Autorius: Vilis Normanas
Data: 2006-09-04
Jackas Londonas, garsus ir gerai žinomas rašytojas, autobiografiniame romane „Martinas Idenas“ pasakoja apie jauno vaikino, aišku iš pavadinimo, Martino Ideno gyvenimą ir jo siekį tapti rašytoju. Netašytas stuobrys Idenas yra jūrininkas ir laivuose užsidirba sau duoną, bet vieną dieną sutinka nepaprastą merginą – Rutą. Apsiverčia visas gyvenimas ir jis nusprendžia išbristi iš savo vargingo luomo, kad galėtų vesti širdies damą ir ilgai laimingai...
Siužetas nėra įmantrus, čia jis ir nevaidina labai svarbaus vaidmens (nors jį juk sukūrė gyvenimas), bet pagrindiniai įvykiai, dramos, paieškos vyksta užsispyrusio svajotojo viduje. Jacko Londono talentas neginčijamas: tik skaitant tokias knygas supranti, ką reiškia „gerai parašyta“.
Kai kurios vietos atrodo kiek naiviai, apie meilę kalbama be atvangos, tačiau viską atperka tikroviškumas, įtaiga ir puikiai autoriaus sukurta kūrinio atmosfera. Tiesiog jauti, kaip gyvena Idenas. Pats imi ir persikeli į kūrinį, pats dalyvauji visuose įvykiuose.
Šią knygą galima traktuoti įvairiai, priklausomai nuo paties žmogaus požiūrio į gyvenimą. Man, aišku, buvo aktualu pažvelgti į beveik vienmečio rašančio žmogaus, kaip kūrėjo, kelią. Ir jau tikrai negaliu nepacituoti NUOSTABIŲ minčių apie redaktorius ir kritikus, su kuriomis sutinku visais įmanomais procentais.
Devyniasdešimt devyni procentai kvalifikuotų redaktorių yra nevykėliai. Jiems tiesiog nepasisekė tapti rašytojais . (Būtent!) Negalvokite, kad kiurksojimą už redakcijos stalo ir vergavimą prenumeratoriams bei leidėjams jie vertina labiau negu kūrybos džiaugsmą. Jie bandė rašyti, bet nesugebėjo. (Pritariu.) Ir štai koks prakeiktas paradoksas: visus įėjimus į literatūrą saugo šitie sarginiai šunys, šitie literatūros nevykėliai! (Oi, kaip skaudžiai, tiesiai į paširdžius). O be jų, dar yra kritikai, dar didesni nevykėliai. (Tris kartus valio!) Jų kritikos straipsniai tokie, kad verčia vemti kaip žuvies taukai (Nuostabus palyginimas, aš sužavėtas, tikra tiesa).
Taigi, Martino Ideno (Jacko Londono?) gyvenimo drama, su šiek tiek amerikietiška pabaiga.
Knyga – nuostabi, verta kiekvieno mąstančio žmogaus dėmesio. Tai – klasika, kurią galima skaityti - labai retas atvejis, bet visada yra išimčių.
Sudomino? Ne? Tada jūs arba kritikas, arba redaktorius.
P.A. Knyga šiuo metu nukainuota, nes, matot, joks redaktorius ar kritikas jos negiria (suprantama kodėl), bet jeigu perskaitę nusivilsite – kaltinkite tik save.
Menas mylėti ir rašyti
aš tai siūlau eksperimentą - vilio romanus ir kitus kūrinius leisti be redaktūros. atrodo, būtų iš ko pasijuokti.
(aha, žinoma, aš labai labai pavydžiu. visą gyvenimą norėjau rašyti kaip jis.)
Tik finalas, menu, kiek sunervino, visi tie pesimistiniai "Dainą aš sudainavau..." Ypač patiko (ir įsiminė) epizodai, kai Idenas dirbo viešbučio skalbykloje (?) arba kai ėjo kumščiais išmušinėti honorarų iš redakcijų..;)
Beje, dėl viršelio su apžvalgos autoriumi sutinku - švelniai tariant, kakaliuks toks viršelis tokiai knygai...
To Tomas S.: pabaiga šiek tiek gadina knygą. Ne visi amerikietiški romanai baigiasi laimingai, o ta mirtis - labai dažna grožinėj kūryboj, per dažna.
Na, o dėl "kablelių" nesvarbumo kūryboje man tenorisi prisiminti filmuką "bausti negalima pasigailėti", daugiau komentarų neturiu
Dėl pačio Ideno - labiausiai įsiminė pamokslas apie sveiką maistą ir tai, kaip jis mėgo užmigti merginai ant kelių. O Džekas Londonas man pirmiausia - tai "Smokas Belju".
Valdui - žinai, apie redaktorius šiame romane tikrai baisiai daug prirašyta, nes... nepasakosiu kodėl.
Čia buvo mano IMHO, žinoma 8)
Klausimas VN:
Kaip traktuoti rašytoją-kritiką? Kaip genijų ar kaip nevykėlį? Ar kaip nevykėlį genijų, vemiantį žuvies taukais? :)
Kaip gerai, kad VN pripažįsta, jog jis netikras rašytojas
Boks
O iš tikrųjų, tai baikit čia rietis, nes juokingai atrodo...
visai neseniai perskaiciau sita knyga ir patikko butent todel kad tajp baigesi...gal zinot dar liudnu ir sunkiu knygu?
knyga tikrai gera. ir tikrai mastanciui zmogui ji patiks. asmeniskai man, ispudi paliko.....gal tik del to kad randu daug ka bendro sau. vistiek siulau perskaityt ir esu laiminga kad skaiciau senaji vertima, leidini, nes kokie dabar virsheliai knygu, tai geda, atrodo kad "dailininkai" ismoke vakar piesti, o apie giliasnes atvaizdu mintis, net bijau gilintis, nes bijau nerastii jokios minties..
Rekomenduoju sia knyga kiekvienam rasytojui,ypac pradedanciajam , yra naudingu patarimu ir pavyzdziu.
Toje knygoje As atradau save, Martine Idene tiesiogiai maciau save.Mane tiesiog uzveze jo kilimo kelias... Cha,nepatikesit,bet as jau vaikysteje svajojau parasyti knyga[tiesa,dar pati ja iliustruoti]. Tais laikais buvo bandymu-apie gyvunelius, ar mergaites dienorasciai...bet tai tik isdykusi Vaikyste. Galvodama apie knygos rasyma veliau,pripazinau,kad dar turi galutinai susiformuoti mastymas, kad parasiusi puse knygos galiausiai netureciau pripazinti,kad pasikeite poziuris i anksciau nuosirdziai tiketus dalykus,juk tektu kurti is naujo,arba dar blogiau!,kai knyga isleidusi tureciau pripazint,kad taip nebemanau.Tada zmones matytu mela.Todel laukiau...Laukiu Didziojo ikvepimo ir zinojimo-"LAIKAS".
Londonas Ikvepia.Aprasydamas M.Ideno knygu stipruma,jis taip pat sukuria begalo stipria knyga pats.Rasydamas apie jo isilavinima,parodo saviski, o jo veikejas,rases tik apie tikrus isgyvenimus[realistiskus, bet atskleidziancius zavesi] tai paties Londono pavyzdys.
Mane si knyga uzaugino.Atradau dar didesni nora savyje tobuleti.Pazistu ta Martino meile, pazistu ta jausma,kad jei prakalbesiu,vienokie zmones manes nesupras.Todel daznai tyliu,ir taip pat daznai kalbu apie 'ora'.Mmm,ir gal zinau Martino klaida, jis atsiplese nuo zmoniu per aukstai.Taip pat klydo ir Maironis. Pasijautes ryskiai pranasesnis uz kitus,jis nebemokejo bendrauti su zmonemis, pamirso,koki dziaugsma kelia santykis su zmonemis..Ir tai laikau neapdairumu. Man irgi neretai atrodo juokingi mane supanys zmones,bet didziausia klaida butu Ju atsizadeti. Viena dalyka sau pasakiau jau seniai: 'Benrdavimas viena diena uzvaldys pasauli'.. Ir gal jei zmogus mokaisi,tai bedravimas su tinkamu zmogumi-greiciausias budas.Tai kaip praktika,kuri toli grazu neatitinka teorijos.
Man labai patiko paties Lonono poziuris i Ruta.Vienintelis tame romane Galingas zmogus-Martinas.O Ruta teliko jo Galingos meiles objektas. Ji niekas.Ji tai mase,banalybe. Martinas beprotis Rutos akimis, o is tiesu beprote Ji,nes jos mazas protas nesugeba suvokti Martino protingumo.M.!,ir tada tureciau pripazinti,kad dauguma pasaulio zmoniu beprociai,vadinantys beprociais Genijus,kurie vieninteliai tera protingi is tiesu.
Pykau ant Londono,del Martino savizudybes.Tas Martino Gyvenimas,atrodes kaip idealas,pasibaige tragiskai. Tada susimastai,tai negi Jis gyveno neteisingai?.Bet ne.Tai tarsi parodo,kokios reiksmingos gyvenime yra smulkmenos.Mazas zurnalisto nusipeizejimas, ir zmogus zingsnis po zingsnio pasmerkiamas. Taip atsiskleidzia,kad gyvenimas tera akimirku virtine.[ir prisiminaiu fraze,kad pramiegojes tas akimirkas,taip pramiegi ir gyvenima].Jo mirtis,sukelia priesiskas mintis, visa istorija sekes zingsnis po zingsnio,Tu pradedi pabaigos iskoti pats,nes mirtis tavo troskimu netenkina.Ieskai sau palankesnio modelio.Ieskai,kur Martinas suklydo, ka darysi kitaip...Tai zadina kuryba,ir todel dedu dar viena pliusa Londonui uz tai.
Man patiko,kad Londonas iskelia patirti auksciau mokslinio issilavinimo.As visom keturiom UZ.Tai velgi buka teorija,pries tikra GYVENIMA. Ir man jau dabar gaila zmoniu,kurie tik isivaizduoja,kaip ten buna, o is tiesu gyvena 'iskreiptu veidrodziu karalysteje'[taip pasakytu musu teatro mokytoja,pamaciusi mus ryskiai pervaidinancius]. Susimastau,o kokia as?.Srengiuosi gyveti,bet pripazystu,dar turiu pakili ooo Aukstai.
Knygoje pasimato,kad zmogui pinigai tera priemone, bet toli grazu ne tikslas.Dar bent trys pliusai uz tai.Visas kurynys,tai siekimas auksciausiojo lygmens, tookio jausmo.Meile ir ikvepimas,Galia ir Trauka.Nu blemba, tai kartu charizma...Dievinu sita zodi-Charizma.Dievinu ta istorija, ir mane ikvepianti personaza-Martina Idena,kuris yra atspindys paties Londono. Lenkiuosi pries Ji visu labiausiai, nes tik budamas Buriantis pats, jis galejo parasyti buriancia istorija. Vau, va jis tai Zomogus.Nors apie save neprakalbo,bet jauciu Didziule asmenybe. Nes tik didziulems asmenybems lemta savo galia paversti knygomis...
"tik didziulems asmenybems lemta savo galia paversti knygomis"Man patiko sitas sakinys,gerai ,kad esu didele asmenybe."isdykusi vaikyste",kiek komentatorei metu, 60?
Nesu koks tai įspūdingas kritikas ir literatūros žinovas, bet po jūrų vilko ir baltosios ilties, šioje knygoje labiausiai nervino, tas visas pastoviai jo išreiškimas grožis, kaip poezijoj, daug seilėjimosi, tai nervina mane asmeniškai, akys - kaip .... ir etc, groži matau filmuose, arba kitur kur akys ar ausys užmato, o knyguose(tik raidės) noriu įžvelgt protą, informacija naudinga, kurį jis demonstravo jūrų vilke (nors taipogi nervino kai jis metė ten tas laivo virves ir panašiai).Šita knygą ikvėpia dirbti ir nepasiduodi siekiant savo tikslų.
sunku ir pagalvoti kaip londonas 13kos būdamas dirbo po 12-18 valandų per dieną.Iš autobiografijos.
Puiki knyga.tikrai verta demesio,tikrai verta skaityti.suteikia giliu pamastymu
Puiki knyga.tikrai verta demesio,tikrai verta skaityti.suteikia giliu pamastymu
Apie redaktorius jūs čia grybaujat ir apie tai nekalbėsiu.
Šitai knygai 10 balų vien už tai, kad neįtikėtinai įkvepia, suteikia optimizmo ir tiesiog šaukia, kad sunkiai dirbant galima pasiekti bet kokius užsibrėžtus tikslus. Labai graži istorija! O kam nepatinka pabaiga, tai dar galima eiti į vaikų literatūros skyrių, ten nuvilti neturėtų:)
Sudrebino pasaulį. Nustebau, o kartu ir išsigandau. Galinga knyga.
Aš 2012-03-30 13:25:45
Sudrebino pasaulį. Nustebau, o kartu ir išsigandau. Galinga knyga.
Šis komentaras trumpas, tačiau viską pasako apie "Marką Ideną"