Apie Elizabeth von Armin - "BALANDŽIO KERAI"
Ech, vasara... Išsitiesi kopose, klausaisi jūros ošimo ir mėgaujiesi atostogų romanu – būtent taip įvardinčiau „Balandžio kerų“ žanrą ir netgi mažą pačios knygos formatą (sveria mažai, vietos užima mažai – tilps į bet kurią rankinę, o jei netyčia paliksite kur ant suoliuko – ne taip ir gaila). Dar vienas išskirtinis knygos bruožas – tai „moteriška“ knyga, arba aš tiesiog nepažįstu vyrų, kuriems gali šauti į galvą skaityti tokį romaną (o tuo labiau – per atostogas). „Balandžio kerai“ nėra meilės romanas; pradžioje tai netradiciniu būdu tipiškus psichologinius moterų portretus piešianti istorija, pabaigoje perauganti į švelniai melodramatišką detektyvą (deja deja), kai skaitai ir supranti, kad jau nieko nebeįvyks. „Tiems, kurie myli visterijas ir saulę. Išnuomojama nedidelė viduramžių pilaitė Italijoje, ant Viduržemio jūros kranto, su baldais, balandžio mėnesį. Lieka būtiniausi tarnai.“ – skelbimas The Times laikraštyje užvaldo visas herojės mintis, ir ji, daugybės sąžinės priekaištų kamuojama, nutaria paaukoti visas savo gyvenimo santaupas ir pasinaudoti šia galimybe. Dar 50 puslapių sąžinės priekaištų ir bendrakeleivių paieškų (išlaidas tai reikia kažkaip sumažinti) – ir taip keturios nepažįstamos anglės, skirtingų socialinių sluoksnių, gyvenimiškos patirties ir skirtingų interesų vedamos, mėnesiui palikusios ūkanotąją Angliją apsigyvena išsinuomotoje pilyje Italijoje. Veiksmas vyksta XX a. pradžioje (romanas išleistas 1922), ir laikmečio žmonių bendravimas ir buitis romane atskleidžiami gana charakteringai. Kiekviena moteris tarsi pasakoja savo istoriją – bet akivaizdu, kad tie patys dalykai aktualūs ir šiandien, tos pačios klišės, tos pačios baimės, tie patys džiaugsmai, tie patys visuomenės atspindžiai. Labiausiai sužavėjęs romano aspektas vis tik susijęs su paviršiniais dalykais – mane tiesiog užbūrė autorės gebėjimas atskleisti Viduržemio jūros regiono gamtos grožį ir jo poveikį žmogui – retai pasitaiko knyga, kurioje išsamūs gamtos aprašymai ir botanikos terminų įvairovė ne erzina, o priešingai – tarsi spalvina viską aplink ir nejučia pajunti besišypsąs ir atsipalaidavęs. Grožis, gėlės, kvapai sušildo sielą ir širdį. Lengva neįpareigojanti knyga atostogų pradžiai.
