Autorius: Gediminas Kulikauskas
Data: 2005-04-18
Tai jau veikiau kažkoks sunkiasvoris militaristinis pop cyberpunk porūšis: "kietas" stilius, nežmoniškas korporacijų pasaulis, įvairiausi žudymo būdai ir su meile aprašyta ateities kovinė technika - visa tai pateikiama ganėtinai lengvai, rašymo stilius nėra toks sunkus kaip grynakraujo (ar veikiau klasikinio) cyberpunk.
"...ne knyga, o tūkstantis ir vienas būdas užmušti žmogų, autorius tikrai nepagailėjo fantazijos žudymo įrankiams...", "Laabai dinamiškas siužetas, nors autorius ir persistengė su lavonų ir kraujo kiekiu...", "Ginklus autorius myli ir smulkiai juos aprašinėja", - internetiniuose forumuose antrina ir kiti romano skaitytojai (beje, absoliuti dauguma, sprendžiant pagal pseudonimus, vyriškos giminės). Tačiau ne viskas taip paprasta - į siužetą apsčiai primaišyta ir postapokaliptinių motyvų, o futuristines kovų scenas keičia ganėtinai neblogai suregzta detektyvinė linija. Fone, aišku, būtini prieskoniai: sekso-sadizmo scenelės. O jau minėtų motyvų, idėjų bei techninių išradimų gausa pamažėle kone ima varginti, it šiek tiek persūdytas patiekalas. Vis dėlto knyga tikrai įdomi, dinamiška ir visokeriopai rekomenduotina "karinės SF" gerbėjams. Nors ne tik jiems - romanas pretenduoja ir į vadinamojo "rusiškojo cyberpunk" atstovus, taigi, užtenka ten ir antiutopinių-postapokaliptinių-modernių technologijų vaizdelių. Ar tai tikrai cyberpunk, juo labiau pakankamai egzotiška bei sunkiai apčiuopiama "rusiškoji" jo atmaina, pasakyti sunku. Akivaizdu tik, kad autorius puikiai žino šio žanro klasikus ir nevengia iš jų švelniai pasijuokti.
Trumputis siužeto aprašymas: katastrofą išgyvenusi žmonija baugiai įsitvirtino keliolikoje daugiaaukščių (antžeminių ir požeminių) miestų-tvirtovių. Šias citadeles periodiškai, porąsyk per metus, apgula išprotėjusių iš neapykantos žmogui meta-gyvūnų gaujos. Šie nenaudėliai monstrai radosi vadinamojo Lūžio metu, kai dėl nežinomos priežasties (o tiksliau, nežinomų evoliucijos mechanizmų) jau beišmirštančios gyvūnų rūšys žaibiškai evoliucionavo/mutavo ir kone išstūmė žmoniją iš planetos.
Miestų-tvirtovių viduje - nesaugiau, jų gyventojai valdomi korporacijų, ordinų ir pan., kiekvienas kurių atstovauja savotišką išgyventi siekiančios žmonijos kryptį - vieni skiria dėmesį genetinėms kūno manipuliacijoms, kiti - kiborgizacijai, treti virtualiajam pasauliui. Ir būtent iš ten atslenka naujas pavojus: po miestus ima blaškytis mirtinai pavojingi "puolę angelai" - antivirusinės programos, užvaldžiusios žmogaus kūnus ir, kaip tas terminatorius, turinčios vieną tikslą - surasti bei sunaikinti hakerius ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje. Taigi, įsivaizduokite kokį "Norton antivirusą" terminatoriaus kūne, besiblaškantį po miesto gatves ir sukaliojantį sprandus vargšams hakeriams...
Na, tai tik keletas iš keliolikos siužetinių linijų, kurias skaitant dažnai tenka tik pavydėti autoriui jo vaizduotės. Ir dar - romanas, kaip jau tikriausiai supratote, veikiau skirtas berniukams, nei mergaitėms..
Kraujas ir ginklai
Tai sunkiasvoris ir kietas ar lengvas
P.S. Lietuviški viršeliai, beje, nepalyginamai patrauklesni už rusišką originalą. SKAITYTA galėtų įdėti ir rus. variantą, tada visi galėtų palyginti.
Ir nesikabinekit prie virsheliu - labai menishki ir traukia aki.
Palyginti galite čia:
http://www.fantastika.lt/content.php?id=316
O lietuviško viršelio bėda, giliausiu imho, kad skaitytojas, griebęs knygą "pagal viršelį", neras joje to, ką viršelis pateikia. Ir, atvirkščiai, cyberpunk mėgėjas, jei teks spręsti pagal viršelį, vargu bau įžvelgs jame mylimo žanro bruožus.
Su rusišku variantu šiuo atžvilgiu viskas tvarkoj - jis bent apytiksliai atspindi knygos siužetą ir dvasią.
Lietuviško gi, pavadinimo-pateikto vaizdo sąsaja aiškiausiu būdų žada mums erotiką, kokį F. H. Farmerio tipo erotinės fantastikos kūrinėlį ar pan.
o romanas - puikus, ir ne tik berniukams.
O išpampęs sparnuočio padargas, žinia, kur kas labiau "intriguoja", nei "kažkokie vijokliai".
O jeigu puolęs angelas ir "tvarko" hakerę - tai kas? Romane daug sekso scenų ir visai neblogų.
P.S. Įsitikinti, kad ruseliai įkalė NON-STOP viršelį Aliochinui galima britiškame amazon.com'e.
Bum bum ach oi, ateina super terminatorius ir visus šaudo, po to ateina dar didesnis terminatorius ir nušauna pirmąjį (nors pagal ankstesnį kontekstą jau tas pirmasis buvo kiečiausias). O dar po to paaiškėja, kad visus pergudrauja iš vis bile kas be jokių pribumbasų.
Po to tas pusdievio nužengusio iš virtualybės variantas, maždaug: "virtualybėje hakeris gali landžiot kiaurai plieno seifus, tai ir realybės užtenka panorėt ir..." Ir kas svarbiausia - pavyksta! Jei jau čia sf, tai bent kažkaip pagrįstų tokį leptelėjimą... Po to kažkoks orakulas būtinai vaikosi pusdievį, kad jo kūną gaut, nors senų seniausiai galėjo panašiais metodais apsėsti kokį nors gyvą žmogų pats ir gaut tokias pat galias. Po to kažkokie mistiniai dvigubi chromosomų rinkiniai...
Čia truputį chaotiškai išsiliejau, bet toks įspūdis, kad rašyta dėl daugybės sprogimų ir paskui bandyta išsipainiot iš situacijų kur nusišnekėta.
Aišku, kad nė vienas viršelis nėra specialiai pieštas Aliochino romanui, tačiau NON-STOP-inis bent jau artimesnis romano siužetui ir dvasiai (keista, kad daugelis teįžvelgia vijoklius ir bomžus, kai, bent jau man, puikiausiai matyti pusiau praviros, vijoklių paglemžtos durys, kokie tai mechanizmų kontūrai gilumoje, žodžiu, ganėtinai niūrokas postapokaliptinis vaizdelis, savo dvasia kur kas artimesnis cyberpunk į kurį lyg ir pretenduoja ",...angelai", nei fantasy/erotiniai Luis Royo piešiniai, kuriuos su knyga sieja gal tik žodžiai "puolę...angelai" ir tai, kad romane yra (šiaip jau ganėtinai negausių, nei nuteikia viršelis) sekso scenų.
Imho, ganėtinai menkos sąsajos, bet kiekvienam savo. Svarbu, kad išleista pakankamai nebloga knyga, tikėtis kad ji šokteltų dar ir per "geltonosios literatūros" kartelę jau būtų per daug.
"Labai geras romanas. Seniai skaičiau tokį įtraukiantį kūrinį"
Edgaras
"Man tai pvz irgi labai patiko. Svarbiausia, kad skaityti yra tikrai idomu."
Kostas
"Ką tik perskaičiau. Pritrenkiantis įspūdis."
Man vaidenasi ar čia reklaminiai robotai rašinėja? O gal žmonės tiesiog be fantazijos?
Labai geras romanas.
ir jei jau tame lygyje žiūrėt, tai burcevas šimtą kartų geriau. imo, didžiausias trūkumas "Angelų", kad autorius mėtosi tarp siužetinių linijų ir mėgina sukurti daug pačių pačių pagrindiniausių :) herojų. o rezultatas - nei vieno veikėjo, kuris būtų išskirtinis, ir nei vienos istorijos, kuri būtų labai įdomi. na... tamplieriai buvo neblogai, bet kad ten su jais daug nesiterlinta.
vėlgi anturažo prasme, tai tamplieriai neperspjauna Šeli (kuris Meri i Persi, arba Mersi). Nors - ko gero - geriau už Zoričiaus Avgustinus :D
nereali knyga.
rulinaaaaaaaaa. ne ka prasciau nei atspindziu labirintai.
va pagal ja filma prastumus, tai matrix butu pavesyje palikta.
Mergaitėms ši knyga irgi patinka :) Senokai skaičiau, bet vis dar prisimenu įspūdį. Super!
kokius 3 kart jau skaiciau. tai patys spreskit ar patiko ;)