Autorius: Vilis Normanas
Data: 2006-04-26
Kazimieras Kuzavinis į vieną knygelę sudėjo garsiausius visų laikų lotyniškus posakius ir sparnuotus žodžius, kuriuos vartojo didieji žmonijos protai. Bet praėjo laikai, kai lotynų kalba buvo prieinama tik išrinktiesiems, nes anksčiau šie posakiai buvo geriausias išsilavinusio, apsiskaičiusio žmogaus požymis. Ir štai - akivaizdus paradoksas: kai galime pasiekti ką tik norime, nustojame siekti; taip ir posakiai, kai jie tapo visiems prieinami, vis tiek teliko lotynų kalbą kalančių snobų duona, iš kurių dažnas net nepasakytų, kokia vieno ar kito posakio kilmė.
Kita vertus, kiekvienam tikriausiai kyla natūralus klausimas - o kam man reikia tų lotyniškų posakių? Juk kur kas madingiau kalbėti televizinių pajacų žargonu, be to, anoks čia išprusimas kartoti kažkieno kito mintis.
Apskritai, nesu iš tų žmonių, kurie mėgtų sakyti - daryk tą ir tą ir būsi protingas ar panašiai. Kiekvienas iš mūsų skirtingai suvokia tokius dalykus kaip protas, intelektas, išsilavinimas ir kt. Asmeniškai man tokios posakių ar minčių knygos sukelia daug naujų minčių, drįsčiau teigti, kad net lavina saviraišką. Perskaičius sparnuotus žodžius ir pats bandau savo mintis sudėlioti "sparnuotai". Tokiuose posakiuose slepiasi išmintis, neretai įvilkta į, atrodytų, palaikį elgetos drabužį.
Čia ir yra visas žavesys - ne įmantrybėse slypi genialumas. Kalbant konkrečiai apie šią knygą - ji gali būti ir lotynų kalbos pradžiamokslis, ir smagi laisvalaikio praleidimo knyga.
Nosce te ipsum!
Sunt facta verbis difficiliora (Cicero)
Nulla tam odiosa oratio, quam sui ipsius laus (Cicero)
Homo unius libri (Quintilianus)
Čia keletas man labiausiai patikusių posakių. Ką jie reiškia? Tam, kad žinotumėte - Kazimieras Kuzavinis "Lotyniški posakiai ir sparnuoti žodžiai".
Norintiems skraidyti su žodžiais
man patiko;]] okyz