Apie knygą: Jūratė Kuodytė – ESAME VIENI DĖL KITŲ. Pokalbiai su Antanu Saulaičiu SJ
Leidykla: Alma littera (2007)
ISBN: 9955248439
Puslapių skaičius: 172

Dar viena pokalbių knyga iš paskutiniu metu gana gausaus šio žanro leidinių sąrašo. Kas lemia tokių knygų patrauklumą? Turbūt ne tik kalbinamasis, bet ir kalbintojas. Tokias knygas perka turbūt ne vien kalbinamojo gerbėjų ratelis, negalintis nepirkti jau vien dėl inercijos. Manau, esama ir kitų priežasčių. Viešojoje erdvėje pasiilgsti nuoširdaus, nebanalaus, į gylį, o ne į plotį besistiebiančio pokalbio. Ar čia visa tai radau?

Nei dėl kalbinamojo, nei dėl kalbinančios skaitytojas neturėtų turėti leidėjams jokių priekaištų. Šiuo atveju kalbinamojo profesija – kunigas – (o gal reikėtų sakyti pašaukimas ar gyvenimo būdas) jau lyg savaime padiktuoja ir būsimų pokalbių gaires: meilė, tikėjimas, sąžinė, nuodėmė, gyvenimo prasmė etc. A.Saulaitį kalbina J.Kuodytė – „Mažosios studijos“ bendradarbė, ir tai, mano nuomone, yra logiškas ir vykęs pasirinkimas. Autorės klausimai tikrai neatsiradę “iš niekur”, pvz., tik pokalbiui palaikyti. Juos tikriausiai padiktavusi ne tik profesinė, bet ir asmeninė patirtis, žingeidumas, artimumas pašnekovui, taip pat – atsiminimas, kad už dviejų žmonių pokalbio dar yra ir trečiasis – auditorija.

Visi šie privalumai, deja, neleidžia nepastebėti ir vieno gana keisto leidėjų sprendimo. Visi pokalbiai suskirstyti pagal tematiką: “Apie draugystę”, “Apie blogį”, “Apie ištikimybę” ir t.t. Yra tekę skaityti panašiai pagal tematiką sudarytą tėvo Stanislovo pamokslų rinkinį. Tačiau ten kalbama apie pamokslus. T.y., dvasininko monologus, kurių pirmiausia turi išklausyti ir juos apmąstyti. Šiuo atveju toks tematinis suskirstymas parinktas dialogams. Ir tai, mano nuomone, kiek pakenkė knygos svoriui. Klausimas – atsakymas – klausimas – atsakymas – tokia schema, pvz., meilės ar draugystės tema  išdėstoma vidutiniškai penkiuose puslapiuose, ir jau tema išsemta. Blogiausia ne tai, kad pritrūksta paties pokalbio konteksto, užuominų, iš kur kyla klausimas, kokios aktualijos ar realijos jį padiktuoja. Tokia formuluotė kuria skubėjimo įspūdį, kurio kontrastas su ramiu A.Saulaičio tonu atrodo labai savotiškas. Ne vienoje vietoje man pasirodė, kad pokalbis tik įsibėgėja, diskusija tik įsiliepsnoja, o jau tema baigta. Galbūt tematinio sąrašo kiekybės šiek tiek nukentėjo pokalbių kokybė.

Nenorėčiau savo apžvalga sukurti neigiamo knygos įspūdžio. Tų minčių, išdėstytų puslapiuose, užteks dar daugybei vakarų. Tačiau dviejų asmenybių susitikimai – ne toks jau dažnas atvejis mūsų literatūroje, kad būtų galima sau leisti juos iškarpyti pagal miglotą trafaretą.