Tai - dešimt metų Suomijoje dirbančios "Lietuvos ryto" žurnalistės 58 trumpi pasakojimai apie Suomijos vyrus ir moteris, jos istoriją ir politikus, apie suomių santykius su kaimynais, požiūrį į gamtą, apie tautos tradicijas ir šventes, apie šalį, sukūrusią klestintį verslą. Knyga patraukli tuo, kad autorė būtent šmaikščiais ir linksmais potėpiais piešia pilną įdomybių kraštą, keliantį ir nuostabą, ir susižavėjimą, ir pagarbą ar juoką. Kadangi knyga linksma, pasakojimai trumpi, tai ją ypač patogu skaityti kelionėje ar prieš miegą.

Pasak autorės, nė viena Europos šalis nėra taip apipinta legendomis ir mitais kaip Suomija. Autorei Suomija - šalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystė. Čia, esą, viskas tikra. " Tikra žiema su balto sniego pusnimis ir speigų kaustoma tyla. Tikri tankūs miškai, kur slampinėja meškos ir vilkai. Tikra trumpa karšta vasara su saunų dūmeliu ir baltosiomis naktimis, prinokinančiomis laukų ir miškų gėrybes. Skaidrūs ežerai su tikromis žuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dėl to net juokingi žmonės su tikra tiesa, tikra išmintimi ir tikrais jausmais. "

Kai kurie iš pateiktų faktų ypač įdomūs:

Suomijoje nepapirksi nei muitininko, nei policininko, todėl čia neprigijo rusų (gal ir mūsų) banditai.

1155 m. Švedija surengė pirmą krikščionybės platinimo žygį į Suomiją ir 700 metų pamiršo išeiti. Dabar Suomijoje yra tik 40000 švedų, bet dėl jų 5,2 mln. suomių privalo mokytis antros valstybinės - švedų - kalbos.

Dar prieš 100 metų suomių inteligentai kalbėjo švedų (kaip aukštesne) kalba, o suomių kalba buvo trečia (po švedų ir rusų). Tada niekas nebūtų patikėjęs, kad anuomet skurdi kalba tiks teisei, literatūrai ir pan.

1921 metais Tautų Sąjunga nusprendė Alandų salas, esančias tarp Suomijos ir Švedijos prievarta atiduoti Suomijai. Čia gyvenantys 23 000 Suomijos piliečių kalba tik švediškai ir nieko nenori girdėti apie Suomiją. Alandai turi savo parlamentą, 7 narių vyriausybę ir savo vėliavą. O suomiai tai pakenčia.

Suomiai dėkingi švedams, padėjusiems per Žiemos karą: 1939 metais 8260 švedų atvyko padėti suomiams, iš jų 33 žuvo, 185 sužeisti. Švedija davė ginklų, lėktuvų, pabūklų, atsiuntė 2500 tonų maisto ir 3500 tonų žieminių drabužių. Švedai paaukojo milijonu kronų. Jų šeimos priglaudė 70 000 suomių vaikų, 7000 iš jų nebegrįžo į Suomiją - priprato prie antrų tėvų.

Žiemos karas truko 105 dienas, jame žuvo 23 000 suomių. Rusijai įsiveržus į Kareliją, per vieną naktį 420 000 suomių iš Rytų Karelijos persikėlė į Vidurio Suomiją. Suomiai teturėjo 100 pabūklų, 120 lėktuvų, iš jų tik 20 galėjo bombarduoti, kare dalyvavo visi 10 tankų. Tuo tarpu rusai metė 460 000 karių, daugiau nei 2000 tankų ir 1000 lėktuvų. Užtat suomiai turėjo Mannerheimo liniją. Tai 130 km ilgio gynybos linija, turėjusi 68 bunkerius, prieš juos priversta didžiulių akmenų, kad nepravažiuotų tankai, nutiestos kelios vielų užtvaros. " Kai buvo paskelbta taika, abipus fronto linijos Karelijos sąsmaukoje atsistojo kareiviai. Tūkstančiai rusų mėtė kepures į viršų ir šaukė suomiams: "Ei, stokitės visi, taika" - "Mes visi čia ir esame", - atsakė suomiai. Prieš tūkstančius rusų stovėjo po keliasdešimt suomių karių. "

Tik 4 proc. suomių pietaudami geria vyną, užtat 58 proc. maistą užsigeria pienu.

Pavasario linksmybės Helsinkyje prasideda balandžio 30 d., kai sostinę užtvindo studentų kepurėmis pasipuošę suomiai. Kiekvienas, išlaikęs abitūros egzaminą, gauna baltą kepuraitę ir balandžio 30 d. jaučia nenumaldomą pareigą ja pasipuikuoti; kuo daugiau pageltusi kepuraitė, tuo labiau ja didžiuojamasi.

Vasarą visi suomiai traukia į kaimo šokius. Šokių vakarų kultūra Suomijoje atsirado 19 a. pabaigoje, kai kaimuose buvo pastatytos pirmos šokių aikštelės, kai šokiai būdavo atlyginimas po sunkių vasaros darbų. 1960-1970 metais suomių karta, gimusi po karo, vėl susitiko šokiuose. Dabar vasaros šokių aikšteles sunku suskaičiuoti, jas turi kas antras kaimas. Drovūs, baikštūs ir nemokantys žavingai pilstyti iš tuščio į kiaurą suomiai sukūrė savotišką tango versiją. Dabar rengiami garsūs tango festivaliai.

Suomija - keisčiausių festivalių kraštas, pvz., malkų krovimo, senukų sekso, aukso plovimo ir pan.

Suomiai žino, kiek turi miškų, vilkų ir skruzdėlynų, bet nepajėgia suskaičiuoti, kiek šalyje yra vasaros teatrų, gal daugiau nei 500. Tai lyg visuotinis judėjimas, be jo neįsivaizduojama nei vasara, nei suomių gyvenimo būdas. Sakoma, kad iš suomių, atėmus saunas, vasaros teatrus ir vasaros šokius (tango festivalius), liks tik nuobodūs švedai.

Tai ežeringiausia pasaulio šalis - čia telkšo 187888 ežerai. Jie kitokie nei mūsų, dažnai neaišku, kur baigiasi vienas, kur prasideda kitas, nes juos į didžiuliu telkinius jungia sąsiauriai ir upės. Iš bet kurio suomio namo lango pažvelgęs visada pamatysi tris dalykus - vandenį, mišką ir akmenį.

Suomija - talentingų žmonių kraštas. Knygoje pasakojama apie Tove Jansson - mumių trolių mamą, dailininką Hugo Simbergą, architektą Alvaras Aalto, šuolininąs nuo tramplino Matti Nykaneną, "Formulės - 1" pasaulio čempioną Mika Hakkineną, pasaulyje garsias suomių bendroves. Taip pat gražios istorijos apie buvusį ilgametį prezidentą Urho Kekkoneną ir dabartinę raudonplaukę prezidentę Tarja Halonen.

Taigi, tokią Suomiją pamatė žurnalistė ir pasiūlė mums į ją žvelgti linksmomis bei atlaidžiomis akimis. Tiesa, ar tikrai knyga tokia jau linksma? Na, komedijos nesitikėkite, kaip ir apžvalga, ji vietomis primena tiesiog pikantiškesnių naujienų žinyną. Bet apsišviesti - nepakenks.

Suomija per tris valandas