Na, bet apie viską, kaip sakoma, iš pradžių. Knyga kaip knyga, pati pradžia netgi labai nebloga - mūsų dienų pasaulis, į kurį įnešamas tik vienas fantastinis elementas - laivai vaiduokliai. Tiksliau - kosminiai laivai vaiduokliai, nežinia kaip ir kodėl besimaterializuojantys bei startuojantys iš Kanaveralo kyšulio nustėrusios NASA akyse... Šie laivai kaip du vandens lašai panašūs į "Saturną-5" - senutę raketą-nešėją, kažkada gabenusią į Mėnulį amerikiečių astronautus pagal "Apollo" programą. Į vieną tokį laivą-vaiduoklį ir nusprendžiamą "įsodinti" pagrindinį romano herojų - amerikiečių astronautą Riką.

(Dėmesio: toliau bus atskleidžiamas knygos siužetas, tad žmonės, ketinantys viską perskaityti patys, gali ir susilaikyti)

Tolesnio siužeto smulkiai perpasakoti, ko gero, neverta. Įpusėjus romanui paaiškėja, kad pasaulį ištiko ūmus parapsichologinių galių proveržis - ūmai, tarsi iš niekur, materializuojasi daiktai. Pasirodo, tereikia, kad pakankamai didelis kiekis žmonių nuoširdžiai patikėtų kokia idėja ir šiam tikėjimui pasiekus tam tikrą kritinį lygį bei atsiradus iškrovos objektui (žmogui, turinčiam parapsichologinių galių) ta idėja nedelsdama realizuosis... Taigi, kai vien tokio tikėjimo galia sukurtu kosminiu laivu amerikiečių astronautai pasiekia Mėnulį, planetą užlieja euforija ir chaosas... Chaosas, nes juk daugybė žmonių nuoširdžiai tiki ne vien šviesiu rytojumi, bet ir niūria šiandiena ar kraupesniais dalykais... Daugybė žmonių kasdien linki negero savo viršininkams, uošvienei ar, garsiai lojančiam kaimynų šuniui. Beje, šunims tai baigiasi nekaip - netikėtai materializavęsis noras "užčiaupti keturkojus" išguldo šunėkus nemažoje JAV dalyje. Bet tai, kaip sakoma, tik gėlelės. Yra juk ir piktesnių kėslų. Bei piktesnių žmonių, ar, jei norit, tautų. Ir viena iš tokių - lietuviai...

"Popiežius atsiduso.

- Amerikiečiams vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta pasaulyje. - Jis pravalė gerklę. - Sąjūdis Bagdonis, lietuvis, kuriam ūmai pasirodė, kad jo šalis užima pernelyg mažą teritoriją. Jis nusprendė išplėsti ją iki viduramžių Lietuvos - kone iki Portugalijos. Bagdonis jau užgrobė Lenkiją ir viską, kas piečiau, o dabar veržiasi į Italiją.

- Argi lietuviai ne katalikai? - Rikas pasidžiaugė, kad žino nors tai.

- Teisybė. - Foma nusikvatojo. - Manau, Vatikano jie nelies."

Tačiau likusiai Europos daliai nelinksma - tas pats popiežiaus švaistosi klasikinėmis frazėmis apie prievartaujamas ir žudomas moteris, degančius namus bei durtuvais žudomus kūdikius... Štai kokie jie - lietuviai! Beje, kai kuo kone iš rengiamos G. K. Ivanicko knygos apie alternatyviąją Lietuvą nužengę - aršūs tradicionalistai katalikai, tad net pats popiežius, leidęs moterims tapti kunigėmis, o kunigams vesti, nieko gero iš jų nelaukia.

Mums gi belieka guostis, kad Sąjūdis, prieš kurio ordas jau po keleto knygos puslapių krinta Italija, Austrija ir Vokietija, į kovą veda ne tikrus lietuvius, o iš oro materializuotą lietuvių-šmėklų armiją. Prancūzija, NATO ir amerikiečiai bejėgiai - Bagdonis dar ore sustabdo prieš jį paleistų reaktyvinių lėktuvų ir raketų variklius, atominės bombos nesprogsta, o prieš jo pėstininkus vakariečiams atsilaikyti beviltiška, nes "…Dauguma Bagdonio kareivių nekrinta, jei į juos pataiko kulka, o tie, kurie krinta, jau po kelių minučių vėl stoja į rikiuotę."

Paskutinė viltis - žmogus, kuris ir užvirė visą šią parapsichologinę košę - amerikiečių astronautas Rikas. Jam "duoda" išgirtąjį F-117, bombą lazeriniu taikikliu ir nurodo Bagdonio buvimo vietą - Strasbūrą (tiesa, tikslią lietuvių vado buvimo vietą kardu žemėlapyje nurodo stebuklingu būdu atsiradęs bei atskubėjęs padėti legendinis britų karalius Artūras).

Bomba nesuveikia. Bagdonis it patyręs zenitininkas ima atsišaudyti liepsnos juostomis, gi pacifistas amerikietis, kurio parapsichologinis mentalitetas iš principo atsisako sukurti atominę bombą, ima iš oro ant Bagdonio štabo versti... mėnuleigius, kurie tiesa, sproginėja ne blogiau! Mirtina dvikova baigiasi tuo, kad lietuvio pašautas amerikietis su visu lėktuvu rėžiasi žemėn, bet prieš tai sugeba palaidoti S. Bagdonį po didžiule raketa-nešėja "Saturnas-5". Taigi, tautietį Sąjūdį pasiglemžia raketos-nešėjos liepsnos, gi amerikonas įsigudrina išgyventi...

Ką gi, reziumuojant galima pasakyti, kad knygos pradžia skaitosi tikrai gana įdomiai ir pakankamai rimtai, tačiau veiksmas po truputį pradeda skystėti, kol į pabaigą, kaip matome iš siužeto, prasideda išties fantasmagoriški dalykai.

Matyt, tai reiktų paaiškinti tuo, kad romanas parašytas apysakos, už kurią amerikiečių rašytojas ir gavo "Nebulą" motyvais, tad romano pradžia ir yra stipriausia. Na, o toliau, galima nebent linksmai pasijuokti ar pagūžčioti pečiais...

Odė kraugeriams lietuviams!