Pirmas įspūdis: intriguojanti, įdomi, nekvaila ir turinti humoro jausmą. Jau kreipimasis į skaitytoją parodo, ko galime tikėtis: "visa, kas parašyta šioje knygoje, yra išgalvota, netikra ir tik optinė apgaulė. Jei dėl kažin kokių mano moterišku protu nesuvokiamų priežasčių surasi savo tapatybės, vietovės, darbovietės, rasės ar lyties atitikmenų bei panašumų, tai bus Tavo paties problemos. Turintiems nusiskundimų galiu rekomenduoti paskaityti egzoterinės literatūros, išsivalyti čakras ir eiti velniop su visais skundais. Su malonumu - autorė" (7 p.)

Opiausia problema: jis - tikroji meilė, kuri išėjo. Ne, ne pas kitą - tiesiog dar reikėjo "išsilakstyti". Visa knygutė - tai bandymas pamiršti pirmą rimtą, tikrą (taip kaip tai įsivaizduoja jaunimas) meilę. Kalbant aukštesnėmis frazėmis, tai išsivadavimas iš praeities ir mėginimas pakilti į aukštesnį bendravimo su tuo, kuris tave paliko, ir savęs supratimo lygį. Kalbant paprastai, tai, kaip pamiršti jį -nuostabų ir niekšingą.

Cukrus: proto ribose. Nuo šleikštaus saldumo gelbsti ironijos druska, autoironijos pipirai, taiklūs pastebėjimai (aštrioji paprika) ir jaunimo gyvenimo aprašymai (mėsa), lengvi pamąstymai (bulvės ir kitos daržovės). Viso to rezultatas - gerai subalansuota saikinga pietų porcija, tinkanti ir vakarui (knyga sukremtama per porą valandų). Maistas tinkantis ir merginoms (besilaikančioms dietų ir nekreipiančioms į jas dėmesio), ir vaikinams (nekenčiantiems dietų) - skrandžio užpildas ir lengvas penas galvai.

Ašaros: daugiau juoko nei graudžių pasriūbavimų - jauna: dar viskas prieš akis.

Kitos temos: Nors knyga lyg ir apie meilę, tačiau kadangi prie meilės pritempti galima bet ką, tai ir čia yra apie viską. Apie labai daug ką, bet po truputį. Gerai, nes nereikia perversti puslapių, jeigu neįdomu, bet blogai, jeigu nori pasakyti, apie ką knygą - lieka nuvalkiotas tuščias "apie jaunimą".

Kūrinio stilius: rašau apie tai, kas rūpi: jokių pseudointelektualinių postpostpostpostmodernistinių (nebepamenu, kiek dabar rašoma "post") pretenzijų. Ką matau, tą rašau, ką prisimenu, tą priduriu. Staigūs nuotaikų ir minčių šuoliai (repliką keičia kontrreplika, dabartį seka atsiminimai) sukuria jaunatviško intensyvumo jausmą, o pasakojimas pirmuoju asmeniu bei kai kurie sutampantys veikėjos ir autorės gyvenimo faktai - autobiografijos ar dienoraščio įspūdį.

Kūrinio svoris: lengviausia kategorija tiek tiesiogine prasme (apysaka), tiek perkeltine (perskaitei ir negali pasakyti, apie ką - tik patiko, nepatiko ar nelabai). Tačiau ir lengviausioje kategorijoje yra čempionai ir pralaimėję.

Netipiška: pozityvumas. Nors rašoma apie jaunatvišką meilę, kai išsiskyrimas turėtų būti Romeo ir Džiuljetos variantas, tačiau knygoje nėra nei depresijų, nei nepagrįsto savęs aukštinimo, nei pykčio visam pasauliui, nei kito niekinimo. Žodžiu, aiškus, blaivus žvilgsnis į gyvenimą: kartais linksmesnis, kartais liūdnesnis. Keista, nes tai nebūdinga lietuvių autoriams: nauja karta ar tiesiog jaunystės įtaka?

Be šansų: išversti į kitą kalbą, nes tai knyga apie Lietuvą su vietinėm aliuzijoms, su vietiniais pokštais, su vietiniu jaunimu.

Tikslinė auditorija: tiems, kam iki 20 m., nes tai apie juos, nes tai jiems, nes tai "cool!"

Turėtų suprasti: tie, kurie pritampa prie jaunų - skaito jų knygas, girdi jų muziką, mato jų laidas, žino jų rūpesčius.

Ar verta skaityti? Tikrai nepakenks, gal ir nuotaiką pakels. Kol tokių knygų nepradėjo "štampuoti" konvejeriu, "Ačiū, gyvenu gerai" yra puiki atgaiva nuo rimtosios lietuvių literatūros - tiek klasikinės, tiek moderniosios.

Asmeninė nuomonė: patiko. Ypač išnašų formatas - po visą puslapį išmėtyti langeliai.

Geriausia frazė: "Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų" (A. Mamontovas). Beje, ši frazė laikytina visos knygos moto.

Kas dar? "Atsakymo nebus, tingiu galvoti" (34 p.)

Jaunų jauniems apie jaunus