"Miegančių drugelių tvirtovę" perskaičiau per savaitgalį. Ir ką. Jurga man vis dar patinka. Su visu struktūros nebuvimu. Su savo akmenimis, sunkumais ir depresijomis. O populiari tema savaime - gi ne pelenų kryžius ant kaktos1. Atsiverti - atsitraukt negali. Dėl kriminalinių puslapių vertų detalių - skaityt sunku. Imi klausti savęs, kurių galų tau tai reikia žinoti?! Bet - daug knygoje tiesos - kur kas daugiau nei kažkada rudenį "Lietrytį" spausdintam Laimos Lavastės straipsnyje (gal prisimenat?), kur ji buvo apsimetusi prostitute ir pasakojo, kaip kai kurie potencialūs klientai pasitenkina pokalbiu iš širdies. Uhu. Kam prostitutės širdis rūpi?! O socialinių ligų kabinete "Demetra" ant sienos kaba sąrašas mašinų, kuriomis atvažiuoja "kankintojai" - tai yra tie, kurie grasina nupjauti galvą, užmušti ir t.t. Tų, kurie sumuša. Ir dar ateina į galvą plakatai, iškabinti stotelėse: "Pirkti moterį - gėdinga"… Beje, organizacijos, kovojančios su prekyba žmonėmis, kalba ne tik apie moteris: prekiaujama ir vyrais bei vaikais.

Abėcėlė pagal "Miegančių drugelių tvirtovę". Čia gali būti SPOILERIŲ!

A - absurdas. Credo, quid absurdum (est). Herojės veiksmai ir situacija neįtikina, - priimti į namus (pa)gyventi tris deportuotas prostitutes - bet... ko gyvenime nebūna. Dar suprantu pastangas lankyti Larisą ligoninėje.

B - baimė. Mona bijo visko. Net vyro, kurį kandžiai švelniai vadina Linuliu. Bijo vienatvės. Bijo depresijos. Bijo dukros klystkelių. Kitos ... herojės ... irgi bijo. Bijo vyrų, savęs, aplinkybių, smūgių. Baimė, beveik virstanti gyvuliška. Baisi knyga.

C - cinizmas. Nėra "Drugeliuose..." cinizmo kaip atsvaros infantilumui. Arba kaip antrosios jo pusės. Yra baisi nepagarba žmogui apskritai ir konkrečiam jo įsikūnijimui moteryje. Nagi šis padaras, vardu moteris, arba nekalta mergelė, arba didžiakrūtė motina žemė. O jei netelpa į šiuos rėmus - taigi prostitutė. Kekšė. Amen.

D - depresija. Ji gal ir paaiškina visus ar bent kai kuriuos herojės poelgius. Depresija - kaip liga, gydoma medikamentais, o ne kaip prastos nuotaikos ar liūdesio apraiška.

D - drugeliai. O. TAI baisiau nei nunuodyta katė su kačiukais ar nušautas retriveris. Kas bijo, supras :( Tai siaubingi padarai. Beje, niekada nebuvau "Drugelių kapinėse"…

E - Europa. Čia redukuojama iki artimiausio viešnamio teritorijos, kelių užsienietiškų žodžių, rusiškų keiksmažodžių ir asociacijos, kai norisi Lietuvą lyginti su Albanija. Bent jau prekybos moterimis srityje. O kas paneigs, kad Albanija - Europa.

F - falinė kultūra. Jei yra prostitučių, yra ir tų, kurie jas perka. Didelė tikimybė, kad jie turi ... falus. O kadangi moteris, jei ne mergelė ir ne motina, tai aišku, KAS, vadinasi...

G - gyvenimas. Nėra knygoje gyvenimo. Užtai mirties apraiškų - per akis. Atrodo, girdi, kaip spungė (visada vadinau ją sfinksu) plakasi į langą. Arba brūkšteli tau per ranką ir lieka pilkas sidabrinis brėžis - kaip pelenai. Šlykštu. Ir mirtina.

H - humoras. Emanuelė, kuri iš tiesų vardu Bronė. Bet kažkodėl nejuokinga. Nei dėl Emanuelės, nei dėl Bronės.

I - ironija. Trūksta jos. Nebent muitininko meilė. Sunku be ironijos į šią profesiją žvelgti.

J - juoda. DRUGYS, vardu Peleides. Baisu. Gal jis ir ne toks, bet aš taip matau.

K - katastrofa. Kas dažnam tautiečiui rūpi, kas dedasi už dešimčių tūkstančių kilometrų?

K - kekšė. Kiekviena, kas ne mergelė. Ir ne motina.

L - liūdesys. Liūdna knyga. Labai.

M - meilė. M - mirtis. "Man patiko mėnesių mėnesiais mirti nuo ilgatvės, o dabar, kad tiesiog mirsiu - vieną kartą ir negrįžtamai".

N - namai. Iš esmės neegzistuojanti sąvoka. Prabangus butas, vasarnamis, viešnamis, viešbutis - nėra vietos, kur jaustumeisi saugus. Ką jau kalbėti, kad būtum.

O - oras. Perskaičiuosi pusę knygos puoliau atidarinėti lango. Atrodė, kad kambary nėra ko kvėpuoti.

P - prostitucija. Mažiausiai įtikinamas kurtizanių pasaulio personažas - Emanuelė Bronė. Gal dėl to, kad nėra ribos, tarp elitinių ir neelitinių. Ir kažin ar būna laimingų prostitučių? Kažkodėl "La traviata" tokių minčių nesukelia. O štai "Drugeliai" - taip.

R - Russkoje radio. Prieš vienos herojės nuopuolį skamba RR šaukiniai. Stereotipiška. O jei būtų "Pūkas" skambėjęs?

S - stilius. Firminis Ivanauskaitės. Su nukrypimais, šalutinėm linijom. Įspūdinga herojės misija - registruoti pasaulio pabaigos žingsnius. Viskas gerai, išskyrus muitininką.

Nebent tai buvo Muitinės departamento PR akcija.

T - tuštuma. Tokia juntama - po pabaigos. Pernelyg optimistinės. Neįtikinamos. Na tai, tamsa juodžiausia prie aušrą. Bet "šiandien saulė netekės".

U - uraganas ir kitoks cunamis. Įspūdingiausias knygos herojus. Gal todėl, kad tiesiog žudo, o neprekiauja.

V - Viltis. Nėra vilties. Net jei J.I. mėgina jos suteikti. "Miegančių drugelių tvirtovė" - logiška "Pakalnučių metų" pabaiga. Pastarosios leitmotyvas "Seichas nas mozhet spasti tol'ko serdce, potomu chto nas ne spas um"2. "Miegančių drugelių" - "Palikite viltį čia įeinantieji". Mane taiso, kad "Vilties yra visada". Aš taip pat mačiau Tą Filmą3, betgi išpuoselėto cinizmo taip paprastai neįveiksit.

Ž - žlugimas. "Mir, kak my ego znali, podhodit k koncu. I bog s nim"4...

Tai koks gi reziumė? Knyga įtraukianti. Velniškai. O autoriteto nuomonė - štai ji:

"Kultinė mūsų autorė parašė vieną struktūriškai paprasčiausių savo knygų. Skaitytojų nuo to turėtų tik padaugėti, tuo labiau, kad ir pagrindinė tema dabar "ant bangos": lietuvių prostitucijos spindesys ir skurdas. Knygoje ši tema susipina su dar dviem: pasaulio pabaiga (čia mums neaktualu) bei amžiaus vidurio krize (čia mums labiau nei aktualu). Kokteilis ir meistriškas, ir pagaulus, ir nenupiginantis knygos objektų, ir pats nenusipiginantis. Įtikinau?" (Kęstutis Navakas).

Prie kiekvieno sakinio galėčiau pridėti: tai, kas čia išdėstyta: MANO asmeninė ir nekukli nuomonė. Mano.

1 - Gabrielis Garcia Marquezas "Šimtas metų vienatvės"

2 - Borisas Grebenščikovas.

3 - "Lord of the Rings"

4 - Taip pat BG.

Mizantropiška. Taip reikia.