Autorius: Rasa
Data: 2005-10-27
Knygą sudaro 7 neilgos siaubo novelės. Kiekviena jų yra tarsi atskira istorija, tačiau pirmojoje minima, jog jas pasakoja močiutė anūkei, kai jodvi išeina pasivaikščioti, o paskutinėje tarsi reziumuojama - vėl atsiranda močiutė, kuri tampa šios istorijos pagrindine heroje. Kodėl istorijos būtent septynios? Ogi todėl, kad būtent tiek dienų anūkė vieši pas senelę ir ši, norėdama, kad jų pasivaikščiojimai būtų dar turiningesni, prigalvoja netikėčiausių "pasakaičių" apie žmogaus protui dažniausiai nesuvokiamus dalykus: baimes, nuojautas, mistinį siaubą. Skamba baisiai, tiesa? Tačiau pačios istorijos greičiau yra tam tikra prasme mielos, siaubas jose švelnus. Man buvo įdomiau stebėti, kaip siaubo klišes konstruoja japonų siaubo literatūros atstovas, nei baisėtis vaizduojamais įvykiais.
"Tekantis vanduo". Josimi Macubara su dukrele apsigyvena pustuščiame daugiaaukštyje ir tikisi pradėti naują gyvenimo etapą po skyrybų su vyru. Tačiau ji taip ir neįstengia priprasti prie vandens naujajame name skonio. Galiausiai moteris nusprendžia bent naktį gerai išsimiegoti ir užsisako numerį viešbutyje, kol bus patikrintas keistasis namo vandens rezervuaras.
"Vieniša sala". Du vyrai nusprendžia aplankyti dirbtinę salą netoli Tokijo, kurioje Tokijo valdžia uždraudė lankytis motyvuodama tuo, kad šitaip stengiasi apsaugoti kultūros vertybę. Tačiau iš tikrųjų joje gyvena mergina, kurią nėščią prieš keletą metų čia atvežė jos vaikinas, tiksliau, jos šmėkla. Ekspedicija aptinka netikėtą radinį...
"Triumas". Tai istorija apie agresyvaus ir smurtaujančio žvejo gyvenimą. Vieną dieną netikėtai dingsta jo žmona. Išplaukęs į atvirą jūrą savo valties triume jis randa jos lavoną. Kyla audra, tačiau žvejui nepavyksta išsigelbėti. Atvykęs patrulinis laivas randa du apsikabinusius lavonus, vyriškis su palaiminga veido išraiška tvirtai įsikandęs moters nykštį.
"Svajonių kruizas". Turtuolių porelė su savo bičiuliu išplaukia paplaukioti jachta, tačiau netikėtai užgęsta jos variklis. Pakrantė visai čia pat, tačiau laivas negali pajudėti dėl į jo sraigtą įsipainiojusio siaubingo radinio. Poros bičiulis šoka iš jachtos ir nuplaukia į krantą, palikdamas nemėgstamus verslo partnerius vienus atviroje jūroje.
"Pasroviui". Giluminės žūklės laivas atviroje jūroje susiduria su tuščia ištaiginga jachta. Vienas iš įgulos narių nusprendžia ją apžiūrėti. Laivo žurnale vyrukas perskaito, kad ja plaukė pora su dviem mažais vaikais. Žurnale užfiksuota, kad mergaitė bandė įtikinti tėvą, jog burlaivyje jaučia kitos esybės buvimą. Miegodamas paslaptingame burlaivyje vyrukas susapnuoja siaubingą košmarą. Kitą dieną jis nebepamato laivo, kuriame liko jo įgulos draugai. Racija, kurią jis buvo pasiėmęs, taip pat neveikia. Jis aiškiai pajunta, kad laive yra ne vienas. Netrukus išsiaiškina, iš kur ta nuojauta.
"Akvarelės". Teatro trupė ketina statyti spektaklį apleistoje diskotekoje. Netrukus paaiškėja, kad tai nebuvo itin geras sumanymas: pradeda lašėti iš kažkur prasisunkiantis vanduo, iškyla potvynio pavojus... Pasirodo dėl visko kaltas vamzdyje įstrigęs plaukų gumulas. Užlietos tualeto grindys, visur rangosi ilgi kibūs plaukai, vienas iš aktorių beviltiškai kovoja su vandeniu... Vėliau recenzijos aprašo monospektaklį su siaubo elementais.
"Draustinis po vandeniu". Ši istorija susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje du speleologai nusprendžia patyrinėti niekam nežinomą urvą. Vienas iš jų labai susižeidžia, įėjimas užvertas dideliu akmeniu. Kitas bando rasti dar vieną išėjimą... Antrojoje dalyje pasakojama, kaip vieno iš tų vyrukų sūnus po 20 metų su ekspedicija leidžiasi į tą patį urvą ir aptinka dviejų vyrų lavonus...
Ramių blusų prisiskaičius siaubų!
Blusoms kibinti
menduoju.
taip, obuolys knygas leidžia siaubingai - ir čia jokia alegorija