Klysta optimistai, manantys, jog pasaulis gyvuoja pagal Niutono dėsnius. Iš tiesų viskas vyksta kur kas blogiau ir juokingiau, o apibendrinama tai Merfio dėsniais.

Ne pirmą dešimtmetį jie stebina savo taikliu ir šmaikščiu pesimizmu, ne kartą įvairūs rinkiniai buvo išleisti ir pas mus.

Šiais metais pasirodė ir kišeninis variantas, - dvi mažutės, ne itin gerai įrištos knygelės. Šnekėti "apskritai" turbūt neverta, tik noriuperspėti: pirmojoje, mėlynoje antologijoje rasite visą merfologijos klasiką (sistemine ir abėcėline tvarka). Užtat antrojoje… Koks proto bokštas sugalvojo pavadinti šį rinkinį Merfio dėsnių antologija? (Matyt, visgi, sudarytojas…). Čia daugiausia surinkti gana banalūs juokeliai, migruojantys internete, laikraščių puslapiuose, ir nuo vaikystės girdėtos patarlės ir kiti pastebėjimai, kurie nuo tradicinės merfologijos visiškai skiriasi tiek struktūra, tiek esme. Vienas kitas skyrelis (tarkim, apie NT) gal ir nieko, bet jau kalba kalba… Na, įveikus pusantros knygelės, jau pripranti prie nuolatinių netaisyklingų konstrukcijų "kad (jei) plius bendratis". Tačiau štai pamatai be jokių kabučių įtėkštus tokius žodžius kaip "zaraza", "bardelis" ir "rūžava antklodė" (ačiū, kad dar ne "kaldra!"), ir akys ant kaktos iššoka. Be to, daug kas pažodžiui išversta iš rusų kalbos, todėl atrodo apgailėtinai. Taigi, mano manymu, verčiau jau pirkti mėlynąją antologiją, kuri iš tiesų persunkta Merfio dvasia, o raudonoji - deja, nevėkšliška profanacija.

Ilgą laiką egzistavo hipotezė, kad jei milijoną beždžionių pasodintum prie rašomųjų mašinėlių, tai pagal tikimybių teoriją po tam tikro laiko jos parašytų "Karą ir taiką". Dabar, vystantis "Internetui", mes žinome, kad tai netiesa.

P.S. Taip... Padarius apžvalgą ir pabandžius ją įdėti, paaiškėjo - serveris lūžęs. Vat tau ir dėsniai...

Tai, kas autentiška - 10 balų; netalentingo epigonizmo vertinti nedrįstu