Pirmas įspūdis: solidu. Po ilgokos pertraukos į mano rankas patekęs leidyklos "Mintis", grožinės literatūros kūrinys iš karto nuteikia maloniai: patogus formatas (knygą puikiai galima laikyti švarko kišenėje), kieti viršeliai, nepretenzingas ir taiklus serijos pavadinimas (ne geriausias, vertingiausias ar kitas -iausias, o tiesiog "Šiuolaikinis Europos romanas"). Tiesa, romanas atrodo bus trumpokas (nėra 160 p., turint omeny, kad šriftas niekuo neypatingas).

Antras įspūdis: susierzinimas. Tam yra dvi priežastys:

Pirma tokio antro įspūdžio priežastis - dar tik pirmi puslapiai, o vertimo kokybė jau nervina: "Tai buvo audi karavanas" (9 p.). O kodėl ne folsvagenas polas, fijatas vienas ar tiesiog maskvietis? Žodis "largo" spausdinamas pastorintu šriftu, o "allegro" - pasvirusiu. 13 p. muzikinės firmos "Polydor" pavadinimas taip pat paryškintas (reklama?), o kitur tiesiog pakeistas šriftas. Kliuvo ir tikrinių daiktavardžių vertimo/nevertimo skirtumai: Invalidų gatvė (pavadinimas išverstas), bet Lėniner (Lenino?) aikštė.

Antras tokio antro įspūdžio priežastis - apgavo! Tai ne romanas, o novelė! Tiesa, knygos bibliografiniame apraše nurodytas šis žanras, bet serijos pavadinimas ("Šiuolaikinis Europos romanas") nuteikė kitam. Velniai nematė - šiaip ar taip pagirtinas leidyklos požiūris atskira knyga leisti ne tik stambesnius literatūros kūrinius ar apsakymų, apysakų ar tų pačių novelių rinkinius, bet ir vieną novelę.

Siužetas: styginių kvarteto direktorius ir pirmasis smuikas Frydhelmas Berghofas pasiūlo į koncertinę programą įtraukti Arnoldo Šėnbergo styginių kvarteto Nr. 4 37-ąjį opusą. Šio kūrinio nuotaika ir atlikimas ganėtinai neurotiškas. Tokia pačia nuotaika užsikrečia ir nesklandumų šeimoje slegiamas F. Berghofas: styginių kvarteto vadovas įtaria žmoną neištikimybe. Klausimas, kankinantis pagrindinį veikėją - kas tas kitas? Klausimas, dominantis skaitytoją - ar iš viso yra tas kitas, o gal žmonos (ir dukters) staigų išvykimą lėmė paranoiškas sutuoktinio elgesys? Plačiau pasakoti apie siužetą nėra kaip - paprasčiau būtų perrašyti novelę, nes kūrinėlis, švelniai tariant, neilgas.

Stilius: variantų daug - ir keistokas detektyvas, ir "suspense" (angl. nežinios, nerimo) literatūra, ir paranojos bei neurozės analizė.

Atomazga: nieko aš jums nesakysiu - perskaitykite patys! Bent jau aš tokios pabaigos nesitikėjau: gal geriau pagalvojęs ir būčiau nuspėjęs, bet nespėjau - knygą perskaičiau vienu prisėdimu, todėl kol sekiau siužetą ir kabinėjausi prie vertimo, net minties nebuvo apie atomazgą (kaip minėjau, "Styginių kvartetas" - novelė. Viena novelė).

Knygos pliusas: nuotaikos atskleidimas. Nervinė įtampa, slegianti pagrindinį veikėją, persiduoda kolegoms, jų antrosioms pusėms, kartu ir skaitytojui.

Knygos minusas: konkrečių nurodyti negaliu, bet "ant širdies" kažkas nemalonaus liko. Atmetimo reakcija į neurotišką knygos nuotaiką?

Kreiva idėja: jeigu šią novelę ekranizuotų a. a. Alfred'as Hitchcock'as, išeitų neblogas kūrinys.

Kodėl verta skaityti šią knygą: kad įsitikintumėte, kad klasikinė muzika žmonėms daro ne tik teigiamą įtaką.

Neurozė