Leonidas Donskis „BE PYKČIO: VIENERIŲ METŲ MINČIŲ ŽEMĖLAPIS“
Autorius: Viktorija Vit
Data: 2006-03-21
Apie knygą: Leonidas Donskis – BE PYKČIO: VIENERIŲ METŲ MINČIŲ ŽEMĖLAPIS Leidykla: Versus Aureus (2006)
Tiek žinių apie televizinę šios knygos pusę. Iš tiesų tai - tikras didelio mastelio žemėlapis. Per vienerius metus mintys spėja apšokti daug ką: nuo Lietuvos ir pasaulio aktualijų iki žvilgnio į politinę, kultūrinę, socialinę šalies ir žmogaus istoriją; nuo samprotavimų apie chamus ir cinikus iki aukštojo mokslo problemų ar tariamų kosmopolitizmo pavojų. Tiems, kurie postringauja nematantys reikalo domėtis deklaratyviomis sąvokomis ar tariamomis problemomis, pravartu atsiversti knygos skyrius apie nelaimingąją Euroviziją ar Lietuvos žiniasklaidą... o tada ir visus kitus skyrius.
Ir iš tiesų apie visus ir viską - be pykčio, be šiandien madingos isterijos, be paslėptos ar atviros neapykantos. Aktualu, argumentuota, santūru. Tokius galėčiau išskirti esminius knygos bruožus. Dar - itin daug pavyzdžių, tik patvirtinančių autoriaus kompetenciją kalbėti viena ar kita tema.
Vienas įdomiausių bruožų man pasirodė L.Donskio siūlomi sąvokų aiškinimai ar apibrėžimai. Isteriškai staugiant nuvalkiotomis tampančias kosmopolitizmo, patriotizmo ar lojalumo sąvokas neretai pamirštama tikroji žodžio reikšmė. Džiugina autoriaus atidumas terminams ir jų skirtumams. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie šiandienines "žvaigždes" L.Donskis sąmoningai vartoja žodį "garsenybė", o ne "įžymybė" (p. 86). Skirtumas - akivaizdus, tik gal per retai akcentuojamas.
Skyrius, kuriuose diskutuojama apie politinio gyvenimo aktualijas bei žiniasklaidą, galėčiau palyginti su gaiviu vaisių desertu po gero gabalo rūkyto paršelio. Nesiraukykite: paršelį šiuo atveju atstovauja žiniasklaidos teškiamas srautas informacijos. Kai visa tai tampa vienu dideliu triukšmu, užgulančiu ausis ir neleidžiančiu atsirinkti dalykų, kuriuos atsirinkti būtina, štai tokios knygos lyg sureguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei leidžia išsiskirti skrandžio sultims (t.y., kviesdamos diskusijoms). Aišku, jei suvalgytas paršelis dar ne visiškai apnuodijo organizmą...
Nesiūlau laikyti "Be pykčio" naująja Biblija ar vadovu po veidmainišką pasaulį. Daug kur galima ginčytis, daug kur galima nesutikti. Pavyzdžiui, manęs neįtikino komentaras apie būtinybę panaikinti mokslinį habilituoto daktaro laipsnį. (p. 98). Tačiau turbūt tik diskusijose gimsta tiesa, jei apskritai dar gimsta... Be to, bet kur keliaujant pravartu turėti ir galvą - ne tik žemėlapį.
Ir mažytė pastabėlė leidėjams ar teksto rinkėjams: korektūros klaidos tokioje knygoje ( YPAČ TOKIOJE KNYGOJE!!!) atrodo itin nesolidžiai.
Apie skaudulius ir graudulius - be pykčio
kaip sakoma, vieniems reikia garbes, kiti patys jos turi:)
o nuneigti galima viska, juk is dalies ir visos knygos, ir visi komentarai yra tik apie musu ego, t.y., apie nieka:)
Su jautrumu tai neturi nieko bendro, kaip ir su ego (nesu Froido gerbėjas). Tiesiog tokiam rimtam filosofui, kaip Gerbiamas Leonidas Donskis, tokios vaikiškos temos netinka nors tu ką, todėl ir "apšaulau"(man patiko šitas per klaidą gimęs naujadaras).
Visas garse...žvaigžd...įžimy...aš vadinu klounais, ir ką? Čia kažkas nepaprasto? Dar galima sugalvot krūvą įvardijimų, kurie vis tiek tokie pat nieko verti, kaip ir tuščiagarbės garsianybės. Francis Bakonas tikriausiai leipsta iš laimės kartu su Aristoteliu, kad kažkam dar rūpi sąvokų "sąmoningumas".
Tas kartais gal kiek uzmigdo skaitytojus (ir recenzente), kadangi mazai kas gali nuosekliai gincytis del autoriaus pateikiamu interpretaciju, pateikti skirtinga nuomone (Lietuvoje mazai kas to apsiimtu -- prof. Norkus tikrai galetu, bet jam butu nuobodu gincytis).
Tuo tarpu, esu tikras, prof. Donskis laukia tinkamo, argumentuoto atsako, alternatyviu aspektu jo iskeltiems klausimams svarstyti:).
Siaip, jei kalbetume apie laidos pavadinima, tai tureciau prie ko prikibti. Pyktis yra 100 proc. sveika emocija, kuri tik daznai turi agresyviu, zalojanciu, griaunanciu raiskos formu (kai bandoma nuo to pykcio pabegti ir perkelti ji kitiems, zinoma). Laidoje taip pat daznai skambedavo piktu teiginiu ir tas yra visiskai normalu -- emocijos yra musu proto variklis, galiausia (kol Turingo testas neirode alternatyvios konstitucijos proto egzistavimo, cha-cha:)).
Tad as pervadinciau laidos pavadinima "Be agresijos":)
Ir beje:
"Tuo tarpu, esu tikras, prof. Donskis laukia tinkamo, argumentuoto atsako, alternatyviu aspektu jo iskeltiems klausimams svarstyti"
Neponial? Kokios bėdos? Pirmyn! Jeigu jau visi sumigo nuo barokiškų apimčių ir net profesoriui Norkui nuobodu ginčytis su tokia "nežabota verbaline energija" (paaiškinimą žr. aukščiau) - tai neverskite žmogaus laukti. Bo jeigu dar ir jis pats užmigs (nuo minėtųjų apimčių) tai kas gi čia dabar bus ir kaip mes atrodysim? Kaip kokie miegantys gražuoliai, ar ką?