Autorius: Tomas Petrusevičius
Data: 2002-11-15
Pirmieji puslapiai dar atitiko mano fantazijas -
Giliam galaktikos užkampyje yra tokia Barajaro planeta, tamsus kaimas, palyginus su kitomis žmonių apgyvendintomis planetomis. Čia senovinė feodalinė sistema vis dar giliai suleidusi šaknis, kartu su visu tuo kas jai būdinga (šovinizmu, rasine diskriminacija, švietimo trūkumu ir panašiai). Ir štai, tokioje mieloje planetoje, lordo foro Eirelo Forkosigano šeimoje gimsta sūnus. Lyg ir šventė, jei ne viena smulkmena - dar prieš savo gimimą vaikas spėjo prisikvėpuoti nervus paralyžuojančių dujų, kurias nepavykusio valstybės perversmo metu dosniai dalijo jo tėvo politiniai priešininkai. Dėl to vaikas gimė pažeistais kaulais ir vidaus organais, ir tik per stebuklą nebuvo pažeistos smegenys…
Čia priešistorė, o su pagrindiniu herojumi Mailzu Forkosiganu mes susipažystame tą dieną, kai jis laiko stojamuosius egzaminus į Imperijos Karo Akademiją. Pagal bendrai priimtus žanro kanonus, jis turėtų įstoti, baigti pirmu numeriu kurse, o tada skristi naikinti piktų ateivių, grasinančių sunaikinti galaktiką...
Ir tada pasijutau apgautas, nes pagrindinis herojus sugebėjo susilaužyti koją šokdamas per pirmą kliūčių ruožo sienelę! Kad ir kaip baisiai buvau įžeistas, vistiek perskaičiau knygą iki galo, po to dar pora kartų, nusipirkau visus "Eridano" išleistus tęsinius, ir dar kelis, kurių nesusiprotėjo išleisti.
Dabar norėčiau paaiškinti, kodėl taip pasielgiau ir vis dar elgiuosi. Knyga buvo nepanaši į nieką, ką aš buvau skaitęs. Ne aplinka, tokia panašia į bet kurią kitą kosminę operą, bet pagrindiniu herojumi. Mailzas Forkosiganas - genijus, kamuojamas baisaus Napoleono komplekso, nuo politinių intrigų nukentėjęs dar prieš savo gimimą, gyvenantis visuomenėje, kur visi jį niekina kaip mutantą. Kai žlunga jo pastangos tapti kariškiu, Mailzas bando surasti, kaip galėtų išnaudoti savo sugebėjimus. Toliau siužetas sukiojasi taip netikėtai, kad jį papasakojęs sugadinčiau malonumą visiems, kurie dar tik ruošiasi perskaityti šią knygą.
"Kario mokinys" padėjo man suprasti, "Plieninės Žiūūūrkė" yra tiesiog eilinė pasakėlė prieš miegą dideliems vaikams, o tikra fantastika yra visai kitokia. Po šios knygos aš pradėjau skaityti klasiką - "Kopą", "Žiedų Valdovą", "Atspindžių labirintą" ir esu labai dėl to laimingas.
Tai tik mano asmeninė nuomonė, bet šią knygą rekomenduoju perskaityti visiems save laikantiems fantastinės literatūros gerbėjais ir žinovais. Paskui galėsite sakyti ką tik norite, bet perskaityti reikėtų būtinai.
Perskaitysit dešimt kartų ir dar tesinį nusipirksit!
tikrai fainos knygos:] nuotykinės, kartais detektyvinės, bet ne marmalas iš pasišaudymų ir buko heroizmo. žmonių portretai įdomiai atskleidžia skirtingų planetų ypatybes, savotiškas Mailzo saviironijos ir siekio įrodyti savo vertę derinys... turi šita serija kažko kabinančio, - gal ne už širdies, bet už akies tikrai:)
Klia, nu ir uzh shirdies truputi...ne vien uzh akies.
Tu kaip suprantu perskaitei, tai gal gali pasakyti, ką tu praradai?
Viskam savas laikas... ir, ko gero, savas matas.
Gyvenimo prasme - pats gyvenimas! :)
P.S. man patinka tokios diskusijos - pradedi nuo vieno, o nuvingiuoji balazin kur (siuo atveju nuo knygos "Kario mokinys" iki gyvenimo prasmes paiesku) :)
beje, jei grįžtant prie temos, yra posakis 'sveikas žmogus rūpinasi gyvenimu, o nesveikas - gyvenimo prasme';), čia dėl įdomumo.
...man visa ši serija tikrai buvo viena įdomiausių...
Dar syki sakau - IDEALI SERIJA.
Perskaiciusiems ja galiu pasiulyti serija apie Stena. Kas skaite Eridano knygas supras apie ka kalba. Siose knygose daugiau techniniu detaliu, bet veiksmas toks pats itraukiantis.
Priminkit man, kas yra Stenas: kokio autoriaus, kokios knygos ?
Bunch, Chris - Cole, Allan - STENAS
Bunch, Chris - Cole, Allan - VILKŲ PASAULIAI
Bunch, Chris - Cole, Allan - TŪKSTANČIO SAULIŲ VALDOVAS
Šiaip toje serijoje apie 10 knygų, jei neklystu.
O Forkosigano istorija - visai kitokia.
Pagrindine knygu dali uzhima herojaus saves gailejimasis, o veiksmas skystokas. Bent man skaitesi labai nemaloniai ir tikrai neitrauke. Berods beskaitant cetaganda truko kantrybe ir sviedziau i tamsiausia kampa, kur manau iki dabar tebeguli. Man nesuprantamas jusu zhavejimasis shia serija. Ishskirtine ji nebent savo silpnoku stiliumi,net tarp eridano laidziamu knygu...
IMHO
Knygoje kiekvienas randame to, su kuo galime susitapatinti... Jei mokykloje Tave skriaude, Tu tiek svajojai tapti stiprus, gudrus, grazus, kad perspjautum skriaudejus visa galva. Mailzas - Tavo svajones igyvendino. Tuo jis ir patraukia. Luosas kenciantis supermenas.
As pabreziu, kad butent mokykloje. Darzelio potyrius daznai atsimename lyg per migla, aukstojoje, darbe ar technikume, po mokyklos susirenka kitas kontingentas, atsargiau vertinantis ir nuteisiantis... Butent mokykla (tai tik mano asmeniniai svaiciojimai) suformuoja musu poziuri i aplinka, i kencianti zmogu, i draugyste, i zmogiskasias vertybes, i sielos giluma.
Tik iskentejes zmogus gali suprasti kencianti...
Tikiuosi, nenusipaisciau...
Ir -- Mailzas Forkosiganas kaip kenchiantis nioorus gotas? Fui fui fui, kokia netikusi ideja. Turi berniukas kompleksu, neneigiu, bet jis ant anuju neuzhsiciklines kaip koks lietuvis, kiekvienam ant peties neverkia, o dar ir i save ir savo 'kanchias' zhioorintis su ironija. Kaip koks nelietuvis.
Ech, nettro...nesupratai tu tos knygos...skaityk gal geriau ka nors apie Prozaca...arba Coelho...a, ir nepraleisk ne vieno von Triero filmo...o fantastika ne tau...IMHO...
Tuo ir patraukia, kad neverkslena.
Matai, su statistinio mokinuko smegenimis ir nesupratai...
Bet, tiek to, slyxtux, kad jau prisvilai prie manes, tai tegu taip ir bus: Tu toks teisus, kad begu skaityti Coelho, gal nusivemusi ir ji suprasiu...
Žo, taip. Jei nekalbėti apie sociologines kliurkas (jei nepasakyt kliedesius) labai netgi fain knyga. Yra "vargšas" herojus, kuriam "visi keliai buvo uždari" tik kad mažuma kilmingas. Džeimso Bondo negatyvas ir dar su durklu vietoj "Valterio". O visa kita kosmosas ir gerai parinkta komanda. O durklas realus, ir dar galvoj kitas aštrus kaip peilis - strateginis mastymas vadinasi. Puikus psichologinis tipas tiek action mėgėjams tik ir aristokratams. Fašizmo nemėgsta, bet mokytojas budelis ir žudikas. Tikėjimas aristokratija nepaneigtas, ir tikėjimas, kad bile kas bile kuo tapti gali. Venas tobulesnių eskeipizmo literatūros pavyzdžių – įtikti herojus gali daug kam, ir visas prielaidas.
Hack‘n slashiine ir paauglio brendimo istorija (emm, aristokrato). Nenorėčiau aš tokio brandaus tipažo susitikt. Be karo jis nelabai turėtu ką veikt – susigalvotu eilini. Iš to ir tesiniai.
Anyway, prieš n metų man labai patiko . (šitam forume atrodo vienas gero tono požymių – pasakyti patiko ar ne)
(vaikausi gero tono? tikriausiai) :)
SPOILERIAI?
"A tai apsimesime, kad darome eskadros apzvalga ir visi kaip ciuciukai mus seks", "ai tai pasukinesime karo istorijos varztelius sitam kariskiui ir jis mus isimyles", "ai tai pagrobsime samdiniu pinigus ir jie patys pas mus atbegs", "ai tai ...". Praktiskai visos nesekmes knygoje, neskaitant pradzioje mineto koju susilauzymo, ivyksta ne Mailzui, o siaip salia. Ir praktiskai du ivykiai, pastumiantys ji i depresija, velgi ivyksta tik salia jo.
Galbut man tai kliuvo tik todel, kad neseniai perskaiciau ir antraja Asprino "Phule's Company" serijos knyga, kuri taip pat skaitosi kaip menedzerio-genijaus biografija. Atleiskite, bet menedzeris-genijus, is kiekvieno zmogaus istraukiantis jo geriausias savybes ir taip per savaite sukuriantis nenugalima armija, pasidaro tokia pat klise, kaip ir vienisas superherojus.
Skaityti buvo idomu, tad kabinejuosi nestipriai. (Charakteriu raidos, beje, irgi nulis jei jau ka. Neskaitant, aisku, uzverbuotuju smegenu perplovimo.)
Super serija, viena mano mėgiamiausių, jau nė nežinau kiek sykių perskaitęs, kietai pavaro autorė... gerai subalansuota sf, detektyvo ir meilės istorijos