James Woodall „JOHN LENNON/YOKO ONO. DUOGRAFIJA“

Kadangi reikia turėti mėgstamų grupių albumų, taip ir - knygų apie grupes. Nors ir pernelyg daug knygų yra parašyta apie grupę "The Beatles", kuriose gvildenamos kokios tik norite idėjos. Gal tai adekvatu pačių "The Beatles" kūrybai - 21 kompaktinio disko diskografijai. James Woodall'o knyga yra tik viena iš tų visų begalybės. Teisingų ar ne. Joje daug dėmesio kreipiama būtent į John Lennon'o bei Yoko Ono meilę, minimi grupės bičiulių vargai bei džiaugsmai, iš kurių kai kurie visgi nebuvo nesusiję su naująja 'įsibrovėle' - Yoko Ono.

Knygos diapazonas nėra vientisas - laikmečiai "šokinėja" nuo 1980 - ųjų metų gruodžio, kai Y. Ono prašo viso pasaulio Tylos Minutės savo žuvusiam vyrui ( "i read the news today, oh boy..." ), kuris buvo nušautas Marko Chapmano - jis šovė į J. Lennon'ą rankoje laikydamas garsiąją Dž. Selindžerio knygą "Rugiuose prie Bedugnės" su dar šviežiu J. Lennon'o autografu, iki 1960-ųjų, kai dar naujoje grupėje buvo tokie veidai kaip Stuart'as Sutcliffe'as, Pete Best'as, bet ne Ringo Starr'as (Richard Starkey), bei vėlgi nuo bitlų ( "kažin ar teisinga juos taip vadinti" ) pakilimo iki sunkmečio laikų.

Tikrieji septintojo dešimtmečio gerbėjai turėtų žinoti, kokią įtaką tokia muzika padarė tuometinei jaunimo kartai ( o gal daro ir dabar?... ). Krito visuomenės sustabarėjusios vertybės, triumfas prieš tradicijas, 'peace' ženklai, žolės vartojimas, savo sielos išlaisvinimas iš kūno gniaužtų ( turbūt tai yra svarbiausia to meto problema ). Tai akivaizdu Vakarų valstybėse ( Rytų valstybių kultūra buvo užšaldyta iki pat nepriklausomybės). Taigi The Beatles, kartu su Rolling Stones'ais, o vėliau Doors'ais bei Janis Joplin, Jimy Hendrix'u laisvino žmogų bei įtakojo maištavimo epochą.

Pagrindinė gvildenama tema - Lennon'o tapsmas kitokiu, meilė Yoko. 1966 - ųjų metų gale įsibrovusios į bitlų sudėtį bei į Lennon'o gyvenimą Yoko Ono vienareikšmiškai vertinti neįmanoma. Jau atklydusi į Angliją ji buvo bene labiausiai ignoruojama moteris pasaulyje. Gal Lennon'as ją pasirinko dėl savo maištingos, nepritampančios sielos, avangardinio meno, ar galbūt jis iš tiesų visuomet buvo apsvaigęs nuo narkotikų... O pati Y. Ono tiesiog norėjo ištaisyti savo padėtį "susidėdama" su "nacionaline vertybe", ar tikrai nuoširdžiai troško meilės...iš garsenybės... ( visgi tarptautinio dėmesio Y. Ono susilaukė )..?

J. Woodall'as apie Y. Ono atsiliepia gan negražiai [18 psl.], tačiau kitaip nepavadinsi. Kita moteris neardė bitlų taip smarkiai, - kad ir buvusi Lennon'o žmona Cynthia (nors ir Pamela Courson - Morrison yra kaltinama dėl J. Morrison'o [ The Doors ] mirties, plg.).

Ar ji dėl to kalta? Jau albume "Abbey Road" pastebimas J. Lennon'o nesusilaikymas nuo meilės žodžių išrėkimo visam pasauliui - daina "I Want You" yra tiesiog Lennon'o žodžiai, skirti Yoko. Yoko užkrėtė Lennon'ą egocentriškumu, savo avangardizmu, kurį telieka pavadinti ne menu, bet išsidirbinėjimu; 1969m. J. Lennon'as netgi atsisako savo MBE 5 - ojo laipsnio ordino, gauto 1965m.

Dainose vis dažniau skamba ir pačios Ono balsas kartu su Lennon'u. Albume "The Wedding Album" girdime ne dainas, bet balsus, interviu. Dabar jau aišku, jog Yoko išmokė vyrą savo minčių - nemenas yra menas:

"I. McDonaldas įvertino gana rūsčiai: "Iš visų nesąmonių, kuriomis Ono tuo metu užkrėtė savo vyrą, didžiausias buvo teigimas, kad menas yra ne kas kita kaip pats menininkas" .

Knygoje taip pat minima platų rezonansą sukėlusi J. Lennon'o frazė apie bitlus ir Jėzų, garsusis išsidirbinėjimas ( kitaip nė nepavadinsi ) kartu su Yoko Ono - bagizmas(maišizmas), gan rimti protestai prieš karą.

Davatkauti, aptarinėjant du žymius žmones, "dvi maištingas sielas - vieną poplegendą", visuomet bus lengva, tačiau nežinia, kaip būtų buvę, jeigu Yoko Ono nebūtų susipažinusi su John Lennon'u; ar The Beatles nebūtų susvetimėję visgi pakurstyti tos gražios Johno - Yoko meilės. Galbūt Y. Ono buvimas kartu bei netiesioginis kurstymas bitlams skirtis buvo reikalingas tapsmas, nes jų geroji muzika jau buvo sukurta, ir atsitraukimas įvyko pačiu laiku ( dar nenusibodus plačiai auditorijai ); gal be išsiskyrimo J. Lennon'as nebūtų sukūręs tokio nuostabaus albumo, kaip "Imagine".

Kad ir kaip bebūtų, The Beatles muzika buvo tikrai puiki, kai kam gal kiek per saldi, tačiau tikrai veta dėmesio. Netgi istoriškai.

Autorius knygos pradžioje labiausiai dėkoja savo mamai, kuri kadaise jam, dešimtmečiui, padovanojo albumą "Abbey Road". Belieka palinkėti kuo daugiau tokių mamų, kurios dovanotų savo vaikams tokios muzikos albumus bei kreiptų savo atžalas teisingu muzikos pasaulio keliu.

Nothing's gonna change my world...