Štai tokiu Šventuoju Mokymu vadovaujasi John Wyndham romano "Lėliukės" veikėjai - išlikę po fatališkos žmoniją ištikusios katastrofos. Autorius neaiškina, kas tai buvo per katastrofa, nors sprendžiant iš kai kurių užuominų tai turėjo būti branduolinis (ar dar koks kitoks, mums dar net neįsivaizduojamas) karas. Apskritai - totalinė katastrofa - mylimas J.Wyndham arkliukas, ant jo jis joja ir kiečiausiame savo romane "Trifidų dienos (/cgi-bin/article.pl?page=TrifiduDienos) ", ir kitame kūrinyje - "Krakenas nubunda". Gal tik romanas "Midvičo gegutės" šiek tiek pažeidžia pagrindinį principą: mat jame katastrofa ne globalinė, o lokali. Tačiau nerasi nė menkiausios užuominos, kad ji negali išaugti iki pasaulinės…

Taigi, grįžkime prie mūsų avinų… e… atsiprašau - lėliukų. Romano pavadinimas simbolinis, jis iškart mums pasiūlo užimti tam tikrą poziciją - visi juk žinome, kad iš neišvaizdžių lėliukų išsirita nuostabūs drugeliai… Tai primena ir žymiąją H.K.Anderseno pasaką apie bjaurųjį ančiuką, bent jau moralas tas pats… Lėliukės, kurias J.Wyndham romane ne tik niekina, bet ir persekioja kiti žmonijos bendruomenės nariai - tai žmonės, turintys "Viešpaties nereglamentuotų" savybių. Išlikusioji po katastrofos žmonija įsitikinusi, jog dėl pasaulį ištikusios nelaimės kalti tik tie, kurie neatitiko NORMOS reikalavimams… Kad katastrofa nepasikartotų, reikia siekti ypatingo žmonijos "švarumo", naikinti jo kriterijų neatitinkančius asmenis. Į galvą kažkodėl ateina fašizmas ir "grynieji" arijai…

Romano herojams pasisekė - jie gimė su nematomais pokyčiais. Nė vienas jų nepažeidė šios apžvalgos pradžioje pacituoto Įstatymo. Tačiau: jie nepažeidė tik Įstatymo raidės, o ne jo dvasios. Mat visi jie - devyni vaikai - telepatai. Kurį laiką jiems netgi pavyksta tai slėpti nuo artimųjų, nuo kaimynų bei kitų bendrijos narių. Tačiau yla netrūksta išlįsti iš maišo… Tuomet prasideda tikra žmogaus medžioklė. Pagrindinis romano herojus - Deividas - yra aršiausio žmonių rasės "grynumo" šalininko sūnus. Tačiau jo tėvas dėl to nė kiek nesudvejoja, o su dvigubu užsispyrimu persekioja "blogio nešiotojus"…

Toliau perpasakoti siužetą - neverta. Ne vien todėl, kad tiems, kas dar neskaitė bus nebeįdomu skaityti. Nes, mano manymu, svarbiausia šioje knygutėje - ne siužetas, o tas preciziškas fanatizmo skrodimas, kurį atlieka J.Wyndham, naudodamas aštriausią pasaulyje skalpelį - rašytojo plunksną…

Įvertinimas : neypatingai pasenusi fantastikos klasika.