Autorius: Justinas Žilinskas
Data: 2004-12-13
Gerai, pamėginkime nuosekliai. Apie autorių - lietuviškai dar neskaitytas, kaip įprasta - kultinis, populiarumu už Prancūzijos ribų prilygstantis A. Kamiu. Matyt, ir tuo, kad net nuo nugarėlės jo herojus ištaria: "Negalėsiu pasakyti nieko viltinga". Žiauru, kai iš skaitytojų iš anksto atimama viltis.
Apie knygą (1)
O, čia ir prasideda " pravalas ", nes įvertinti labai sunku. Jeigu trumpai: 1 dalis - vos paskaitoma. 2 dalis - praryjama. 3 dalis - dėsninga, bet dirbtinė. Kodėl?
1 dalies pagrindinis žodis - " smaukymas ". Tiesa, smaukoma pakankamai išradingai, pavyzdžiui: " Pagaliau pasitenkinęs atsidusau ir supyliau spermą į atverstą knygą. Ji sulips; na ir tegul, vis tiek antrą kartą to paties epizodo nebeskaitysiu " (80 p.) (Beje, tai buvo J. Grishamo "Firma" - apžv. aut. past). Tokio šlykštaus, viskuo nepatenkinto ir taip dažnai smaukančio pagrindinio veikėjo literatūroje dar nebuvo tekę sutikti. Gėda tau, Mišeli Reno.
2 dalis - neįtikėtina metamorfozė. Gaivalingas himnas meilei ir seksui. Ir vieno, ir kito - panašios proporcijos. Didelė gyvenimo šventė kritikuojamame šiuolaikinės Vakarų visuomenės, civilizacijų konflikto kontekste; kiek banalios įžvalgos ir detalūs verslo planai: " - Šis tavo bruožas mane ir stebina - tu moki teikti malonumą. Dovanoti savo kūną, nesavanaudiškai teikti džiaugsmą kitam retas geba. Žmonės nebemoka to daryti. <...> Gėdijasi savo kūno, nes, jų akimis, jis neatitinka pornografijos išpopuliarintų standartų, todėl nebejaučia stiprios kito kūno traukos " (p. 214) vs. " - Vargšė Kubos liaudis, - po ilgos pauzės tarė jis. - Žmonės neturi kuo prekiauti, tik savo kūnais. (p. 209)" Mišelis Reno tampa panašus į sveiką žmogų.
3 dalis - autorius prisimena, kad jis negali pasakyti nieko viltingo. Kad gyvenimas ir autorius savo veikėjams yra žiauresnis už teroro darkomą tikrovę. Dėl visko kalta, žinoma, Vakarų krizė: " Vakarams aš nejaučiu neapykantos, tik panieką. Aš žinau viena: tokie, kokie esame, mes dvokiame, nes mes persisunkę egoizmo, mazochizmo ir mirties dvoko. Mes sukūrėme sistemą, kurioje nebeįmanoma gyventi; ir dar blogiau - mes norime paskleisti ją visame pasaulyje ". (p. 307) Mišelis Reno garsiai ir tiesiai pasako tai, ką ankstesniuose puslapiuose "vyniojo į vatą".
Apie knygą (2)
Vakarų visuomenės nuosmukį aptarinėjo ne vienas autorius, berods, jau nuo XIX a. vidurio. Šiuo metu irgi daug rašoma - tiesa, daugiau politologiškai, pagrindines strėles kreipiant į JAV kaip Vakarų pasaulio karinį avanpostą (pvz., N. Chomsky, A. Juozaitis ;-)). Ši knyga į tariamą ar tikrą nuosmukį pažvelgia, kaip tikriausiai jau supratote, "seksualiai". Juk pagrindinė ir geriausiai matoma tema - tai sekso turizmas, jo priežastys ir visuomenės veidmainybė. Tik ar visa tai - begalinis šių laikų visuomenės individų niekingumo, tuštumo ir vienišumo demonstravimas - kažkas naujo? Taip, meilė nuvertinta. O kada ji buvo iš tiesų vertinama? Ar vadovausimės egzaltuota riterių romanų ar romantizmo literatūra? Taip, vartotojiškos, verslo, kapitalistinės visuomenės žmonės normaliam, sveikam seksui nebeturi laiko, net noro arba seksą jie paverčia sportu, iškrypimais - bet tai eksploatuoja net Holivudo "B" klasės filmiūkščiai, pvz., kažkada Lietuvos ekranuose suktas "Zandalee" (vienas pirmųjų N. Cage vaidmenų). Tačiau p. M. Houellebecq'as negyveno Sovietų Sąjungoje, kur seksas iš viso neegzistavo, o "Kamasutra" eidavo "samizdatu" - ką gi jis kalbėtų apie tokią visuomenę? Na, ir, pagaliau, gyvenimas yra mėšlas, išskyrus kūniškus malonumus. Su šia genialia mintimi visiškai nesinori ginčytis, tiesiog norėtųsi kiekvienam palikti teisę pasirinkti tą prizmę, per kurią jis nori žiūrėti į pasaulį ir gyvenimo duotybę.
Nors man ir pačiam keista, bet knyga patiko. Ji - tikrai kraštutinė, tačiau išlaiko vieną ypatingai svarbią vertybę - gebėjimą išjudinti skaitytoją. "Platformos" negali išvadinti niekalu, tuštybe, skaityti ramiai; norisi ginčytis su autoriumi, norisi piktai klausti - kokios turi būti pagirios, kad sukurtum tokį veikėją arba tyliai atsidūsti - "gražu, žavu, talentinga - kad mane kur griausmas!"
Daug gražaus sekso. Ir neblogų minčių.
O čia (aš dar tik pusę "Platformos" perskaičiau) vienas tvarkingai gyvenantis (na, toks, nechuliganas, nenarkomanas, nevagis, nežmogžudys, vidutinybė, ir ne kitaip) vyrukas masturbacija užsiima...
"Smaukymas" vadinasi... Nykuuuuuu.
Gal, kai prisiskaitysiu iki 2 dalies, anot apžvalgos autoriaus, "prarijamos", gal bus įdomiau...
Ir iš vis, panašu tai į vieno nebendylos sex-fantazijas. Gali būti, kad pusė visų įvykių (laižymų, čiulpimų ir pan.) net nebuvo. Jie buvo tik jo galvelėje.
Ir neatrodo, kad turizmo versle atrasta kažkas naujo. Sex-industrija egzistuoja ir tai nėra paslaptis. Oficialiai tai smerkiama, realiai tuo naudojamasi.
Kaži ar tai nustebins turizmo versle besisukančius.
gan juokingai nuskambejo - "buvo ar nebuvo ivykiai" :) apie grozhini kurini kalbam shiaip ar taip...
Šis grožinis kūrinis parašytas nuo "aš", t.y. herojus leidžia sau gerokai perdėti ir pagražinti visus įvykius. Tai nėra objektyvi tiesa, o perleista per vieno žmogaus "matymo prizmę", tai subjektyvu. Savo merginos, jos bendradarbio, savo tėvo, savo bendradarbės ir pan., ko gero, herojus neišgalvojo. Bet santykiai su mergina - gerokai pagražinti ir perdėti, taip, kaip žmonės kalba apie būtajį laiką: "buvo labai gera", "aš buvau laimingas" (toliau būtų nešvankios citatos).
Kaži, ką pati Valeri apie jų santykius būtų galėjusi papasakoti. Galbūt, pusė to nė nebuvo?..
Knyga verta demesio. I dalis nykoka, bet tai padaryta samoningai - kad II ir III dalys vezte uzveztu Sekso scenos puikios, sujaudinancios ... Informacija apie keliones ir turizmo verslo virtuve gana turininga. Netiketa atomazga - kurinio pliusas, primenantis musu laikinuma siame pasaulyje...
Viskas labai super - knyga "suvalgiau" per pora dienu
Rekomenduoju!
Gero skaitymo!