Betvarkydamas knygų lentyną, netyčia radau seną sutrintą knygą, kuri man priminė mokyklos dienas, kai atrodė, kad gyvenimas ateityje bus begalinis ir kad svajones daug ką pamatyti tikrai bus įgyvendintos. Tačiau laikas bėga, svajonės neišsipildo ir belieka tenkintis knygomis bei pasidžiaugti tuo, ką kiti yra pamatę ar patyrę.

Yra ir kita priežastis, kodėl šią knygą paėmiau į rankas. Tai įspūdingas vaikystės prisiminimas, kai turėdamas 13 metų per vieną mėnesį didžiuliu keleiviniu laivu perplaukiau Atlanto vandenyną. Ta kelionė paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui, ypač vandenyno platybė, jo spalva ir didžiulės bangos, jūros liga, keistas žemyne niekada nejuntamas vandenyno kvapas, prieš laivo pirmagalį visada plaukiantys greitieji delfinai, į šonus lekiančios laivo išgąsdintos skraidančiosios žuvys, ryklys, plaukiantis paskui laivą ir kažko tykantis, locmano įlipimas į didelių bangų supamą laivą, įplaukimas į uostus, maži laiveliai priplaukiantys prie laivų, plaukimas Gibraltaro sąsiauriu, kai kairėje matai Europą, o dešinėje - Afriką, ir pagaliau laimingai pasibaigęs įvykis, kai iš Atlanto vandenyno platybės buvo išgelbėti du mūsų laivo jūreiviai, kurie, laivui plaukiant visu greičiu ir sulūžus gelbėjimo valčiai, atsidūrė vandenyne. Tolima jūrų kelionė visada įspūdinga. Tai ne kelių valandų skridimas šiuolaikiniu reaktyviniu lėktuvu dešimties kilometrų aukštyje sėdint minkštoje kėdėje. Tie visi įspūdžiai kažkokiu nesuprantamu būdu slypi pasąmonėje ir kartais malonu juos prisiminti. O tam dar kartą padėjo rasta sena knyga.

Apie trejų metų trukmės kelionę buriniu laivu ir rašo XIX amžiaus rusų rašytojas K. Staniukovičius knygoje „Aplink pasaulį "Koršunu"". Rašo ramiai, chronologiškai, be paslapčių ir netikėtumų, gal kas sakytų - nuobodžiai, bet skaitant tai ir suteikia ramybės, kurios dažnai žmogui gyvenime pritrūksta. Korveto "Koršunas" jūreiviai bei pagrindinis herojus, mičmanas Ašaninas, "didžiojo vojažo" metu aplanko ir pamato įvairius kraštus, sutinka skirtingų spalvų, gyvenimo būdo, charakterio ir elgesio žmones. Pamatome tų laikų tolimų kraštų gamtą, politinę santvarką, žmonių gyvenimo būdą. Pvz., aprašoma su humoru, o gal ir ne, kaip prancūzai kolonizuoja Kochinchiną (Vietnamą), kaip Honolulu apsilankiusius keliautojus priėmė net pats karalius Komehamehas IV:

"Ir kapitonas savo ruožtu su šiokiu tokiu diplomatiniu atsargumu, matydamas, kaip greitai tuštėja stiklinės ir taurelės, stovėjusios prieš jo didybę, laikė pareiga pasakyti Andrejui Nikolajevičiui rusiškai: - Nepilkite labai daug karaliui. Kad nenusigertų, Andrejau Nikolajevičiau!"

Keliautojai pakelia ne vieną audrą, sprendžia tiems laikams būdingas moralines problemas, o sunkiausios iš jų susijusios su pagarba kitam žmogui - pavaldiniui (juk korvetas - karinis laivas). Įdomu susipažinti su rusų karo laivyno papročiais, vaizdžiais aukščiausiųjų karininkų paveikslais.

Tų laikų keliautojams vienintelis ryšis su artimaisiais buvo paštas uostose. Gauti gražiai parašytą nuoširdų laišką iš namų - didžiulis džiaugsmas ir laimė. Skaitant darosi netgi nejauku, kad tais laikais nebuvo radijo, kino, televizijos, mobiliųjų telefonų, interneto. Pradedi galvot, kaip mes gyventume, jei tas priemonės šiandien iš mūsų kas nors atimtų.

Dabar svajonę plaukti per Atlantą ar Ramųjį įgyvendinti sunku, nes keleiviniai laivai dideliais nuotoliais, pvz., tarp Amerikos ir Europos, nebeplaukia. Dabar greičiau ir pigiau skristi lėktuvu, deja, dažniausiai be įspūdžių, todėl, jei kur nors rasite šią knygą, paskaitykite, gal pajusite anų laikų dvasią ir suprasite, kur dabar esame.