Vaikai - paslaptinti padarai ir ne vieną rašytoją traukė jų ryškus, bekompromisis ir žiaurus pasaulis (prisiminkime kad ir G. Grass "Skardinį būgnelį). Ne išimtis, o gal net ypač juos mėgo eksploatuoti rašytojai fantastai, tiek mokslinės, tiek mistinės fantastikos kūriniuose.

Taigi, pusė garsiausių galaktikos avantiūristų, šulerių, nuotykių ieškotojų, nusikaltėlių ir kitokių asmenybių su ryškia biografija ir analogiškomis pravardėmis (Kapinių Smitas, Amžinasis Jaunuolis, Vėžlinis), pasiryžę atiduoti ką tik turi, kad tik pavyktų surasti mažytę mergytę - Penelopę Beili, vėliau pavadintą Aiškiarege, Orakule, Pranaše. Daugelis iš jų nori nepaprastas mergytės galias panaudoti sau, ir tik vienas iš jų, Ledėsis, siekia kur kas daugiau, suprasdamas, kokia ji pavojinga. Galiausiai visų keliai susikerta...

Nors knyga pavadinta "moksliniu fantastiniu romanu", vis dėlto ji labiau artima "kosminei operai" ar kitiems nuotykinio žanro kūriniams - greitas veiksmas, spalvingi, kartais hiperbolizuoti, veikėjai, skaitytojas nėra varginamas variklių techninėmis smulkmenomis ar sudėtingomis ateities visuomenės struktūromis - žodžiu, beveik vesternas trankantis ne po prerijas, o po įvairias planetas. Tačiau paskutinieji knygos puslapiai pateikia tokių siurprizų, kad užvertęs ilgokai negali pamiršti, ir toji pabaiga, į kurią pamažėle einama per visą kūrinį, priverčia gerokai permąstyti ir antrąjį - stiprų žmogiškąjį "Aiškiaregės" klodą.

Lietuviškai, kaip dažnai įvyksta, išleista tik pirmoji šios, autoriaus žodžiais, tolimųjų laikų legendos dalis ir iki šiol ją galima gauti knygynuose. Kam patiks - teks ieškoti tęsinio rusų kalba arba originalo. Bet skaityti verta, ji turėtų patikti ir tiems, kurie mokslinės fantastikos nelabai mėgsta.

Bendras įvertinimas: neeilinė nekvaila nuotykinė fantastika, skaityti verta ir rekomenduojama