MIllennium I

Tokie viršelio papuošimai kaip “unikalus literatūrinės sėkmės tiek tarp kritikų, tiek tarp skaitytojų pavyzdys“, „užkariavo visus įmanomus bestselerių sąrašus“, „knygų leidybos sensacija“, „atversite knygą, atgal kelio nebus“ ir panašiai labiau atgraso nei traukia. Toks pakvėpinimas primena „Da Vinčio kodo“ šleifą ir jau nebesitiki, kad į rankas papuls kažkas tikrai unikalaus. Tad švedo Stieg‘o Larsson‘o romaną „Mergina su drakono tatuiruote“ pradėjau šiek tiek su išankstiniu nusistatymu, kuris greit dingo.

Ne, romanas nepasirodė unikumas literatūrine prasme, tačiau čia nebuvo nieko nesakančių pastraipų, kurias tokio žanro kūriniuose dažnai galima praleisti. Čia pagrindiniu smuiku griežia siužeto vingiai, o ir tie mąstančiam skaitytojui turėtų būti dažnai nuspėjami. Visgi, tenka pripažinti – Larssonas puikiai valdo žurnalisto-pasakotojo plunksną. Jo analitinis, išsamiai žurnalistinis stilius šiam romanui ypač tinka ir skaitytoją taip įtraukia, kad neleidžia abejoti sekamos istorijos ir jos veikėjų gyvumu. Net užvertęs paskutinį knygos puslapį gerą valandą naršiau internete netikėdamas, kad Larssono sukurpta istorija neturi nieko bendro su realiais faktais.

Romano žanras gana keistas. Toks detektyvo ir trilerio hibridas, tad laikykim jį kriminaliniu trileriu. Pagrindinė veiksmo linija sukasi apie žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto pastangas tiriant prieš 40 metų įvykdytą jaunos merginos žmogžudystę, o pirmoji ir paskutinioji dalis aprašo jau visai kitą Bliumkvisto konfliktą. Knygai populiarumo priduoda spalvingi, netradiciniai veikėjai: tatuiruota, auskaruota hakerė Lisabeta Salander; laikraščio redaktorė, gyvenanti tai su savo vyru, tai su kitu; iškrypėlis, nevengiantis sadizmo, advokatas; tarptautinio koncerno savininkas, užsiimantis nešvariais reikalais; turčius, nenurimstantis dėl prieš keliasdešimt metų įvykusios nelaimės.

Larssonas dviračio neišradėja, o tobulai supina į vieną keletą plačiai auditorijai paklausių temų: kriminalinės istorijos tyrimas, paslaptingi siuntiniai, religinės – ritualinės žmogžudystės, asmens duomenų vagystės, privataus gyvenimo ir darbinės veiklos šnipinėjimas, įsilaužimas į kompiuterius, žurnalistinio darbo užkulisiai, teisinės peripetijos, gyvenimas kalėjime, meilės trikampių įdomybės. Ir visą tai apipila šaltu skandinavišku padažu, kuris suteikia išskirtinai patrauklų patiekalą, galintį konkuruoti su Agatha Christie, Dorothy L. Sayers (liūdna, kad iki šiol lietuviškai jos galima rasti tik vieną romaną) ar John Grisham.

Lietuviškasis romano pavadinimas “Mergina su drakono tatuiruote” yra pasiskolintas iš romano angliškojo vertimo „The Girl with the Dragon Tattoo“. Originalus knygos pavadinimas „ Män som hatar kvinnor (“Men who hate women”) reiškia „Vyrai, nekenčiantys moterų“ ir tikrai tinkamiau atspindi turinį. Tai pirmoji trilogijos „Millennium“ dalis, Švedijoje išleista 2005 m. (tad dar visai šviežia!) po rašytojo mirties.

Pats autorius, darboholikas (sako, kad mirė prie rašomojo stalo nuo infarkto) ir užkietėjęs rūkorius (sutraukdavo po tris pakelius per dieną) „Millennium“ leidimo nesulaukė, o pasaulis jo palikimo aukso gyslą pasigavo: knygų perkamumas milžiniškas, išversta jau veik į 40 kalbų, krūva kriminalinės literatūros premijų, Švedijoje pernai susukti trys pilnametražiniai filmai pagal kiekvieną trilogijos dalį, šiemet pasirodė ir televizijai skirtas serialas, o Holivudas skelbia apie 2012 m. pasirodysiančią ekranizaciją, kurią turėtų režisuoti David Fincher. Leidėjai skelbia, kad Larsson‘o kompiuteryje rasta daugiau negu pusė nebaigtos ketvirtosios dalies teksto, taip pat penktosios ir šeštosios dalies apmatai, tad tikėtina, kad suderinus su paveldėtojais žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto (jau vadinamo Kalio Bliumkvisto analogu suaugusiems) ir hakerės Lisabetos Salander nuotykiai bus tęsiami kito autoriaus ranka.

Bus kaip bus, o mums lieka tikėtis, kad po „Merginos su drakono tatuiruote“ netrukus seks ir likę tęsiniai „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ ir „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“, nes troškimas toliau pagyventi su pamėgtais personažais kasdien tik didėja.