Jacques-Yves Cousteau, Frederick Duma „TYLOS PASAULYJE“

Susižavėjimą povandeniniu pasauliu, ta tylos karalyste, sužadino gilioje vaikystėje perskaityta knyga - Žiulio Verno “20.000 mylių po vandeniu”. Taip jau nutiko, kad iškart po šios perskaičiau dar ir G.Adamovo “Dviejų vandenynų paslaptį”. Tai tik dar labiau sustiprino tą vaikišką susižavėjimą. Nepranyko tas žavesys ir metams bėgant. Visuomet su malonumu pasižiūrėdavau per televiziją rodomus įžymaus prancūzų okeanografo, akvalangisto Žako-Ivo Kusto filmus. Tad aptikęs šią knygą - stvėriau nė nesvarstydamas.

Kusto - bene garsiausias XX amžiaus vandenyno tyrinėtojas, naras. Beje, būtent jis kartu su inžinieriumi Emiliu Ganjanu 1942-aisiais sukūrė dabartinio akvalango prototipą.

Šioje autobiografinėje knygoje gausu patrauklių dokumentinių pasakojimų apie pirmuosius Kusto ir jo draugų, tokių pat povandeninio pasaulio tyrinėjimo entuziastų žingsnius užkariaujant šią svetimą žmogui stichiją. Pasakojama tikrai nenuobodžiai - kartais tiesiog pamiršti, jog tai dokumentika... Sakytum, skaitai nuotykinį romaną. Begalė įdomių faktų apie jūros gyventojus, pasakojimai apie povandenių lobių, paskendusių laivų ieškojimus, apie susitikimus su rykliais... Argi tai gali būti neįdomu?

Pirmoji knyga - “Tylos pasaulyje” (beje, pagal ją Kusto pastatė ir filmą, matytą gana senokai per TV) pasakoja apie pirmuosius dar niekam nežinomų narų Kusto ir Diuma panirimus, apie pirmojo akvalango bandymus, mėginimus ištirti į kokį gylį gali panerti žmogus, nepasiduodamas “giluminiam apsvaigimui”.

Antroji - pasakojimas apie pirmuosius “Kalipso” - dabar jau visame pasaulyje žinomo laivo - plaukiojimus. Įvairūs mokslininkai vertėsi per galvas, kad tik patektų į šį laivą. Jie nesipurtė nė bulvių skutimo ar denio plovimo, kad tik galėtu prisijungti prie linksmos internacionalinės komandos, tyrinėjančios vandenynų ir jūrų gelmes bei jų gyventojus.

Ką dar galėčiau pridurti? Gal mažą citatėlę, kad įsivaizduotumėt, kokiu stiliumi parašytos šios knygos? Štai ką Kusto pasakoja apie vieną moliuskų rūšį:

“Perpjovę violetos (Microcosmus sulcatus) apvalkalą išvystate neapetitiškai atrodančią geltoną masę su raudonais ir violetiniais taškeliais. Apvalkalo turinys nykščiu įstumiamas tiesiog burnon. Sykį aš paragavau violetos. Tai buvo tas pat, kaip ryti jodą. Tvirtinama, kad violetos gydo tuberkuliozę ir stiprina vyriškąją potenciją. Diuma vienąsyk surijo penkiolika vienetų, o kitą rytą pranešė, jog nepastebėjo jokio efekto.”

Povandeninio pasaulio pakerėtiems