Leutenegger Gertrud „NINEVĖ“

Serija: 2005m. leidykla „Vaga“ pradėjo leisti seriją „Pasaulio romanas“. Šiuo metu minėtoje serijoje pasirodė jau keturi romanai: „Fantomo skausmas" (Nyderlandų romanas), „Ninevė“ (Šveicarų romanas), „Ir slenka naktis“ (Islandų romanas) ir „Kilpa“ (Latvių romanas). Taigi, pasaulis kol kas apsiriboja Europa, tačiau džiugu, kad skaitytojas gali susipažinti ne tik su anglosaksiškąja literatūra ar pseudoistorinėmis knygomis apie gralį, tamplierius ir kitas „svarbiausias istorijos paslaptis“.

Autorė: „Šveicarų rašytoja Gertrud Leutenegger (g. 1948 m.) išgarsėjo jau pirmuoju romanu Išvakarėse (1975). Vėliau parašė romanus Ninevė (1977), Gubernatorius (1981), Kontinentas (1985), Medūza (1988), Acherontas (1994), dramas Sudie. Geros kelionės (1980), Plaukime drauge (1983), Sferinis skambesys (1999), eilėraščių ir esė rinkinį Kaip Saliamono sode (1981), novelių rinkinį Dingęs monumentas (1985). Po ilgokos kūrybinės pertraukos 2004-aisiais pasirodęs romanas Pomona sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Rašytoja yra gavusi nemažai literatūros premijų. Į lietuvių kalbą jos kūriniai iki šiol neversti.“ (116 p.).

Siužetas: Į vieną Šveicarijos miestelį atvežama parodyti užkonservuotą banginį. Pasižiūrėti gyvūno atvažiuoja du seniai besimatę, vienas kitą mylintys jaunuoliai. Susitikimas trunka vieną naktį, per kurią dabartis ir prisiminimai apie kartu praleistą laiką ir gyvenimą atskirai seka pakaitomis.

Vietoj istorijos: Senojo Testamento Jonos knygoje pasakojama, kad Dievas įsakė Jonai keliauti į Ninevę ir sakyti joje pamokslus, kad žmonės galėtų išsigelbėti, nes šio miesto nedorybės užtraukė Viešpaties rūstybę, todėl miestas yra pasmerktas žlugti. Tačiau būsimas pranašas nenorėjo imtis atsakomybės ir bandė bėgti nuo lemties: jis įsėdo į laivą plaukiantį į Taršišą. Vos tik laivas išplaukė į jūrą, prasidėjo audra. Jūreiviai metė burtus, kad išsiaiškintų, kuris keleivis kaltas dėl Aukščiausiojo rūstavimo. Burtas krito ant Jonos. Šis paprašė, kad jį išsodintų, tačiau audra neleido valčiai pasiekti kranto, todėl teko Joną tiesiog išmesti į jūrą. Jūra priėmė auką ir audra nurimo. Įmestą į vandenį Joną prarijo banginis, kurio pilve pranašas tris dienas ir tris naktis meldėsi. Dievas suteikė jam antrąją galimybę: banginis išspjovė Joną į sausumą ir Jona pasiekė Ninevę.

Filosofiniai ir autobiografiniai intarpai: Šio romano autorė, kaip ir pagrindinė veikėja, dirbo Friedrich‘o Nietzche‘s muziejuje Sils Marijoje, kur vokiečių filosofas praleido septynias vasaras. Todėl neatsitiktinai pakankamai trumpame kūrinyje rasite nemažai nuorodų bei citatų iš šio filosofo darbų.

Žanras – simbolistinis, filosofinis, alegorinis kūrinys. Nors romane yra keletas siužetinių linijų, nemažai to meto aktualijų (pirmą kartą „Ninevė“ išleistas 1977 m.), tačiau romane aprašomiems įvykiams, vardams, atsitikimams autorė stengiasi suteikti platesnę prasmę, paversti simboliu. Pavyzdžiui, skyriuje „Žarnų labirintas“ be šveicarų požiūrio į komunizmą ir socializmą aprašomi vieno iš pagrindinių veikėjų Fabricijaus bandymai įsikurti mieste, kai jam teko pardavinėti rytinius laikraščius metro. Skyriuje „Širdies vidus“ pasakojama – ne, ne apie meilę– apie imigrantų ir vietinių konfliktą (negyvo banginio širdis yra sunki, išsipūtusi ir beformė). Pavyzdžiu gali būti ir paskutinis, neskaičiuojant epilogo, skyrius „Ambra“ (ambra yra „geidžiamiausia meilės gėrimų sudedamoji dalis“, 111 p.), kurio nuotaika primena Šv. Velykų ryto džiaugsmą.

Asmeninė nuomonė. Pakankamai trumpas (šiek tiek virš 100 p.), todėl ir nepabostantis, pilnas simbolių romanas. Tiesioginių šiandienos aktualijų nėra, tačiau rasite aktualias temas plačiąja prasme: žmonių tarpusavio susvetimėjimas, nusistatymai prieš imigrantus ir pan. Romanas, po kurio į Šveicariją pasižiūri atidžiau: ne tik kaip į bankų, laikrodžių, šokolado ir Alpėse besiganančių karvių šalį.

Ninevė-Šveicarija-Europa-pasaulis