Autorius: Artūras Vaisiauskas
Data: 2002-06-24
Apie karą rašė daug kas - vieni jį matė kaip monstrą, traiškantį žmonių likimus, kiti - kaip neišsenkamą nuotykių ir didvyriškumo šaltinį, o treti… Treti iš karo tyčiojosi - nes realybė, ypač ją mačiusiems, tapdavo nepakeliama. Taigi, apie "22-os išlygos" siužetą (jeigu tai galima pavadinti siužetu):
Kažkur Viduržemio jūros saloje II - ojo pasaulinio karo metais buvo dislokuotos kelios amerikiečių aviacijos eskadrilės. Vienai iš jų vadovavo toks pulkininkas Ketkartas, kuris nieko negalėdavo nuspręsti be savo dešiniosios rankos, papulkininkio Korno, pagalbos. Geriausia, ką pulkininkas Ketkartas galėjo sugalvoti, norėdamas pasižymėti savo viršininkų akyse - didinti kovinių skrydžių normas. Kiekvienas eskadrilės karys privalėjo atlikti tam tikrą skrydžių skaičių, po kurių būdavo siunčiamas namo. Tačiau eskadrilės vado dėka, privalomų skrydžių norma pasiekė net 75 skrydžius, kai kitose eskadrilėse ji neviršydavo 35. Žinoma, tuo buvo nepatenkinti eiliniai lakūnai, bombarduotojai, radistai ir kiti paprasti amerikiečiai. Ir ypač tuo piktinosi pagrindinis knygos herojus - Josarjanas, kuris buvo šventai įsitikinęs, kad visi aplinkiniai jį nori nužudyti - ir vokiečių artileristai, ir pulkininkas Ketkartas, didinantis skrydžių skaičių, ir daktaras Danylka, nenorintis atleisti jo nuo skrydžių, ir lėktuvo pilotas skrendantis tiesiai virš priešo pabūklų, ir, galiausiai, žuvusio draugužio Neitlio kekšė, kuriai tai vos nepavyko… Josarjanas, kaip ir daugelis eskadrilės vyrų, stengėsi visaip išsisukti nuo tų nelemtų privalomų skrydžių virš priešo teritorijos. Lengviausiai pavykdavo pakliūti į ligoninę susimuliavus kokią sunkią negalę. Josarjanui nuolat skaudėdavo kepenis, dėl ko jis linksmai leisdavo laiką ligoninės palatoje kartu su visa kuopa tokių pat "ligonių". Ir vargšai daktarai kankindavosi negalėdami niekaip jam padėti. Iš ligoninės sugebėjo juos iškrapštyti tik vienas tikrai sužeistas teksasietis, kuris maldavo liežuviu ištisą parą sustodamas tik trumpoms miego valandėlėms. Po keleto dienų vargšas vaikinukas pats to nežinodamas "išgydė" krūvą sunkių ligonių… Buvo ten ir Mailas Pusproteris, sugebėjęs karo metu užvesti galingą verslo mašiną. Gudruolis pirkdamas Sicilijoje kiaušinius po septynis centus, juos eskadrilės valgykloms parduodavo už penkis ir dar gaudavo pelno. Jo prekybinės machinacijos tokios painios, kad taip ir nepavyko jų perprasti. Vyrukas prekiavo su puse pasaulio, net su priešais vokiečiais ir visur naudodavo eskadrilės lėktuvus. Turbūt pusė Europos buvo jo mistinės firmos dalininkais ir visi gaudavo kažkokio mistinio pelno, kurį apčiuopti nelabai buvo įmanoma.
Knygoje be galo daug veikėjų, net pamėginti juos išvardinti sudėtinga, bet dar vieną kitą galima paminėti: Vadas Baltoji Pusiau Aviža, kuris buvo įsitikęs, kad mirs nuo plaučių uždegimo (tai jam galiausiai ir pavyko), buvęs eilinis Vinterbrygas, kuris Tėvynei tarnavo iškasinėdamas ir užkasinėdamas duobes ir pas kurį visi neaišku dėl ko lėkdavo klausti patarimų įvairiausiais klausimais eskadrilės kapelionas, sergantis menkystės kompleksu ir daug daug kitų….
Kaip minėjau, autorius laikomas juodojo humoro pradininku, tačiau man, beskaitant šią knygą kilo įtarimas, kad aš neturiu humoro jausmo, nes kuo daugiau perskaičiau, tuo mažiau juokinga buvo.
Knyga žvėriškai ilga (virš 500 puslapių) ir perskaičius iki pusės pradeda varginti tas begalinis besikartojantis tyčiojimas iš visuomenės, jos kanonų, autoritetų ir prioritetų. Paskutinius puslapius įveikiau labai sunkiai, tačiau negaliu pasakyti, kad tai - šlamštas: ji gan keistoka, bet įdomi, tik galėtų būti trumpesnė. Dar viena, kas labai krito į akis - tai keista knygos sąranga. Beskaitant susidaro įspūdis, kad veiksmas knygoje plėtojasi kažkur šalia, vyksta karas, pilotai žūna oro mūšiuose, bet vis tiek viskas atrodo, kad vyksta greta, bet ne čia, kur pagrindiniai veikėjai. Ir dar tie keisti veiksmo šuoliai iš praeities į ateitį ir atgal, kas be abejo nepadeda suprasti, kas ten vyksta ir kaip….
Norintiems perskaityti siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe, bet pabaigti knygą, jei jau pradėjote - verta. Ir gal jūsų humoro jausmas bus geresnis.
Turintiems juodojo humoro jausmą
tarp kitko, vienas aprashytos knygos gabalas - apie ligonine - man ikyriai primena shaunuji kareivi shveika...
Eurui- be abejo jumoras savotiškas ir netgi labai absurdiškas. Tačiau jei įsikerti į jį (arba jei jis prie dūšios)- labai žvengi, jei įsikerti dar giliau- pakraupsti ir nebežvengi. Bent jau man taip buvo. IMHO puiki knyga.
these charges by an EU country, would that not country face a catch-22 -- either surrender the suspect in violation of its policy of not doing so where the suspect might face capital charges, or not surrender the suspect in violation of its Article 98 agreement with the US?".
Vat todėl man ir įdomu tas catch-22...
"- Žinoma, spąstai, - atsakė Deinika. - ir vadinasi jie "22 išlyga". "22 išlyga" skelbia: "kiekvienas, kas bando išsisukti nuo karinės prievolės, nėra tikrai beprotis". Taip, tai buvo tikri spąstai. "22 išlyga" aiškino, kad rūpinimasis savimi pačiu tiesioginio pavojaus akivaizdoje yra sveiko proto požymis. Orras buvo beprotis, ir jį galima buvo atleisti nuo skrydžių. vienintelis dalykas, kurį jis turėjo padaryti, - tai paprašyti. bet kai tik jis paprašys, jį kaip mat nustos laikyti bepročiu ir privers vėl skraidyti į užduotis. Oras beprotis, jei jis vis dar skraido. jis būtų normalus, jei užsimanytų liautis skraidyti; bet jei jis normalus, jis privalo skraidyti. jei jis skraido, vadinas, jis beprotis, ir, vadinasi, skraidyti neprivalo. bet jei jis nenori skraidyti, - vadinasi, jis sveikas ir skraidyti privalo."
ir paaiškinimas iš vieno straipsnio: "amerikiečiai turi puikų terminą - "22 išlyga". taip vadinama paradoksali situacija, bandymai išeiti iš kurios susieti su alternatyva ir nepalieka dilemos sprendimo būdų"
http://spectator.ru/issues/281 - va čia dar iškeltas klausimas, ar 'ulovka' nebūtų geriau versti 'popravka'.
http://www.amazon.com/exec/obidos/tg/detail/-/B00005ASGC/102-8356800-0388101?v=glance#product-details
vertimas: catch-22 - užburtas ratas .
damn it, kokia dar islyga.