Jean Grondin „FILOSOFINĖS HERMENEUTIKOS ĮVADAS“

Vos į rankas paėmus šią knygą, tampa aišku, kad teks labai pasistengti ir ilgai paplušėti, kad tai, ką nori pasakyti autorius suprastum ir svarbiausia – atsimintum. Jau pirmieji puslapiai nežadėjo nieko gero – teko skaityti po kelis kartus, vėliau ėmiau žymėtis atskirus sakinius, o galėsiu – ieškoti papildomos medžiagos, kad suprasčiau, ką Jean Grondin nori pasakyti, savo kalboje vartodamas ne tik gausybę nesuprantamų žodžių, bet ir nuolat prikaišiodamas tekstą įvairių filosofų pavardėmis. Tikriausiai autorius yra tikras Imanuelio Kanto gerbėjas, nes akivaizdu, kad galvoja, jog tai, kas svarbu, paprastai tiesiog nepasakoma.

Knygoje daugiausia vietos skiriama pačiai hermeneutikos raidos istorijai, kuri taip pat gali būti labai prieštaringai vertinama. Aišku tik viena – pradžią šiam aiškinimo mokslui arba menui davė Biblijos interpretacijos, nepamirštant ir visų kitų, daugiausia religinių tekstų.

Pirmoje dalyje – „Apie hermeneutikos priešistorę“, trumpai apžvelgiama Filono, Origeno, Augustino, Liuterio, Melanchthono ir Flakijaus kalbinės įžvalgos universalumus. Bandoma pažvelgti į jų, kaip savotiškų hermeneutikos kūrėjų virtuvę, kaip jie interpretavo tekstus ir panašiai. Toliau - vėlesnių filosofų pasiekimai ir, aišku, pagrindinis akcentas – Hansas Georgas Gadameris ir Martynas Heidegeris, bet vis tik autorius nesistengia pačios hermeneutikos pavaizduoti būtent kaip šių dviejų filosofų „nuopelno“.

Tai kas gi ta hermeneutika, paklausite? Keisčiausia, kad jos apibrėžimų ir apibūdinimų knygoje apstu, bet jų visų čia nesudėsiu, o imtis konkretaus įvardijimo - sunku. Mano nuomone, pagrindinė hermeneutikos užduotis – suprasti ir paaiškinti. Ir ne tik atskirus tekstus, bet prasibrauti iki pačios egzistencijos. Ir bene didžiausias dėmesys čia, bet kuriuo atveju, skiriamas kalbai, žodžiui, mąstymui ir suvokimui.

Tik kvailiausia, kad apie hermeneutiką šioje knygoje yra kalbama taip, kad galima ir nė velnio nesuprasti, nesuvokti ir neišmąstyti. Bet tokie jau tie filosofai, kad juos kur galas. Už tai man jie ir patinka.

Kietas riešutėlis