityti G Ivanicko "ZEMUOGIU PIEVELE", pamaniau, kad labai jau keista tema, vargu ar ka besuprasiu. Bet kuo toliau - tuo daresi vis idomiau ir idomiau. Velnishkai kieta autoriaus logika, ir pavydetina vaizduote. Beje, buvau shiek tiek girdejusi THE BEATLES muzikos, taciau uzbaigusi skaityma, nuejau ir nusipirkau 4 ju kampaktus: ABBEY ROAD, SGT PEPPER'S LONELY HEARTS CLUB BAND, REVOLVER ir HELP. Jezau - KOKIA NUOSTABI MUZIKA. Va dar uz ka dekui G.Ivanickui. Ant ABBEY ROAD kompakto to "vabalo" numeris praktishkai nesimato, negi autorius ishties dar turi viniline plokshtele???? Tai bent butu fantastika.
Krutulytei: tai kur vis delto problema? Is pateiktu straipsniu matau, kad "cituojant turi buti nurodytas autorius". Gerai, tarkime "zemuogiu pieveleje" autoriai nurodyti - gal ne ta forma, kokia reikalaujama, bet...
Ar tikrai uzh citata reikia moketi? Kuo tuomet "Antis" prastesne uz bitlus? Ir gal kas nors galetu paaiskinti kaip ir kiek tureciau sumoketi uzh tas citatas? Koks butu mechanizmas?
Ir shiaip - ar teko kada girdeti posaki apie istatymo raide ir dvasia? :)
Ar tai tikrai tu, JG?
Gal kokia Tamsiaja Gyvate pasivadintum, kad painiavos nekiltu? :)
Justino "Greitoji pagalba" - l. gerai, geriau net už "Sinkubą", man asmeniškai - II - as po apsakymo apie Maumą...
"Pjūvis"... Šis apsakymas tikrai ne stoškams, skaitėsi beveik per prievartą. Žodžiu, subjektyviai - nepatiko, bet objektyviai būčiau skyręs kurią iš prizinių vietų, aišku tik ne pirmą, kuri išties be konkurencijos priklauso Kulikausko "Šermukšniui"....
Darbutaitės "Klajūno užrašai"... nu, kaip ir Darbutaitės...
Šarpnickis. Iš "Kario" matosi, kas daugiausia rašė "NNG". O šiaip tai visai nieko, tik pabaiga banali. Bet šiaip tai visai nieko. Iš esmės visai nieko.
O va iš Ginto "Žemuogių pievelės" daugiau tikėjausi, bo Ivanicko rašliavą (neįsižeisk) mėgstu. Ale šitas - prasčiausias iš jo apsakymų. Gal ko nesupratau...
Ir paveiksliukų knygoj galėtų būt daugiau.
Toliau: yra viena, kai tavo personazas kazkoks Polas murma po nosim Bitlu teksta, visai kas kita, kai isnasoje pazymima "autorius Paul McCartney". _Personazas_ Polas nera autorius, nors ir panasus i ji. Taip, zodis "Copyright" nebutinas, bent jau Lietuvoje. Tai, kad zodzius girdejai per radija ar turi juos atmintyje, dar nesuteikia teisiu elgtis su kuriniu kaip nori.
Apie GLF'a galiu pasakyti tiek, kad tai pakankamai "iskankintu", i literaturos aukstumas besiverzianciu ir nevezanciu kuriniu rinkinys. Isskirciau Pjuvi, kuris nebuvo nuobodus, bet buvo labai nemalonus skaityti.
Antie Kika, jei nepatinka mano komentarai, maloniai siulau ju neskaityti.
Tuomet ir vel - prisiminkime apie "raide ir dvasia". :)
Abejociau del to, kad tos citatos labai jau ilgos. Bijau, kad Polo asmeninis juristas galetu nuspresti, kad jos pakankamai ilgos, kad butu galima reikalauti uz jas autorinio atlyginimo, t.y. _ne_ citatos, o kuriniai, panaudoti kitam kuriniui sukurti. Kalbant apie istatymo raide, tau tektu irodineti, kad trecdalis kurinio yra citata. Ir kadangi neuzrasei atskirai autoriaus vardo, norint butu galima tau daug bedos pridaryti.
Gera naujiena yra ta, kad Polui ir jo visiems juristams, matyt, nerupi kazkoks GLF. Vis delto cia smulkme ir daug pinigu is jos neissiieskosi, del to tikriausiai tyli ir LATGAA, uzsiemusi reikalais, kur pinigai dideli.
Zodziu, viskas paliekama musu paciu kulturai ir sazinei beigi teisinei samonei. :)
Juolab, kad teisiškai prisikabinti Lietuvoj įmanoma praktiškai prie bet ko - ir be jokio vargo (kad ir prie kompiuterinių programų legalumo vien valstybinėse įstaigose).
Taip kad telieka stebėtis tavo požiūriu - pateikiamas naujas fantastikos rinkinys, o tu iškart pradedi knistis prie jo teisinių kabliukų. Tai tas pat - kas atvykus į konventą vietoj dalyvavimo renginiuose, imti klausinėti organizatorius - mol ar prekyba anava tais fenzinais legali? O iš kur pinigų ėmėt salės nuomai? O tie pinigai "švarūs" - pervesti pagal visas taisykles ir t.t. Tokius žmones vadina niurzgliais ir, jaučiu, jie patiria nesveiką malonumą pirmi iškapstę kokią priekabę.
o "k stoskui" - sorry, negrazu svetimomis pavardemisvardais vaidintis, negrazu...
Zemuogiu Pievele.
Komisija is musu tyciojasi, ar ka? Jus ten tiek fantastikos gaunat kad laikrasciu neskaitot, TV neziurit? Pirmas tokio zanro kurinys Lietuvoje... O gerb. A.B. pamirsot? Kaip graziai kysis buvo pavadintas honoraru advokatui? Arba prof.V.L. istorine tapusi fraze: "Kas galetu paneigti, kad..." (tesiu - prizas skirtas del autoriaus asmeniniu pazinciu). Mano nuomone apsakymui ne vieta tarp prizininku, ir rinkinyje jis atsidure nebent vietai uzpildyti.
Spec. autoriui siulau temas naujiems apsakymams, kurie bent jau kvepes fantastika: "Leninas - Al-Qaeda agentas, atsiustas i praeiti SSSR ikurti, kad pastaroji nenugaletu Afganistano" "Vytautas Didysis ir Napoleonas - dvi Aleksandro Makedoniecio inkarnacijos" "Stalinas ir Hitleris - broliai dvyniai benkartai"
žinoma, absoliutinės kūrinių vertės nenustatinėsiu, būtų kvaila ir juokinga, - tiesiog paminėsiu, ką neįprasto pastebėjau, kas pasirodė įdomu ar kliuvo, ir tai nereiškia, kad manau, jog 'bendrai imant' kūriniai blogi. bet dėl visa ko gale dar kartą tai pakartosiu:). visur tai bus tik mano nuomonė, ir jei kur nors netyčia parašysiu "skaitytojai mano", tie skaitytojai bus tik aš.
"Greitoji pagalba". idomu būtų pažiūrėti į pilną variantą. na, kur turėjo būti "veiksmo fantastika". tik kažin, iš ko? ghm, nauja idėja? parodykit man ją. originalus siužetas? pseudoalzheimerio ligos epidemija, baudėjai ir atmatos. visi sluoksniai savo vietose, kaip ir turėtum tikėtis. o tai blogai. fantastikoje privalo būti netikėtumo elementas. kokios nors slegiančios atmosferos nepavyko užfiksuoti, - autorius, matyt, per daug inteligentiškas, kad drabstytųsi purvais kaip, kaip kad jo kolega "Pjūvyje" (čia ne priekaištas gi:)). na, žinoma, kai gaujos vadas tikrino daktariūkščio kaują, atrodė, tuoj tuoj paaiškės, kad tasai neužkrėstas, he, ir skaitytojas buvo išdurtas - sveikintinas manevras. na, ir pabaigoj gerai įkalta (nors kad tas vaikas inkubatorius, auditorijai buvo išaiškinta kur kas anksčiau, nei vargšui pagr. herojui). ir be reikalo JŽ teisinasi: "Akivaizdu, kad bandymas rašyti gryną "veiksmo fantastiką" patyrė fiasko: atėjo meilė, sumaišė kortas, privertė pagrindinį herojų mąstyti ir kentėti…". Ar daug jūs matėt gerbiamo JŽ kūrinių, kur tos kortos nebūtų maišomos dėl šios priežasties?;]. lakštingala negali nečiulbėti, or something... vienprasmiškas daugtaškis.
"Pjūvis". čia turiu pasigirti. kai skaičiau kūrinį "Imperijoje", su pertraukom ir, matyt, nelabai atidžiai, taip ir nesupratau jo pabaigos. bet iš antro karto man pavyko! (jau galit juoktis:)). hm, ką pasakyti naujo? kūrinys ryškus. purvas, kraujas, purvas, fekalijos, purvas, sperma, purvas, purvas, degalai, svaigalai ir dar truputį purvo. nepaisant to, kad žodžiu 'šūdas' aiškiai piktnaudžiaujama, pasaulis nupieštas sodriai, jis dvokia iš tikrųjų (o gal visgi ne 'nepaisant':]); siužeto logikai priekaištų neturiu, leksikoną jau minėjau, bet tarp keiskmų yra ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimų taiklių, žmogiškų 'dūrių' - tarsi nostalgija normaliam (na, sąlyginai gi), buvusiam ir amžinai dingusiam pasauliui, lyg paaiškinimas ar pasiteisinimas dėl esančio.
"Klajūno užrašai". amžinas kaip gyvenimas siužetas: magų mokykla; geras ir blogas mokinys; piktosios senosios jėgos. nieko čia smerktino, visi geriam iš tos pačios versmės; - nors kartais norisi ir ironiškesnio požiūrio į herojus ir į pačią idėją, - bet ką aš čia, ne tuo adresu gi:). va dėl ko visada smagu skaityt LD, tai dėl veikėjams duotų vardų skambumo, jie atrodo ne iškankinti, o tarsi nugriebti iš oro, iš kažkokio jau egzistuojančio pasaulio; tik va Atlepausis mažumą kažkaip... na, tiek to. dar labai patiko šitas gabaliukas: '...bandau suprasti žmogų, kuris norėjo tapti daugiau nei žmogumi. nepaprastai žmogiškas noras' (p.149, (c) Lina Darbutaitė, Geriausia Lietuvos Fantastika 2001, Kaunas, Eridano leidykla, 2002 m., redaktorius G.Aleksonis - čia kad Krutuliuks nesikabintų:-)ppp). ir šaunu, kad princesė negrįžo namo: nors žmogiškai būtų gaila karaliaus, bet kūrinyje tai teisingas žingsnis.
"Karys". ui, įtarimas buvo kilęs, kad tasai Kumaranas ir yra drakonas, - bet pasitelkiau tradicinį fentezi logikos variantą, pagal kurį drakonai žmonėmis nepasivertinėja:L), pramoviau.
kilo pora klausimų: kokio galo Eulopas su karžygių sauja laukė drakono ant tos kalvos, jei prieš tai jie jį GAUDĖ? vadnasi, jis nuo jų bėgo - jų įsivaizdavmu. o dabar turėjo ateiti pats ir paklausti, kaip kokiam muiltike: 'tai ką, kausimės?':). ar jam buvo laiškas nusiųstas per pašto balandį? tai va, šito momento nepagavau (visai gali būti, kad per savo žioplumą, jei taip, laukiu paaiškinimų iš atidesnių) ir dar - kaip čia tas didysis karys taip greit paseno. na, apie jo moralę nutylėsiu, o va Eulopo dialogai su Osiu tikrai geri. ir šuo Didvyris įdomus personažas, kažin, kaip jis atrodė:]. ir dar mažo drakono gaila:(
"Pamatyti baltąjį šermukšnį". geras, įdomus, vis spartėjančiame pasaulyje ir nelemtos informacinės visuomenės kūrimo fone - labai netgi taiklus. man irgi įtarimas kyla, pamačius mokymo programas ir paskui mokinių atsakymus per eilinę 'klausimėlio' laidą, kas toj smegeninėj darosi nuo iškaltų žinių pertekliaus... atsiprašau už profanaciją ir
grįžtu prie kabinėjimosi. visų pirma: oi, nejaugi kojų protezai būna iš plieno? (p. 236) visų antra: ką visgi ten veikia piktos dvasios, taip ir nesupratau; kam demonams viešieji tyrimai? na, kam dar galiu įsivaizdoti, bet kad tam jiems prireiktų žmonių paslaugų..? ir prie to paties - idėja su dievo ir žmonių žiniomis labai sklandi, ne, čia aš nesijuokiu, man tikrai patiko, - tačiau patys alastorai ir abadonai - nieko naujo nesužino per savo velniaižinokiektūkstančių truknantį gyvenimą? jiems šitas užmiršimas (hm, antra tema su atmintim; savotiškas simptomas) negresia? ir iš viso, kur žiūri polici... tai yra, dievas. (na čia jau juokiuosi (iš savęs):p. aišku, visų paaiškinimų sugrūsti į kūrinį, norint, kad jis išliktų sklandus ir ne amorfiškas, neįmanoma, - tai gal sulauksiu pastabos greta to?;)). (dar įdomus nesutapimas - JŽ ir Lotynų Amerikoj surado puslietuvį, pas GK Lietuvoj vieni užsieniečiai:)). aha, o 'šermukšnio' pabaiga liuks. nuo kada, nuo kada jus nustojote regeti angelus...
"Žemuogių pievelė". painiava, painiava... ramiai, tamsta autoriau! aš nepiktybiškai. visų pirma, spėju, labai smagu, kai žmogus, perskaitęs tavo tekstą, prisiperka bitlų, - su kuo ir sveikinu. hm, man su bitlais susipažinti kažkaip pasisekė ir anksčiau, bet niekad nemiriau nuo jų (matau, kad kai kas gailisi, ai ai, negražu:]). 'pievelėj' viskas šiek tiek atvirkščiai nei paprastai: siužetas, fabula įdomūs, matosi, kad dirbta ieškant faktų, bet literatūrinis 'atlikimas'... na... neskamba man "atsuko metalinį dangtelį, pateliūskavo, patenkintas linktelėjo ir mėsingomis lūpomis prilipo prie kakliuko" ((c) ano to pačio, tingiu rašyti). kažkaip kai aprašinėjamas kiekvienas krustelėjimas, dirstelėjimas, pir... patys suprantat, imi abejot, ar literatūrinį kūrinį skaitai, ar kino scenarijų. gal į tai ir sąmoningai buvo kreipiama, bet vat man nepatiko. maloniai prašome ginčytis.
dėl vietų paskirstymo: pirma antra - sutinku, kitų išskirti gal nevertėjo, plius kam tokie juokingi paaiškinima 'už ką'...
uf. o dabar vėlgi bendrai: pasakykit, kurį GLF kūrinį pasiūlytumėt perskaityti penktokui? hm, o penktokei? NESAKAU, kad fantastika yra tik vaikams skirtas žanras, ir viską reikia rašyti taip, kad suprastų ir mazgiai. bet prisimenat gal savo vaikystę, brangūs autoriai, na, ir visi kiti? - skaitėt juk fantastiką? taigi, kurį rekomenduotumėt?.. žodžiu, atspirties taškas pamąstymui.
tikiuosi nesulaukti prikaištų tipo 'lengva kritikuoti, pabandyk rašyti', - nerimta gi tai. ir suprantu, kad kiekvienas autorius, nors savo kūrinį ir vertintų kritiškai, nemėgsta kažkokių ten zoilų baksnojimų į silpnas (tų pačių nelemtų zoilų manymu) vietas.
todėl norėčiau pridurti tik du dalykus: pirma, į tiesos monopolį nepretenduoju, ir iškart pripažįstu, kad mano iškelti klausimai gali būti tik neatidumo pasekmė - prašom mane pataisyti.
antra, prieš protestuodami, perskaitykite mano komentarą dar kartą:D
hm, ir trečia vos nepamiršau: visgi GERAS tas GLF, malačiai;)
beje, nejau dėl visa ko kito - sutinkat?;]
Dėkui už pastabas, dėl protezų - konsultuosiuos...
"Duobę kasam."
"A, maniau, kad duobę kasat..."
Kam jiem prireikė žmonių paslaugų? nu, o ką - į kolektyvą demoną prakiši negi? Be to, teisingai pastebėjai, "nematomumas" gali būti abipusis - tiek demonams žmonių/technikos ir t.t. atžvilgiu, tiek, kaip aprašyta, atvirkščiai. Ką čia kalbėt - nematomumas turi visokiausių formų: kai kurių šalių vadovai, net savo tautos, ar valstybės nemato, o štai "žalius" - puikiausiai...:) Dėl užsienietiškų vardų Lietuvoj - palauk, priims į ES, dar ne tokių išgirsim...:)
O šiaip tavo pastaba dėl penktokų l. ir l. teisinga. Bėda, kad l. sunku būti tiek universaliam... Va, pvz., Herta Matulionytė puikiai tą sugeba. Beje, įdomu ar penktokams galima būtų leisti skaityti "Pjūvį"?
Be to, šį klausimą gal reiktų adresuoti ir leidėjams - gal konkurse ir buvo "penktokiškų" kūrinių. Asmeniškai penktokui iš naujesnių savų gal pakiščiau tik "Kodėl Kaune tiltai tokie aukšti?" (gal netrukus pasirodys Justino "Nesudėtoje Imperijoje")
Neabejotinai geriausias apsakymas rinkinyje. Tema amzina, stilius geras. Kritikuot galiu tik uzh shiuolaikines fantastikos vezhi, t.y. bandyma moksliskai paaiskinti tai, ko pats autorius nezino. Jei nebutu tu techniniu detaliu apie zmogaus smegenu veikima ir turinys butu maziau sujauktas, sakyciau apsakymas puikus.
To Vida: tai Harry Potteri ir teletabius milijonai vertina gerai, taciau tai tera gerai paruostas masinio vartojimo produktas. As turiu savo nuomone ir ja pareiskiau. Jei kam nors nepatinka ir norit pafleimint, mano e-mail suzinosit uzhvazhiave ant nicko. taskas.
As tai irgi, kai neturiu ka pasakyt, keikiuosi. Ismetus is kurinio visus tuos "vaizdingus" zodzius, liktu vidutinio lygio "kovinukas", pretenduojantis i kiberpanka. Apie vezhi tai jau ir shneket pavargau.
Autorius ryskiai tirstino spalvas, pasiemes keiksmazodziu zodyna, o ne pasitelkes savo vaizduote. Vien ko vertas vaisiu palyginimas su vikshrais... Premija turetu but ne uzh vaizdinguma, o uzh smarve.
1. Greitoji pagalba - tikėjausi iš Žilinsko kažko geriau. Tuo labiau, kad sugeba, bjaurybė! (Čia iš meilės tokie žodžiai). O šiaip - gana suvelta... Kol susigaudai kas kada vyksta (ne visuomet padeda ir kursyvas). Ir šeip - ne viskas aišku. Ale rinkinioo vertas (kaip beje ir visi kiti - tad veliau nebesikartosiu).
2.Pjūvis - jo... Debiutas, taip sakant. Toks mėšlinas ir spermuotas debiutas. Gal per daug viso to š... veiksmas susuktas neblogai, charakteriai - ne itin. Antros vietos nevertas - IMHO.
3.Karys - dar vienam stogas nuvazhiavo... Šarpnickis ir fentezi? Ale gal taip ir geriau... ;) Pasakojimo maniera - patiko, dialogai - patiko, herojaus šuo - patiko, pats herojus - pusė velnio... O apie ka viskas, jei taip - iš esmės? Kažko truksta, bet gal sekantis "kardo ir magijos" kūrionėlis šiam SF atstovui labiau pavyks?
4.Klajūno užrašai - ui, kaip gražu. Labai ir labai gražiai parašyta. Gaila, kad apie nieka. Neidomu, bet... dar pasikartosiu labai gražu.
5.Pamatyti šermukšnį - neabejotina pirmoji vieta, bet ir saulėje būna dėmių - velniams reikėjo tų velnių? Ir be jų viskas būt gerai... IMHO, netgi geriau būt buvę...
6.Žemuogių pievelė - je... Gerbiu autorių, bet... Ne, aš sutinku, kad jis vertas buti trejukėje - stilius veža. Tematika - man svetima, bo Beatlai man neidomus. Bent jau buvo iki šio apsakymo. Skubėjai, Gintai, ar kokio velnio? Labai jau daug neaiškumų. Gerai, žinoma, kai skaitytojui paliekama vietos pamąstymui, bet gal nepersistenkim?
RĖziumė: geriausias rinkinys iš visų buvusių. Tobulėjat, rašeivos? :)
Sėkmės...
"Greitoji pagalba" - iš JŽ tikėjausi daugiau... Viskas pernelyg paprasta: geriečiai, blogiečiai, vaikinukas. Gal tik tėvų - vaikų santykiai aprašyti įdomiau.
"Pjūvis" - vaizdingumas tikrai VIENINTELIS šio kūrinio privalumas.
Fantasy nemėgstu, o "Klajūno užrašai" ir "Karys" tikrai nepakeitė mano požiūrio.
"Pamatyti baltąjį šermukšnį" - tikrai geras. Galima būtų kabinėtis prie kai kurių demonų :), bet tikrai neverta, šis kūrinėlis VISA GALVA aukščiau už visus kitus šiame rinkinyje.
"Žemuogių pievelė". Sena idėja, visiems bent kiek besidomėjusiems bitlais žinomi faktai ir dar, mano nuomone, nevykusi interpretacija. Premijos skyrimas "už pirmąjį..." mažų mažiausiai kvailas - manau, ne tik aš surasčiau penktoj klasėj rašytų "kriptoistorijų" (nu gal tik šiek tiek blogiau parašytų :)).
Bendrai: vienas GERAS kūrinys visam rinkiniui - mažoka.
Beje, Lina, būk žmogus, nerašinėk offtopic'ų, daugumai (manau) įdomu skaityti GLF aptarimą, o ne tavo kursinio.
Aš tiesą sakant, nepamenu (prisilaikydamas to, ką čia anksčiau apie kriptostorija rašė Gintas) nė vieno skaityto lietuviško FANTASTINIO tokio pobudžio veikalo. Be fantastikos elementų - ko gero, rasčiau. Tačiau, jei neklystų - rinkinis vadinas "Geriausia Lietuviška FANTASTIKA"? Tad gal viskas tvarkoje. Man nepaliko yspūdžio apsakymas, tačiau "kvailysčių" formuluotėse nematau.
Iš tikrųjų - "Šermukšnio" pliusas - idėja, "Pjūvio" - vaizdingumas, "Pievelės" - meniškumas.
Tai tik mano nuomonė - nepretenduoiju būti teisėju. Ir dar įdomu: kiek tarp mūsų, taršančių kaulelius publikuotiems autoriams, yra tokių, kurie patys siuntė į konkursą (ir beveik be abejonių - silpnesnius) kūrinius?
Vieną tikrai žinau - aš :)
Nenorečiau komentuoti konkrečių kūrinių - kiekvienas jų savitai geras. Džiaugiuosi kiekviena lietuvių fantastikos knyga. Jei dar kam kyla abejonių, galiu patvirtinti, kad ši knyga - pirmoji lietuvių fantastikos rinktinė, prie kurios nesu prikišęs nagų. Reikia tik dėkoti Eridanui, kad vis dar teikia erdvės lietuviškai fantastikai. Tai prielaida augimui.
Pastaba, tiksliau klausimas, dėl kriptoistorijos. Gintas teigia: "Gi kriptoistorija neiskraipo (nepasuka kitu keliu) zinomu istoriniu faktu, tiesiog juos kitaip interpretuoja. Tiesiog bandoma paaiskinti zinomus, tikrus istorijos faktus kitaip." ((c) visos teisės saugomos!). Jei taip, tai kriptoistorija NĖRA fantastikos žanras! Perskaičiau dar kartą "Žemuogių pievelę" - tikrai jame neradau fantastikos (tai ne priekaištas autoriui - kūrinys visai neblogas). O tai, ką regi, girdi nepaprasta (savo ateities dainas, prieglaudą, etc.) galima paaiškinti haliucinacijomis, sapnais, vizijomis, kliedesiais, o o visa tai - realistinės prozos elementai. Žinoma, galima galvoti, kad herojai trumpam buvo persikėlę į mirusiųjų, kažkokį paraateities ar dar kokį pasaulį, bet galima galvoti ir kitaip. Žodžiu, tai kūrinys, kurį fantastikai gali priskirti tik pats autorius, redaktorius ar skaitytrojas (kitaip sakant - ant ribos).
Nesu alternatyviųjų istorijų ir apskritai literatūros specialistas, bet mano galva, jei kūrinyje vaizduojama tikra istorija - tai istorinio romano (apsakymo) žanro objektas. Jei vaizduojami praeities įvykiai aiškinami ar interpretuojami realizmo priemonėmis, tai bus tradicinis istorinis roimanas, jei įvedami fantastiniai elementai (nesvarbu kokie: demonai, ateiviai, nepaaiškinamos galios ir t.t.) - t.y. tie, kurių šiame pasaulyje nėra, dar nėra, ar tiksliai žinoma, kad nebuvo, tai jau istorinės fantastikos žanro dalykas (žanras apibrėžtas P.Amnuelio maždaug prieš 30 metų). Kriptoistorija suprantu, skamba gražiau, bet kam tą patį dalyką vadinti skirtingais vardais?
Šio žanro elementai dominuoja K.Paulausko "Saulės sūnuje" (istorija šioje apysakoje nei kiek neiškraipoma, tik autorius ją aiškina savaip), tad G.Ivanickui prioritetas suteiktas ne visai pelnytai...
Ir dar pastaba dėl copyraithų. Juokinga, kai Lina (atsiprašau už žodį) kabinėjasi dėl ištraukos autorinių teisių. Žinau leidyklą, kuri neklaususi autoriaus leidžia jo KNYGAS. Ir nieko! Nei teismų, nei baudų, nei procesų... Esu gavęs ne vieno agento laiškus, kuriuose klausiama, ar jų rašytojų knygos yra išleistos Lietuvoje. Ką jiems atsakytumėte?
Linai Krutulytei: (čia jai komentaras iš diskusijos apie GLF 1999) man ne dzin, nei kas kalbama, nei kas daroma, kas liečia fantastiką (ne taip, kaip daugumai mano buvusių bendražygių); tiesiog turiu nuostata: tuščios šnekos mažai ką duoda. Jei ką norite sužinoti iš manęs - klauskite, mielai atsakysiu. Kur mane rasti - žinote, mano adresą - taip pat.
Sėkmės darbuose!
Kadangi bent jau as (gal del savo neisprusimo) nesu skaites ne vieno visuotinai pripazinto, laikomo kanoniniu ir moraliskai nepasenusio darbo, kuriame grieztai butu suformuluoti fantastikos pozanriai, tad manau, jog siai dienai viskas vis delto remiasi i subjektyvias traktuotes. Kita vertus, kuriniuose dazniausiai pasitaiko ne vieno toikio pozanrio elementu - tad vel viskas priklauso nuo traktuotes. Tie teoriniai gincai gali testis ilgai ir nuobodziai... Ir geriau - prie alaus :)
Toliau: "nesvarbu kokie: demonai, ateiviai, nepaaiškinamos galios ir t.t." ((c) - G.Beresnevicius, saltinis - "Skaityta" forumas, zr. auksciau :)) - tai yra "istorines fantastikos" pozanrio pozymiai? Teisingai supratau? Tad kuo jus sau paaiskinate "is anapus" atejusio Viljamo isikisima? Kaip realistini elementa? O'K - galima paaiskinti haliucinacijomis, sapnais, vizijomis... Velgi - tekste jokiu uzuominu i tai, kad veikejai butu apsvaige nuo narkotiku, ar papietave tarybineje valgykloje - tad is kur haliucinacijos? Sapnai, vizijos - ar tai taip pat realistiska, jog keturi zmones staiga regi ta pacia vizija ar sapna? Tuo labiau kad tekste ne vienos uzuominos i tai, jog "is nuovargio jiems lipo akys" ar pan., kas leistu daryti prielaida apie sapna...
Reziume: Sutinku, kad tai kurinys ant "ribos". Ir kurion lentynelen ji padeti - priklauso tik nuo skaitytojo. Kiekvienas pasides ji i ta lentynele, kuria manys esant tinkama. Ir kiekvienas bus teisus.
Na, ir paskutinis punktas - negaliu gincytis ar pritarti del "Saules sunaus". Priezastis paprasta - neskaiciau. Pasistengsiu kur nors atkapstyti ir susipazinti su siuo kuriniu. Tuomet galima bus ir padiskutuoti, jei dar liks apie ka :) "Pirmojo" laurus su malonumu perduodu gerb. Paulauskui - jie man nieko nereiskia ir ne pats juos sau uzsikabinau.
O tai, kad saite "Nesudeta" - "Zemuogiu pievele" laikosi gana tvirtai prizininku tarpe (vox populi) - man netiketa, malonu ir labai - LABAI svarbu.
Aciu visiems, kurie atvirksciai mano lukesciams visgi prabalsavo uz apsakyma ir kazka jame sau susirado...
Šiaip tos herojų vizijos + tikrai egzistuojantys keisti ženklai ant plokštelių ir t.t. puikiai aprašyti ir nusipelno "kripto" termino, bet va "istorijos" jau vargu... Kitaip, kaip jau minėjau, paimi kokius mįslingus Preslio biografijos faktus+jo pomirtiniai "vaidenimaisi" -ir jau kriptoistorija?
O del "Saules sunaus" - as paprasciausiai noreciau pats su juo susipazinti - ale per siandien ne pas viena pazistama neradau. Gal dar pasiseks? Mat, kol pats neperskaitysiu bus kaip tame anekdote: "Visi sako Karuzo, Karuzo... Man vakar Moishe telefonu pashvilpavo - nieko ypatingo..." :)
P.S. Ar nevertetu taip padaryt su dauguma senos lietuvishkos fantastikos knygu? Kol kas ju perleisti lyg ir nieks nezhada, o padet i koki nors saeveri internete butu visai neblogai; aisku, idonmu butu suzhinoti ir dar gyvu autoriu nuomone shiuo klausimu? Pvz, ash dar turiu B.Balashevicziaus "Agenta ir robota" - ja dabar ne kiekvienoj bibliotekoj rasi.
Ideja tai nuostabi: sukurti liet.fantastikos fonda internete. Tik kas uzsiims skanavimu ir vartaliojimu i tekstini formata - juk uzknisantis darbas. O jpg'u gi nesudesi...
Aishku, darbas vistiek uzhknisantis, bet kol skaneris skanuoja, o Fine Reader'is OCR'ina (va, dar vienas terminas kalbininkam - gal ishras koki "sutekstinima"
Na, bet tai tik technines problemos. "Dorado" ash vistiek nuskanuosiu, nes knyga jau beveik byra ...
Yabadabadoo: like glf komentarai bus, kai apsispresiu...
1. Kas užsiimtų autorių įtikinėjimu? Gal jie patys susimylės ir pateiks elektroninius savo knygų variantus (kas juos turi, žinoma)?
2. Reikia gauti vietą serveryje, be to, manau reikia žmogaus, kuris nuolat prižiūrėtų tą vietą.
3. Kur man gauti skanerį :) ?
Jei atsirastų žmogus, kuris RIMTAI užsiimtų pirmais dviem klausimais, ma jį šunes, prisidėčiau kokių 2-3 knygelių skanavimu...
Noreciau korektiskos diskusijos, neminint oponentu zvairu akiu, atlepusiu ausu ir nemokejimo skaityti
O shiaip ash nesikabineju - tiesiog siulau retsykiais atsigrezhtiu ir i save.
"Pjuvi" - pradejau skaityti, tai neiseina.. Nesiseka skaityti. Na buna tokiu kuriniu, del autoriaus rasysenos, nesiskaito, nors tu ka, jega prisiverciau perskaityti penkis lapus, meciau..
"Karys" - padrikas kurinys, be pabaigos. Truksta konkretumo, primena kai kur internete paplitusias pramogas, kur vienas pradeda rasyti apsakyma, kitas papildo, kitas dar papildo, ir pan.
"Klajuno dienorasciai" - blogiau uz "Pjuvi", neiskaitau. Kaip poezija. Jokio turinio.. nebaigiau skaityti, kam gaisti laika.
Kitus dar skaitau.
Gal ir negerai darau, kad lyginu lietuviu BANDYMUS (taip, tai vis dar bandymai, neturime ne vieno zymaus tarptautinio lietuvio fantastikos rasytojo) su uzsienieciu novelemis ir apsakymais.
"Kad butu 5klasei istorija" - nieko nesupratau...
Dėl termino. Jei rusai nežino savo fantastikos teorijos pasiekimų, ką belieka pasakyti - jų teisė rinktis... Dėl teorinių dalykų (terminų, jų vartojimo ir pan.) reikėtų rašyti mokslinius darbus, analizuoti kūrinius ir pan. O čia tik - karšta diskusija, tad nereikia tai, kas čia sakoma, priimti rimtai. Todėl ir savo teiginiuose nepretenduoju į tiesą ir pilnai sutinku, ką jūs sakote. Greitose diskusijose argumentai nėra labai pamatuoti, tad nemanau, kad jose galima prieiti kažkokios vieningos nuomonės. (dar studijų laikais per porą naktinės diskusijos valandų prie puslitrio vyno po įvairiausių argumentų atakos įtikinau draugą, kad mano tiesa, o po to, kai jis tą pripažino, sakau jam: "Nori, įtikinsiu, kad yra atvirkščiai?) Tad Gintas visai teisus - kabake argumentai gali būti kur kas svaresniJ.
Mano manymu, vis gi kripto - ne visuomet gali tikti, nes pats žodis reiškia: tai, kas slapta, paslėpta ir pan. Vadinasi, kriptistoriniame kūrinyje turėtų būti dalykai, susiję su paslaptim: tai, kas istorijos eigoje buvo sąmoningai ar nesąmoningai paslėpta nuo amžininkų ar palikuonių, tai, ką autorius narplioja kaip paslaptį: kodėl buvo paslėpta, kas paslėpė, kodėl ir t.t., ir t.t. Maždaug - X failai. O jei vaizduojama tiesiog, kad buvo taip ar galėjo taip būti, t.y., jei nėra kripto elemento - ar tai kriptoistorija? Tai tik klausimai pamąstymui.
Ir tikrai, Gintai, tie klausimai tikrai ne tau (tiksliau, ne vien tau, o visiems fantastikos gerbėjams, kuriems įdomūs tokie dalykai). Pasikartosiu: terminas kriptoistorija - skalmba visai neblogai, bet jis MANO MANYMU, nevisuomet atitinka esmę. Tik tiek aš tenorėjau pasakyti, o jį vartoti - kas nori tegu vartoja į sveikatą!
Dėl haliucinacijų. Toj pačioj istorijoj yra daugybė atvejų, kai tūkstančiai žmonių regėjo tas pačias haliucinacijas. Silpnas elektrostatinis laukas žmogui sukelia haliucinacijas (nori jis to ar ne!) - žr. kad ir paskutinę S.Kanišausko knygą apie ateivius ir kitokius šposus. O miražai?
O dėl to, kokį kūrinį laikyti fantastiniu, kokį ne - kaip sakiau, dažnai priklauso nuo autoriaus pozicijos: jei Gintas "Žemuogių pievelę" laiko fantastika - jo valia, tokią ją ir turime priimti (nors skaitytojas vėlgi turi savo valią - vertinti savaip).
Daug kas priklauso nuo požiūrio. Imkim, kad ir tuos pačius ufonaučiukus: vieniems jie - grynų gryniausia tikrovė (tik vyriausėbė apie juos slepia...), kitiems - fantastika (gali būti, kad jie yra, gali būti, kad nėra...), tretiems - absurdas (jų nėra, ir baikit tas nesąmones...)
O istorinės fantastikos apsakymų yra parašęs ir Vytautas Norbutas...
Džiugu, kad "Žemuogių pievelę" skaitytojai gerai įvertino. Svarbu nesustoti ir eiti pirmyn.
Beje, gal kas nors turite K.Paulausko "Dorado"? (kažkoks nevidonas "pasiskolino" iš mūsų klubo bibliotekos... Pikčiausia, kad tai buvo vienintelis egzempliorius, kurį kažkada buvau padovanojęs klubui). "Dorado" nupirkčiau "Dorado" klubui.
Gal kas turi Paulausko ,,Dorado'' ? Nusipirkčiau, arba pasikeiščiau.
kraupu
aikit jūs sikt
aikit jūs nachui
ka jus cia pardavinejat blet