Didelio formato, spalvingais ir meniškais J. Vaičiūnaitės dukters Ulos piešiniais išmargintoje knygoje 75 smagiais eilėraštukais pasakojama apie gyvenimą. Tokį, kokį jį mato vaikai. Suaugusiesiems įprastos gyvenimo detalės vaikams yra atradimų šaltinis. Šiltai ir draugiškai jie pasitinka kievieną smulkmeną - išdygusią ūmėdę, garlaivį, pūkšintį po miesto tiltais, šaltas varlytes "tiesiog iš kūdros", šešėlių baletą ant sienos, pianiną, kurio viduje "dainelė kankinas"...

Eilėraštukai - trumpi ir paprasti. Kiekvienam iš jų pasirenkama tam tikra tema, kuri nupasakojama keliais sakiniais. Kai kurie eilėraščiai suskirstyti į mažus ciklus, pvz., "Po "Nykštuko" žibintu" (2 eilėraščiai), "Piešinys ant sienos" ir "Kitas piešinys" (2 eilėraščiai), "Parke" (5 eilėraščiai). Neretai kūrinėlio "pagrindiniu herojumi" tampa koks nors gyvūnas: žaislinis meškis (nuobodžiauja vitrinoj ir laukia to, kam bus "vienintelis ir nepakeičiamas"), žaislinis beždžioniukas (ne bet koks - raudonas, sportuojantis ir dar nupirktas močiutės), vilkas (kurį reikia pakutenti smilgomis ir pavaišinti agrastais, kad "naktim taip gailiai ir taip liūdnai neurgztų"), krokodilas (kosėjantis, nes nušalo nosį), kiškis (nuo vienišumo ir šalčio prisiglaudęs kavinėje), kačiukas (norintis į darželį), papūgos (mažyčiais sparnais tartum skėčiais), balandžiukas (sužvarbęs ir drebantis bokšto kertėj), pelytė ("Pelytės košė" - pagal visiems žinomą skaičiuotę), varlytės (nuo šokinėjimo pavargusios "ant sraigių sėdas"), laumžirgis (dangaus žirgelis), ožkytė (linksma ir juoda, ganoma priemiestyje gyvenančios tylios kvailos bobutės), žaislinis žirgas (medinis žirgas su į karčius įsegta raudona linksma rože), boružė (besisupanti ant geltono spindulio - balkono smilgos) ir keletas kitų.

Šioje rinktinėje J. Vaičiūnaitė atsiskleidžia ir kaip miesto poetė - dažname eilėraštyje sublyksi miesto (ir konkrečiai - Vilniaus) detalės: tiltai ("Garlaivis"), kavinė su patefonu ("Kiškis"), darželis ("Kačiukas"), "Užsnigtos karuselės", gatvė su vitrinomis ("Papūgos"), "Balkonas penktame aukšte", aikštės, troleibusas, Gedimino pilis ("Miestas bunda"), prekystaliai ("Gegužis"), Vilnelė, Neris ("Prie Vilnelės"), kranas, cementas, statybininkas ("Priemiestis"), senamiesčio gatvelė, čerpinis stogas, bokštelis su vėtrunge, žibintas ("Senamiesčio gatvelė"), parkas, alėja ("Alėja" ir "Jojikė"), šaligatvis ("Žiema"), "Gatvė su kepykla", teatras ("Teatre"), bokštas, kuriame skamba varpas, aikštė, kur Katedra dunkso ("Balandžiukas"), erdvus aeorodromas, lėktuvai ("Lakūnas"), skveras ("Rožė skvere"), skardis prie Vilnelės ("Priemiesčio ožkytė"), nuo vėjo besisupanti ar "sutemoj ant aukšto namo" deganti reklama ("Mergytė iš ledų reklamos"), "Statula gatvės nišoj" ir keletas kitų.

Tačiau kiekvienas eilėraštis, apie ką jis bebūtų, pulsuoja J. Vaičiūnaitės kūrybai būdingu jautrumu, šiluma, jaukumu, gerumu...

Jaukūs, maži, žaisliniai... eilėraštukai vaikams