Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2001-05-07
Mano kukliomis žiniomis, yra tik keli žinomi prozos rašytojai, kurių kūryboje aiškiai dominuoja Vilnius ir jo savotiška mitologija: tai, be abejonės, Ričardas Gavelis ir Jurgis Kunčinas. Tad ir "Tūloje" Vilniaus labai daug: aptriušusių senamiesčio gatvelių, Kalnų parko krūmynų, apleistų Užupio namų, Vilnelės tiltų, Bernardinų sienų ir nesibaigiančios herojaus, kurio net vardo nesužinome, klajonių po jį. Tačiau negalima pasakyti, kad "Tūla" - knyga apie Vilnių. Kaip sakiau, tai - meilės istorija tarp bevardžio herojaus ir merginos, vardu Tūla. Nežinau, ar autorius šiuo vardu norėjo pavadinti bet kokią ar dažną moterį ar moterį kaip stereotipą, bent jau man taip nepasirodė, nes Tūla romane pakankamai įasmeninta ir ne tipiška moteris, nors ir nepratarianti nė žodžio! Manyčiau, kad "Tūla" ir tematika, ir stiliumi, ir ypač pagrindiniu veikėju yra kito J. Kunčino romano - "Glisono kilpa" tęsinys, nes pasakoja toks pat anaiptol ne visada blaivus "beveik nebe studentas", konfliktuojantis su "sistema" ir okupantais, suprantantis, kad vietos jam šiame gyvenime tarytum ir nėra, bet gyventi lyg ir reikia. Tik "Tūloje" herojus klajoja ne tik po Lietuvą, bet ir po visą "plačiąją tėvynę" ir jos moteris, taip kažkuo susisiedamas su bitniku, nors galiausiai jis nieko nebeieško -gyvena prisiminimais ir jais dalinamasi. Bet be meilės, be klajonių ir Vilniaus knygoje yra dar viena tema - tai pasakotojo samprotavimai apie jį supančią grasią, niūrią sovietinę realybę ir jos absurdiškumą bei homo sovieticus primityvumą.
Beviltiška būtų mėginti ką nors daugiau kalbėti apie siužetą - tai nėra nupasakojamas, aiškaus siužeto kūrinys, o labiau emocijų, minčių ir vaizdų srautas.
Kaip sakiau, mano santykis su šia knyga - ypatingas: pirmiausia aš ją skaičiau, jausdamas, kad geriu ir svaiginuosi; perskaičius mane suėmė siaubingas gėdos jausmas, kad to pasaulio, esančio greta - Vilniaus Senamiesčio, Užupio aš nė velnio nepažįstu, o po to liko tik šviesus miglotas prisiminimas ir kai kurie ypač įstrigę vaizdai. Ir štai prieš savaitę "EKO" nupigintų knygų stende pamačiau ją už 2 Lt - tarsi liudijimą, kaip nupigo praeitis…
P.S. Atsiprašau, kam ši apžvalga pasirodė nevykusi, tačiau mėginta apžvelgti knyga, mano manymu, viena geriausių lietuvių literatūroje.
PUIKI KNYGA
Tos pacios vietos ir tie patys zmones kalbantys ta pati - tai skirtingi laikai, pasakojimas yra be rezimo, kitiap sakant , sokinejantis laikas, pasakoja busimuoju laiku, po to esamuoju, vel grizta i praeity, manau toks pasakojimo budas pasirinktas sustiprinti romano vaizda..
Tos pacios vietos ir tie patys zmones kalbantys ta pati - tai skirtingi laikai, pasakojimas yra be rezimo, kitiap sakant , sokinejantis laikas, pasakoja busimuoju laiku, po to esamuoju, vel grizta i praeity, manau toks pasakojimo budas pasirinktas sustiprinti romano vaizda..
Kodėl? Net argumentuoti sunku.
Tiesiog joje yra kažkas tokio, kas itin patraukia, prikausto dėmesį.
Tai subjektyvu ir nebūtinai kitas skaitytojas pajus tą patį...
Nuostabi knyga. Tikra, isjausta, silta ir sava.