Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-03-14
Tad kas gi tie trifidai, kurių vardu netgi pavadintas romanas? Trifidai buvo kiek neįprasti augalai - su trimis šaknimis ir geluoniu, reikalingu nudobti auką, į kurią suleidus šaknis gaunamos reikalingos augimui medžiagos. Niekas nežinojo, iš kur jie ir kaip jie atsirado, bet naudingumo niekas neginčijo - puiki aliejinė kultūra! Be abejo, joks žmogus be specialių apsaugų prie tokių augalų nesiartindavo ir jų pavojaus nejusdavo, nes žmogus matė savo priešą ir bevelijo arba jo išvengti, arba jį panaudoti savo reikmėms, kaip ir viską. Bet kartą žmonės apako - apako nuo savo pavojingų žaislų, kuriuos kartais vadina "nemirtinais ginklais". Ir kovos už būvį piramidė trifidas atsidūrė aukščiau - jam matyti nereikėjo, o žmogus - neregys tapo įprasčiausia ir lengvai pasiekiama auka.
Nemalonus žmonijos likimo scenarijus... Tačiau apako ne visi ir likusiųjų saujelės turėjo pradėti sunkią kovą dėl išlikimo. Kovą, kuri pakeitė visuomenines struktūras, moralę, kasdienes sampratas ir jų turinį. Viską teko pradėti iš naujo ir gelbėti ne pasaulį, o pirmiausia gelbėti save. Tad katastrofa, augalai plėšrūnai - tai tik įspūdingas anturažas, o žmogus, jo sprendimai, jo pasirinkimai, jo motyvai, kai reikia kovoti už save ir kitus - tai romano šerdis. Įspūdinga, įtikinama šerdis.
"Trifidų dienos" - mokslinė fantastika su visa jai derančia jėga: įtraukiantis, sukrečiantis ir įtikinantis kūrinys. Tai ne svaičiojimai, ne snukdaužis, o rimtas pasvarstymas, kas būtų jeigu būtų. Todėl tikrai verta šią knygą pasiimti iš bibliotekos, pasiskolinti iš draugų ir perskaityti. Labai rekomenduoju.
Žanro klasika. Labai rekomenduojama
Knyga gera ir įdomi. Na, bent jau tada, kai itin rimto veikalo skaityti nesinori :)
Trifidų naktis
Nereali knyga ir man labai patiko.