Autorius: Lina Kulikauskienė
Data: 2005-04-12
Tokią jau dovaną turi žmonės, vadinantys save nakchais - ne tik pajusti kitų žmonių nuotaikas ir mintis, bet, jei to panori - ir svetimą gyvenimą nugyventi. Per kelias sekundes. Ne, tas žmogus, kurio gyvenimą "pasiskolina" nakchas , niekur nedingsta. Tik nebejaučia gyvenimo skonio, mat šį lyg grietinėlę (mėgstamas nakchų palyginimas) "nulaižė" gyvenimų vagys. Nebekunkuliuoja aistromis, nesvaigsta iš džiaugsmo, nerauda iš liūdesio. Tiesiog pats sau pagalvoja: "Aš kenčiu" arba "Aš džiaugiuosi". Todėl nerašyta nakchų garbės taisyklė - "skolintis" gyvenimą tik iš to, kuris jį keikia. Juk tik geradarystė žmogui - ne taip aštriai savo skausmą išgyvens. O jei ir malonios emocijos bus šiek tiek priblėsę, anokia čia bėda. Tūkstantmečius egzistuojanti nakchų bendrija išmoko pateisinti savo gyvenimo būdą: juk žmonės vistiek nemoka vertinti visų gyvenimo spalvų, atspalvių ir prieskonių - tai alkoholiu juos užpila, tai narkotikais svaiginasi, tai dienų dienas leidžia bukai spoksodami į televizorių...
Nakchai nenori niekam kenkti. Ne pabaisos jie. Žmonės, kaip ir visi. Bet, turint tokį sugebėjimą - argi galima atsilaikyti neparagavus svetimo gyvenimo? Tuo labiau, kad tai leidžia pabėgti nuo savo laikinumo - juk per vieną minutę nakchas gali nugyventi keliasdešimt metų... Net ir svetima mirtim numirti, jei panori. Juk vistiek po to savo paties kailyje atsidurs.
Užtat nuosavas gyvenimas nakchams jau kur kas mažiau įdomus. Ir, galima sakyti, priblėsęs. Šeimų dažniausiai nekuria, draugų neturi (o ir kam - per vieną valandą nakchas gali pabūti ir namų šeimininke, ir kino žvaigžde, ir vyru, ir moterim - kur jau ten savo vienintelį asmeninį gyvenimėlį tokiai įvairovei prilyginsi). Vis dėlto ir nakchai turi tam tikrų pareigų, o pati didžiausioji iš jų - sutikus potencialų, bet dar "neįšventintą" nakchą , reikia jį užkalbinti. Pasiteirauti, ar nepastebėjo savyje keistų sugebėjimų. Pabūti naujoko mokytoju. Brėžiant ant delno Ženklą, palydėti į pirmuosius svetimus gyvenimus...
Taip ir susitinka nakchas "su patirtimi" Maksimas ir būrėja (pagrindinis verslas) bei vertėja (atsitiktiniai uždarbiai) Varia. Maksas tenori įvesti Varią į nakchų pasaulį, perduoti jai Ženklą ir nueiti savais keliais. Tačiau paslaptingasis Hierofantas laaabai jau žavus, taurus ir kilnus vyriškis. Ir gražias pasakas moka sekti prieš miegą. O būrėja Varia irgi ne sena ragana. Tiesą sakant, netgi jauna ir graži. Bet meilės tarp jų būti negali. Nes Maksimui belikę tik vieneri metai. Nakchui - tai daug. Tūkstančiai svetimų gyvenimų. Tik štai vieną dieną paaiškėja, kad nakchų žaidimai nėra tokie jau nekenksmingi...
Velnioniškai kabinanti ir gera knyga. Jau nebeprisimenu, kada paskutinį kartą skaitant taip norėjosi, kad herojai gyventų ilgai ir laimingai, susituoktų ir prigimdytų daug mažų nakchiukų . Šioks toks pašalinis efektas: kyla noras išsiburti kortomis, nueiti pas astrologą ar įsirausti į kokio Kraulio raštus. Nieko, praeis.
Gal internete ir yra, tik ne tuo linku.
labai gera knyga. unikali. panašios nesu skaitęs. einu antrą kartą jau perskaitinėti.