Komiška erotika

Apie knygą: Terry Southernas , Masonas Hoffenbergas – Pupytė Kendi
Leidykla: Kitos knygos (2009)
ISBN: 9789955640844
Puslapių skaičius: 166

N-16.

Nors jie ir taip viską žino.

Skaitydamas “Pupytę Kendi“ pirmą kartą susimąsčiau apie kišeninio formato žanrą. Įprasta, kai tai esti koks detektyvas, trileriukas, meilės romanas ar mokslinės fantastikos kūrinys. Bet, jei tai būtų koks Dostojevskis, filosofinis traktatas ar antikos literatūra, man atrodytų keista ir kvaila knygleidybos perversija. Erotiniam romanui kišenė lyg būtų pats tas simbolis, tačiau viešoj vietoj vyriškiui tokios literatūros skaitymas gali sukelti fizinių nepatogumų, įpareigojančių, prieš pakylant nuo sėdimosios, kūrinį pabaigti ir po to kelis kartus giliai pakvėpuoti.

Nieko neįpareigojantis, lengvas 1958-ųjų Terry Southern‘o ir Mason Hoffenberg‘o romanas atrodo lyg bulvarinė, vulgaresnė, atviresnė Nabokovo „Lolitos“ (1955 m.) versija, pabaigoje metamorfuota į markizo d‘Argens‘o „Teresę filosofę“ (1748 m.). Tik čia nimfetė vyrėlesnė, ūgtelėjusi, prisirpusi studentė Kendi, kurios kelnytėse dedasi įprasti dalykai, tačiau galvoje smygso toks prigimtinis peroksidiškumas, kad nori nenori anekdotiškos situacijos ima vykti ir jos realiame pasaulyje.

Kodėl?- atsiduso ji.- Ak, nežinau. Tokios jau yra tos mergaitės, niekada gerai nežino, ko nori… ar ko joms reikia. Ak, nežinau, turbūt noriu, kad viskas išeitų kuo puikiausiai.

O viskas gaunasi, kaip visada. Kaip visada pas Terry Southern‘ą, kuris Stenliui Kubrikui padėjo juodai susatyrinti „Dr. Streindžlavo“ (Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb) scenarijų. Taip ir „Pupytėje Kendi“ – negali nustoti juoktis net kai Kendi tėtis gauna kastuvėliu per viršugalvį, Kendi dėdė sanguliauja šalia ligonio lovos su dukterėčia ar vyksta finalinis incestas šalia šventojo Budos statulos.

Vietomis komiškas komizmas virsta spalvotu komiksu, kur autorių fantazija viršija sveiku protu suvokiamos realybės ribas. Bet tai nepersūdo kūrinio, o tik prideda sąmojo ir įvairumo.

Nors iš pradžių „Pupytė Kendi“, kaip visa skandalingesnė literatūra buvo išleista liberalioje Paryžiaus „Olympia Press“ leidykloje, pasirašyta Maxwell Kenton‘o pseudonimu (beje, Nabokovo „Lolita“ taip pat pirmą kartą buvo išspausdinta ten pat), šios knygutės nereikėtų įvardyti nepadoria. Seksualumas ir erotika nėra romano pagrindas. Tai - tik priemonė, padedanti atskelsti erotiškąjį gyvenimo komizmą. Ale, tikiu, kad „Playboy“ ir „Tik Vyrams“ skaitytojai mielai praris šį romaną, nesigilindami į simbolius, o pasitenkindami tik pikantišku siužetu. Ir už tai jų nesmerksiu, nes tokių kūrinių pasirinkimas lietuviškoje literatūroje praktiškai yra nulinis.

p.s. Siužeto daug nepasakojau, nes čia jis groja pirmuoju smuiku ir laksto per plačias „amerikietiškųjų grožybių“ oktavas.

Apžvalga įdėta bendradarbiaujant su www.g-taskas.lt.