Autorius: super-ego
Data: 2004-02-17
Pradėjus skaityt ilgą laiką vis nepaliko jausmas, kad čia tik dar vienas reklaminis burbulas. Kasdienė psichiatrinės ligoninės gyvenimo rutina, nupasakota šizofreniko, nė iš tolo nepriminė "švento teksto tuometiniam maištaujančiam jaunimui", kaip kad buvo rašyta ant knygos viršelio.
Nieko nesakau - tekstas parašytas labai stipriai. Charakteriai gilūs ir įvairūs, kokie ir turėtų būti psichiatrinėje ligoninėje. Puikiai atskleistas ligoto žmogaus mąstymas, kažkuo priminė "Visatos angelų" herojų. Ironija, juodas humoras - tai dar vienas nemažas knygos privalumas. Kartais nesmagiai pasijusdavau, pagavęs save besijuokiant iš elektros šoko terapijos aprašymo. Visa tai padėjo sukurti niūrų, slegiantį ir visai nekalėdinį (taip jau susiklostė, kad knygą skaičiau per šventes) psichiatrinės ligoninės skyriaus gyvenimą, diriguojamą neurotiškos (švelniai tariant) Didžiosios sesers. Gal ir nieko… bet tik įpusėjęs knygą ėmiau suprasti, ką įkvepiančio joje rado spalvingas septintojo dešimtmečio jaunimas.
O prasidėjo viskas į ligoninės skyriaus patalpas įžengus misteriui Makmerfiui, pagrindiniam šio romano herojui, nors visa istorija pasakojama kito žmogaus akimis. Makmerfis, lošėjas, dažnas muštynių dalyvis, moterų numylėtinis, klajūnas, į ligoninę patekęs tiesiai iš sunkiųjų darbų kalėjimo, niekaip negalėjo priprasti prie despotiškos Didžiosios sesers tvarkos. Dar labiau jį nustebina, kad kiti ligoniai, iš pažiūros netgi labai sveikai mąstantys žmonės, nuolankiai su viskuo susitaikę. Nuo Makmerfio pasirodymo apsiverčia skyriaus gyvenimas: prasideda lošimai kortomis, bendri terapijos seansai tampa tikru košmaru Didžiajai seseriai, organizuojama išvyka. Bet pamažu visa tai perauga į nebylią, bet žūtbūtinę kovą. Didžioji sesuo bando grąžinti buvusią tvarką, jos nuomone, leidžiančią sukurti klusnius ir gerus valstybės piliečius. Makmerfis kovoja už savo vidinę laisvę, už teisę būti savimi.
Nepasakosiu, kuo viskas baigiasi, nors, mano nuomone, ne siužetas yra šitos knygos esmė, bet vis vien jį iki galo atskleidęs, iš kitų atimčiau didelį malonumą.
Kaip vėliau supratau, būtent šis konfliktas ir užkabino puritoniškoje aplinkoje dūstantį neformalų ano meto jaunimą. Manau, kad knygoje iškeltos vertybės nenustoja aktualumo ir šiandien, kas rodo romaną esant tikrai vertingą.
A must-read
O knyga tai nuostabi, tikras skrydis... Gaila, kad nemačiau filmo :(
beto as juk remiausi lietuvisku vertimu tai koks tolkas mane kaltinti kazka sugalvojus?
DIDZIOJI SESUO neabejotinai neigiamas personazas, prievartos, priespaudos, vergijos simboliz...
P.S. linkejimai ish bangos ;)...
Tikrai nesutikčiau, kad čia tas atvejis, kai filmas geresnis už knygą. Aš irgi knygą susiradau pamačiusi filmą, bet tai dar neįrodo, kad filmas geresnis.
O DIDZIOJI SESUO yra vis tiktai žmogus. Gal knygoje ji ir nebeturi jokio apčiuopiamo žmogiškumo, tik prievartos, priespaudos, vergijos simbolis. Bet būtent filme ji yra žmogus. Tik jos valdymo metodai atrodo nepateisinami...
Beje, turėjau tokį vadovą, kaip DIDZIOJI SESUO, todėl galiu pasakyti, kad ir tokie moka verkti...