Alisa - tikrai nepaprasta mergaitė, vien jau jos draugai ko verti! Tai - dinozauras Brontis, gyvenantis Maskvos kosmozoosode, Sirijos sistemos gyventojas Šuša, profesorius Kurakis, trumpam buvęs pačiu tikriausiu vaiduokliu, Šnekorius - fenomenalios atminties paukštis, galintis skraidyti kosminėje erdvėje, geologas Gromozeka, kurio mėgstamiausias gėrimas - valerijonas, Indikatorius - nemokantis kalbėti, tačiau keičiantis spalvą priklausomai nuo nuotaikos, kosmonautas Ploskovas ir dar daug daug kitų įvairių padarų ir keistų asmenybių. Be to, Alisa gyvena XXI amžiaus pabaigoje, kai kosminės kelionės tapo įprastas reikalas, o futbolo varžybos organizuojamos Mėnulyje, kur varžosi Žemės, Marso ir Fikso planetose gyvenantys padarai. Tačiau visa košė užverda tada, kai Alisos tėtis - gan išsiblaškęs kosmozoologijos profesorius - pasiima ją į kosminę ekspediciją, kurios tikslas - surinkti Maskvos kosmozoosodui naujų eksponatų. Greitai šis kelionės tikslas tampa antraeilis ir Alisa, jos tėtis, kosminio laivo kapitonas Ploskovas bei mechanikas Zelionas leidžiasi narplioti legendinių kosmoso tyrėjų - Antrojo ir Trečiojo kapitonų - dingimo paslapties...

Nepasakosiu viso siužeto, manau, neverta, geriau pačiam paskaityti, nes knygelė nepaprastai įdomi, patraukli ir turbūt ne vienas vaikystėje ją yra skaitęs. Man nuo šios knygos prasidėjo pažintis su fantastine literatūra ir dabar tai mano mėgstamiausias literatūrinis žanras. Ne vienas sovietmečio vaikas (dabar jau "suaugėlis") prisimena Alisą Selezniovą, XXI a. mergaitę ir nepaprastus jos nuotykius praeityje, pamatytus filme "Viešnia iš ateities", sužavėjusiame visos didelės Tarybų Sąjungos vaikus. Šis filmas pastatytas pagal kitą Kiro Bulyčiovo apsakymą - "Šimtas metų į priekį", kuris lietuviškai nebuvo išleistas.

Apžvelgiamoje knygoje be apysakos "Alisos kelionė" (pagal kurią buvo sukurtas animacinis filmukas "Trečiosios planetos paslaptis"), parašytos 1971 m., yra ir pirmieji autoriaus apsakymai iš ciklo "Mergaitė, su kuria nieko neatsitiks", parašyti dar 1965 metais. Kažkodėl lietuvių leidėjai pasirinko tik pirmuosius Alisos nuotykius bei pagal parašymo datą trečią Alisos nuotykių dalį ("Alisos kelionė"), tačiau praleido antrąją apysaką, "Surūdijęs feldmaršalas", parašytą 1967 metais.

Kirui Bulyčiovui šiais metais sukako 67 metai ir jis vis dar rašo, ir ne tik apie Alisą. Paskutinis ciklo apie XXI a. mergaitę apsakymas datuojamas 2000 metais, o iš viso yra 48 apsakymai bei apysakos (bent jau kiek man pavyko rasti).

"Žemės mergaitė" rašyta "ėjimo į komunizmą" laikas ir tai, žinoma, atsispindi autoriaus ateities vizijoje, nes XXI a. pabaigoje komunizmas jau pasiektas, Žemėje tautos gyvena taikoje, pinigai nebenaudojami, Tarybų Sąjunga klesti ir t.t. Tačiau autorius lazdos neperlenkia, jis įkyriai neperša komunizmo kaip geriausios mūsų laukiančios ateities, o su skaitytoju pasineria į mažos mergaitės nuotykius, nesigilindamas į filosofinę ateities vaizdavimo pusę. Manau, kad 1967 metais, kai buvo parašyti pirmieji apsakymai, vargu ar kas ir įsivaizdavo, kad komunizmas taip ir neateis, o Tarybų Sąjunga subyrės, bet puiki knygutė apie nepaprastą mergaitę Alisą - liks ir vis dar bus skaitoma!

Beje, beveik visas Alisos nuotykių knygas iliustravo tas pats dailninkas - Migunovas ir jo piešiniai tapo neatsiejama knygų dalis. Ir dar viena pikantiška smulkmenėlė - tikrasis Kirilo Bulyčiovo vardas ir pavardė - Igoris Možeika. Jums tai nieko neprimena? Nesuklydote - nemenka jo kraujo dalis nutekėjo nuo Baltijos pakrančių, tad ir Rusijos fantastikos rašytojų elite mes turime "savo žmogų".

Rusų fantastikos jauniesiems perliukas