Justina Stravinskaitė „PASLAPTIES ĮPĖDINIS“
Autorius: Mirmeka Alba
Data: 2006-04-27
Apie knygą: Justina Stravinskaitė – PASLAPTIES ĮPĖDINIS Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (2006)
ISBN: 9986394252
Puslapių skaičius: 373
– Tu dar gyvas, šlykštyne? – sušnypštė jis. – Tuoj pasiųsiu tave pas negyvuosius! Pusė mano kardo tavo širdy! Matai – kita pusė mano rankoje! Tuoj aš ją sukišiu tau į subinę!“ (p. 42)
Dabar tie, kurie tikisi atlaidžiai ciniškos apžvalgos, o iš pateiktos citatos*, atrodo, turėtų jos ir sulaukti, bus nuvilti. Aš nežinau, kiek tekstas buvo redaguotas (jei buvo – tai jam tik į naudą), todėl vertinu tą rezultatą, kokį matau. Neišvengiamai apžvalgoje turėsiu pavartoti vieną tokį žodžių junginį, todėl iškart negudraudama pasakysiu: kaip penkiolikmetei šis romanas – tikrai šaunus. Teko skaityti blogesnių kur kas vyresnių asmenų kūrinių; žinoma ir geresnių. Iš interviu spaudoje galiu spręsti, kad autorė protinga mergina, ir nepaisant jauno amžiaus priims pastabas kantriai.
O šiaip jau aš esu subjektyvi: kartais norisi autorius atgrasinti nuo publikavimosi, tačiau šiuo atveju man įdomu, ką Justina parašytų po penkerių ar penkiolikos metų. Ir jei tai vis dar būtų fantastika, ko gero, Lietuvos fendomui tai būtų tik į naudą. Kiek teko skaityti spaudoje, jau ir antra dalis šio romano sukurta, trečia dar kuriama... Jei autorė iš tiesų stengiasi bent 10 puslapių per dieną parašyti – pavydėtinas atkaklumas. Tiesa, kyla klausimas, ar verta plėtoti šią temą toliau, ar geriau imtis kitos... Bet nespėliokime iš anksto.
Iš pradžių „Paslapties įpėdinio“ įvykiai klostosi Žemėje – Japonijoje, šiek tiek JAV, o dar vėliau jo herojai žemiečiai persikelia į stebuklingą pasaulį. Pasaulis su savo atributais: deivėmis, Gėriu, Blogiu, burtais, vilkolakiais, demonais ir pan. Pagrindinė problema aiški: įveikti Blogį. Blogis (žavingai) blogas, kodėl – pats nežino, paprasčiausiai jo tokia paskirtis. Greičiausiai to nežino ir autorė, ir mums nesuka galvos. Galvos sukti apskritai čia nereikės. Visa knyga absoliučia didžiuma sudaryta iš veiksmo, dialogų, nelabai sunkiai įžvelgiamos intrigos ir trupučio jausmų. Pasirinkimo dilema – žinoma. Simpatijos ir antipatijos – be abejo. Rytietiškos išminties (kaip reklamuotakažkurioj anotacijoj) – nė lašo.
Svarbiausi klausimai čia kas? ir ką darė? Kažkiek yra kaip? , o kodėl? beveik nefigūruoja. Stebuklingojo pasaulio etimologija neaiški, – jį tiesiog kadaise sukūrė Dievų valdovas. Yra Rytai, Vakarai, Pietūs ir Šiaurė – pasaulio šalis pasidalinusios deivės ir kiti valdovai; tiesa, saulė čia teka atvirkščiai, iš Vakarų. Kodėl? Aš juk jau sakiau apie „ kodėl? “... Viena svarbiausių veiksmuivietovių šiame pasaulyje – deivės Mirties valdos. „ Paprastai Aname Pasaulyje ramu. Klaikus sielų vaitojimas ir pasmerktųjų klyksmai – įprasti garsai, ir Mirties deivei jokių įtarimų nekelia .“ Miela deivė turėtų būti, tiesa? Deivių išties čia įvairiausių. Kam Dievų Valdovui reikėjo sutverti pvz., melo deivę Venus, kuri jį patį mausto, neįsivaizduoju, bet mano vaizduotė, ko gero, nelabai dieviška. Taip, jūs neapsirikote, melo deivė išties pavadinta vardu, kuris daugumai siesis su Venera, meilės deive. Tačiau čia pasielgta originaliai: meilės deivė vardu... Undinė. O deivių vardai Angelas ir Ledas pirmą šimtą puslapių tikrai erzina klausą, bet paskui pripranti. Toks pasirinkimas turbūt jaunos – laisvos – fantazijos požymis. Na ir kas, kad giminės neatitinka. Ledas ir viskas!
Intriga, kuri varo siužetą, nėra sudėtinga: jau iš pradžių aišku, kad vaikinas, patekęs į burtininkų pasaulį, atskleis stebuklingas savo galias, paveldėtas iš savo tikrosios motinos, Paslapties deivės, ir susikaus su Blogio Valdovu. Ne, jis nesubręs – tik sustiprės. Įtariu, kad po Činhu pratybų („pasprogdinkime uolas beigi kalnus spinduliais“) geografams reiktų perpaišyt visus Niūriųjų kalnų žemėlapius... Kaip priklauso, sulauksime baisių mūšių ir šiaip pavienių kautynių. Nepaisant to, kad kraujas, fantazija ir šiaip veiksmas liejasi laisvai, tikrai šiurpu nebus nė karto. Nors niūresniorašytojo plunksna turbūt paverstų Blogio Įpėdinę, stiprią, piktą, negailestingą būtybę išties kraupinančia išpera. Čia ji gražiai apipavidalintas, gerai įtaikantis į romano stilių, bet savo deklaruojamomis savybėmis nelabai įtikinantis personažas. Gal čia turi reikšmės jos atstovaujama pusė – Blogis. Sunku rimtai jį pavaizduoti, jei dar nesi juo įsitikinęs ar išmokęs apsimesti.Kadangi dauguma kitų personažų pakankamai charakteringi, jų veiksmai – pagal jų charakterį – nuoseklūs. Ypač gerai išryškintas burtininko Borno portretas: galima ginčytis, ar ne per stiprūs burtininkai apskritai, palyginus su deivėmis, ar tikrai juokingas jo pokštas su demono genitalijomis, bet Bornas puikiai tinka toj vietoj, kurią užima romane.
Beje, skaitydami apie jaunąjį herojų Činhu vaikai nesilydys ir tikrai nelaikys jo pavyzdžiu, kaip kokio Hario Poterio. Kadangi jis, ačiū dievui, vaizduojamas ironiškai. Ačiū dievui – nes siužetą į priekį veža būtent gyvumas ir humoras.
Išskirtinis linksmybių šaltinis – žemietiška Činhu gimdytoja, aktorė, anekdo... t.y., etaloninė blondinė Priscila. Ji, ko gero, savo tarškėjimu tik Blogio Valdovo, jos familiariai vadinamo tiesiog Daktaru Blogiu, neišveda iš kantrybės. Tiesa, burtininkų pasaulyje tokia gudruolė ne vienintelė. Dar yra penkios jos greit susirastos draugės, penkios karalienės. Linksmi epizodai, kaip jos bandė surinkti mobilųjį telefoną ir paskui juo naudojosi. Kaip jis gali veikti, nesant mobiliojo ryšio operatorių burtininkų pasaulyje? Apie kaip? – žr. aukščiau... Bet veikė. Ir tada
„– Kai mes paskambinome... – sušnibždėjo Raudonoji. – Išgirdome keistus garsus... Maždaug tokius – pyp! pyp! pyp! pyp!
Marona užvertė akis..
– Tada... – dar baisiau tęsė karalienė. – Išgirdome Priscilos balsą!
– Ir dėl to vos neišprotėjote?!
– Palauk, čia dar ne viskas. Tada išgirdome trenksmą ir mūsų vargšės bičiulės klyksmą!
Kitos keturios karalienės susižvalgė.
– Argi taip buvo?
– Na... Ne. Bet tada išgirdau, kaip siaubingas, kraupus, žudantis balsas pasakė...
– Ką jis pasakė? Ką jis pasakė?! O Dievų Valdove! – karalienės jau pašėlo iš baimės.
– Nagi, ką jis pasakė?!– netvėrė burtininkė.
– Jis pasakė „Labas vakaras...
– ...ponios“, – užbaigė karalienė Aramina.
Marona žioptelėjo.
– Na ir?
– Tada Raudonoji pagalvojo, kad čia Priscila, – pasakė Perla.
– Na taip, pagalvojau, – sumikčiojo Raudonoji. – Bet tai buvo... bet tai buvo... Bet tai buvo Blogio valdovas!
– Aaaaaaaaaaa!– atsiliepė visos kitos.
Marona užsikimšo ausis.
– Pusprotės! – sušnypštė burtininkė. – Vargšui Blogio Valdovui tikriausiai plyšo ausų būgneliai!“
Šia ilga citata noriu ir užbaigti apžvalgą. Beveik. Nes liko dar P.S.
P.S. Neskubėkit nusivilti pradžia: ji nesklandi ir nelogiška; Japonijoje „apgyvendinami“ troliai, atrandama kažkokia „žmonių kalba“... Tačiau vėliau tekstas bus lygesnis. O po kelerių metų... pažiūrėsime.
* Na velniškai ji prašėsi į eterį ;)
Pradžia
Žodžiu, -niolikmečiai, rašantys fantastiką - ne pirmiena, buvo seniai, seniai toks M. Peleckis, irgi dar mokyklinukas rašęs knygas apie velnio kiaušinį ir pan. Atrodė, oho, tokio amžiaus, kas bus kai paaugs. O nieko nebuvo.
Prie ko lenkčiau - kaip knygos privalumą nurodyti autoriaus amžių, deklaruojant, jog "jei jau tokio amžiaus šitaip parašė, kas bus vėliau?" - tai tas pat, kas į vyrų krepšinio rungtynes įleisti keliolikmetį, o po to kalbėti - "ko jūs iš jo norėjot - jam juk vos tiek ir tiek."
T.y. kokio velnio lįsti į galerą, nepalaukus tų 5 ar 15-kos metų, kai jau galėsi "trinktelti" sensaciją? Na, šiaip, suprantama - leidykla (stebiuosi, kad RSL) sugundė, kad bendraamžiai paskaitytų bendraamžio kūrinį.
Alba teisi - pasitaiko suaugusiųjų, rašančių kur kas blogiau (jų vardų neminėsim), bet tai irgi negalima vadinti šios knygos pasiekimu.
Jaunumas, galbūt slypintis potencialus naujas lit. talentas+jog "būna ir blogiau" - kiek per mažai, jog būtų galima kalbėti apie kažkokią apčiuopemesnę šios knygos vertę. Gal tik reiktų pagirti autorės užsispyrimą - nedaugelis (ypač tokio amžiaus autorių)prisiverčia užbaigti ką pradėję.
dėl to man, tiesą sakant, ir nesinori, kad šitas romanas turėtų tęsinius. kita vertus, neatsiimu savo žodžių dėl perspektyvų, - nematau priežasties, dėl kurios reiktų nurašyt autorę, nes per anksti pradėjo publikuotis. čia jau iškreiptas mūsų suvokimas darosi:] aišku, leidykla važiavo ant jos jaunumo. duok dieve, kad būtų į sveikatą. o į lietuvių fantastikos aukso fondą ir ji pati su 'paslapties įpėdiniu' nepretenduoja...
[o kai komentuojama neskaičius, tai aš išvis patylėsiu:]
o niekas nesako, kad reikia nurašyt - bet pristatyt kaip privalumą (knygos) - irgi gerokai per daug. Kai knyga reklamuojama ir (bent iš dalies) vertinama autorės amžiaus matais, imho, nėra gerai.
Dėl skaitymo - na, ne tik pavarčiau - perskaičiau pradžios gal 15 psl., vidurio kelis, pabaigos. Pirminiam (ok, gal paviršutiniškam) įspūdžiui susidaryti tų puslapių užteko. Ar reikia būtinai išragauti visą patiekalą, jei nepatiko jau paragavus? ;)
o kalbant apie tai, kas yra privalumas - pabandykim įsivaizduoti, jei tokią knygą parašo 40-metis. ką pasakytumėm? tataigi. požiūris vis dėlto skirtingas bus.
ir apskritai, knygų, kurios kelia abejonių dėl savo vertės, leidimas yra ne autorių, o leidyklų problema. daugiau nežinau, ar reik ginčytis, nes apologija užsiimti neketinu; tik tiek, kad išankstinė kritika man irgi nedaro įspūdžio.
a) Autorius jaunas, todel jam leidziama raityti daugiau liapsusu.
b) Buna ir blogiau.
c) Pastangos savaime yra pagirtinos.
Ar man reikia cituoti tikslias vietas rasyk.lt bei Lietuvos Ateityse, kur jus, brangioji kritike, teigete visai priesingai? Zodziu, romano kokybe itin diskutuotina. O stai del dvigubu standartu vertinant galima ir kreivai syptelti... Ir is anksto atsakau: ne, as nesu vienas is nuskriaustu rasyk.lt "geniju".
O tai kam tadu čia tos apžvalgos, jei ne nuomonei prieš skaitymą (arba vietoj jo, jei apžvalga link to lenkia :P) susidaryti?
"Zodziu, romano kokybe itin diskutuotina." - ak, čia jau turėčiau manyti, kad skaitėte?.. kažkaip abejoju vis dėlto. bet brangieji, aš dėl jos ir nemirštu iš džiaugsmo. nesuprantu, tiesą sakant, ko jūs iš manęs čia norit - jei man atrodo, kad autorė turi potencialą, taip ir sakau. jei jūs perskaitysit ir atrodys kitaip - tai tikrai neketinu kviesti į dvikovą ir kažko įrodinėti. nusišvilpt man:)
o jei tingisi skaityti, bet labai norisi komentuoti - tai nežinau, gal pakiškit galvą po šaltu vandeniu, mažu padės?:]
aš tikėjausi panašios reakcijos, bet iš tiesų nemanau, kad turėjau tik paskaityti viršelį, anotaciją, pavartyti knygą ir supilti recenziją delfio stiliumi apie 'kiekvienaskvailysdabarrašytojas', 'kurritasipasaulis', 'klišiųbanalybiųirliapsusųmarmalas' ir 'mergyteeiksulėlėmisžaisti'. aišku, tada greičiausiai visi džiaugtųsi ir sakytų - 'jo jo, mes irgi taip galvojam (na, paskaitę anotaciją)'.
bet kokia iš to nauda?
o šiaip tai pabandykit skaityti apžvalgą nuo trečios pastraipos. gal pamatysite ir tai, ką aš išskyriau kaip trūkumus.
turbūt reikėjo dar kiekvieną sakinį prifarširuoti 'tragiška', 'šlykštu' ir 'vaikiška', tada įžiūrėtumėt? o ironija be primygtinio baksnojimo pirštu nebeįžiūrima? vitaminų daugiau valgykit.
pabandom:
"Galvos sukti apskritai čia nereikės. Visa knyga absoliučia didžiuma sudaryta iš veiksmo, dialogų, nelabai sunkiai įžvelgiamos intrigos ir trupučio jausmų. Pasirinkimo dilema – žinoma. Simpatijos ir antipatijos – be abejo. Rytietiškos išminties (kaip reklamuota kažkurioj anotacijoj) – nė lašo."
"Svarbiausi klausimai čia kas? ir ką darė? Kažkiek yra kaip?, o kodėl? beveik nefigūruoja."
"Kam Dievų Valdovui reikėjo sutverti pvz., melo deivę Venus, kuri jį patį mausto, neįsivaizduoju, bet mano vaizduotė, ko gero, nelabai dieviška."
"Intriga, kuri varo siužetą, nėra sudėtinga: jau iš pradžių aišku, kad vaikinas, patekęs į burtininkų pasaulį, atskleis stebuklingas savo galias, paveldėtas iš savo tikrosios motinos, Paslapties deivės, ir susikaus su Blogio Valdovu. Ne, jis nesubręs"
"Nepaisant to, kad kraujas, fantazija ir šiaip veiksmas liejasi laisvai, tikrai šiurpu nebus nė karto."
"savo deklaruojamomis savybėmis nelabai įtikinantis personažas."
"...mobilųjį telefoną ir paskui juo naudojosi. Kaip jis gali veikti, nesant mobiliojo ryšio operatorių burtininkų pasaulyje? Apie kaip? – žr. aukščiau..."
"pradžia: ji nesklandi ir nelogiška; Japonijoje „apgyvendinami“ troliai, atrandama kažkokia „žmonių kalba“..."
jei norit "perliuko" - paskaitykit pirmąją citatą. nesuprasit iš pirmo - paskaitykit antrą kartą.
[prašyčiau ateity komentuoti knygą, o ne mane. kadangi mano nuomonės nepakeisit ir atgailaut nepriversit.]
O jusu prasymas komentuoti "ne jus", o knyga. apskritai, kaip sneka blondines, ne i tema. Tamsta patalpinot apzvalga ir as turiu visiska teise komentuoti tiek ja, tiek knyga. Zodziu, kaip noresiu. Man vis tiek, ar jus atsiversit i kazkokia tiesos sviesa, ar ne. Taip pat, kaip man nusispjaut, ar Justina perskaitys manuosiuos komentarus apie Ipedini. Ir - beje - man netgi nusispjaut, ar jums nusispjaut. As komentuoju. Knyga ir/ar apzvalga.
Jus pateiket keleta kritikos pavyzdziu, ir as juos buvau skaites jau pirmasyk. Nereik kartotis. Asmeninio pobudzio patarimai apie galvos plovima saltame vandenyju man, kaip pleiskanu plitimu besidominciam zmogui, buvo ypac vertingi. Kritika teisinga, taciau IMHO isvados kazkokios visiskai nebudingos vertintojai. As darsyk pasikartosiu , jog galiu pacituoti kitus skruzdeles... hm... kritikos darbus(to man irgi niekas neusdraus), kur ji ispeike daug geresnius darbus ir pazymejo, jog ivertinimas nuo amziaus nepriklauso. Publikuoto darbo ivertinimas - juo labiau. Taciau sicia kritika yra ireminta nereikalingu pasvarstymu apie rasytojos potenciala, "neblogai kaip penkiolikmetei" ir pagyrimu del pabaigto darbo.
Toks butu mano sio straipsnio ivertinimas.
Ai, beje, kaltinti kitus diskusijos dalyvius vaikiskumu ir pasakoti, kaip jums buta del to juokinga, yra mazu maziausiai delfiska.
Kai kurios jo pastabos gal ir suteiktų diskusijai aštrumo, jei tik bent dalis jų būtų apie knygą, o ne apžvalgininkę ir tai kokia ji negera.
a) Niekada nepatiko argumentas "kaip n-meciui neblogai".
b) Niekada nepatiko svarstymai apie n-meciu potenciala, kur n nuo 1 iki 18(paaiskinimas: IMHO tokio amziaus zmogus turi buti nepaprastai talentingas, kad potencialas butu matyti. O cia ne tas atvejis - nesakau, jog jo nera, bet egzistavima gales patvirtinti vien ateitis)
Jei ne sie straipsnio minusai, rasi jis butu visai nieko. O del to, ar esu migruojantis kritikas - tai tiesiog esmi susipazines su mirmekos veikla, ir stengiaus si skruzdeles darba apzvelgti kitu jos darbu kontekste.
Beje, ankstesnis mano komentaras galejo pasirodyti uzgaulus, bet nepasitenkinimas buvo sukeltas pastabu apie galvos trinkima bei itarinejimu, jog neperskaiciau knygos - o tokie patebejimai IMHO diskusijos nepuosia.
Aciu, pone Todelciau, uz pastabas. Pagarbiai, Nesusipratelis.
nesusiprateli, del to "ishpeike geresnius darbus" - sakych, chia kaip tik viskas l. paprasta, bo skonis yr dalykas subjektyvus, ir pvz. tau tie darbai atrode geresni uzh "Ipedini", o mirmekai ne.
P.S.: Knyga vakar knygyne pavarchiau. Apie stiliu ir toliau neturiu nuomones, tik daugtashkiu per daug (betgi va, pvz., bangis - nors ir senas vilkas, ale vis tiek barsto juos kur reik ir kur nereik :P), bet multikiniu klishiu daugiau, nei ish pradzhiu atrode. Vienok ka uzhskaitau kaip nemazha pliusa - tai, kad mergiote rasho apie gerio/blogio kova ir kt. mushtynes, o ne apie miaile ir jos sukeliamas vidines kanchias.
Dekoju, jog paklauset nuomones apie knyga. Trumpai tarsiu.
Del stiliaus:
a) Kaip mineta - pribarstyta per daug daugtaskiu. Blogiausia, jogei daznai jie uzdeti ne emocianalumui paryskinti, bet del nenoro/nezinojimo, kaip uzbaigti sakini ar brukstelt idomesni aprasyma.
b) Sinonimu stoka. As galiu pakest, kai tas pats zodis vartojimas kas pirmame sakinyje, jei tik tas zodis yra retas ir neturi pakaitalu arba sis sindromas neperauga i desninguma. Ipedinyje, deja, taip ir atsitiko.
c) Anime, anime, anime... Turekit omeny, kad as net nekalbu apie siuzeta: multikais yra persmelktas ir rasymo stilius. Multikais blogaja, popsiskiausia prasme. Klisiniai dialogai besidubasinant(kitaip kovu scenu nepavadinsi) dar puse velnio. Bet kai veikejai masto, o autore aprasineja dragonbolsiskais "aforizmais", tai jau tampa 3 x velniu.
Apie siuzeta nekalbesiu. Ne del to, jog jis man patiko/nepatiko, o todel, jog apie ji nera ko kalbeti. Kai nerandama kurinio tikslo, siuzetas tampa besikeicianciu vaizdu ir veikeju juosta. Tik tiek. Kaip Drakonu Kiausiniuose.
Taip, kaip mineta komentuotojo virs manes, vertinimas savaime reiskia subjektyvuma. Besilankydamas rasyk.lt pastebejau, jog svetaine yra uzversta tokiu pat "fantaziju romanu"...O ne, atleiskit, ji nera uzversta! Nes tuos darbus istryne. Vieninteliai skirtumai tarp ju bei Ipedinio esti du:
1) Ipedinis pabaigtas
2) Ipedinis suredaguotas
Viskas.
Kas skliausteliuose, galite neskaityti - tatai vien mano pamastymai.
( Nors tokiu atveju visiskai nesuprantama pacios apzvalgos(labai subjektyvios nuomones) reiksme bei tikslas. Komentuoti jos negalima, remtis ja sudarant nuomone apie knyga - kaip pasakyta virsuje - netinkama. Gal informavimo saltinis? Bet kam informavimo saltiniui subjektyvumas, tropai bei ese bruozai, jei jis skirtas vien informuoti? Vadinasi, irgi ne... Nenoriu su niekuo konfrontuoti - tiesiog anksciau remiausi principu: jei komentarus galima deti po kazkuo, tas kazkas gali buti komentuojamas. Rodos, klydau.)
Gerai. Jei tokios taisykles, turesiu omeny, ir ju stengsiuos laikytis. Aciu uz pastabas.
Siaip jau tam yra nemazai precedentu ivairiose mitologijose, kad ir graiku. Psichologiskai paaiskinama vaiku-tevu santykiu itampa (Froidas?), todel daznai matome, kad tevus ir mausto, ir nuvercia, ir nuzudo. :)
MAn knyga turiu pripažinti paliko įspūdį. Žinoma nesakau, kad ji labai yra puiki. Ne to nesakau. JAi vistiek truksta gal tokio kaip ir meistriškų žodžių, nes viskas sakoma paprastai. Turiu pripažintim kad dauguma jūsų tikrai vertinate neigiamai tik todėl, kad rašytoja jauna. Tai neetiška. Dar puse net neperskaitė, tai čia jau išviso tylėti galima.
Skaitant knygą, tikrai pradžioje nesupranti kas tiksliai vyksta. JAutiesi tarsi bangų balškomas audringoje jūroje. TAčiau įpūsėjant knygai pajunti, kad jau pradeda rištis galai, kruie pirmai net nenorėjo sutapti.
Patiks knyga 9-14meciams (gal),tiesa pasakius manau rasyk.lt yra irgi tokio lygmens darbu.kadangi autore lietuve noretusi , originalumo ,o ne japoniskos animacijos kopijavimo.
"Patiks knyga 9-14meciams (gal),tiesa pasakius manau rasyk.lt yra irgi tokio lygmens darbu.kadangi autore lietuve noretusi , originalumo ,o ne japoniskos animacijos kopijavimo."
Palygint su tuo "š....", kurį rašo lietuviai, tai jos knyga labai gera. Jau jūs man atleiskit, bet visi lietuviai varo panašiu žanru, ir teigia, kad yra labai originalūs. Tik kažkodėl į užsienio kalbą jų "šedevrų" neverčia. Nors esu lietuvė, stengiuosi, kad niekas mano kūryboje to neprimintų. Justinai labiau patinka japonija, man anglija...Vistik ji geriausia lietuvių rašytoja, iš visų tų Ivanauskaičių, ir kitokių ten biesų. Koks skirtumas, tu lietuvis ar vietnamietis, gali rašyt tokiu žanru, kokiu nori.