Autorius: ezg
Data: 2008-06-08
Šios knygos idėja autoriui kilo 1881m. Pradinė šios knygos idėja buvo keturių knygų veikalas. Tačiau leidžiant antrąjį šio veikalo leidimą autorius nusprendė parašyti naują pratarmę, bei pridėti penktąją knygą pavadinimu „Mes bebaimiai“.
Šioje knygoje labai puikiai atsispindi autoriaus kritiškumas Europos mokslui ir filosofijai. Neretame aforizme rasite kandžių pastabų iki šiol nusistovėjusioms nuomonėms. Nuo standartinių filosofų, Nietzsche‘s veikalai skiriasi savo pateikimu. Vietoj ilgų tekstų autorius naudoja trumpus, ne daugiau 3–4 puslapių aforizmus. Toks patiekimo būdas gali būti paverstas pliusu, gali būti ir minusu. Kaip pliusą galima paminėti skaitymo patogumą. Trumpi aforizmai gali būti skaitomi trumpų pertraukėlių metu. Tačiau tai gali būti ir minusu, nes trumpuose aforizmuose kartais trunka detalumo ir minčių gilumo. Nors kaip pats autorius rašė: „Į dideles problemas žiūriu kaip į šaltą maudyklę – staigiai į vandenį ir mikliai lauk iš jo. Kad tuo, girdi, nepasiekiamas gylis, nepasineriama reikiamai giliai, yra vandens bijančiųjų prietaras, tų, kurie nekenčia šalto vandens; jie šneka neturėdami patirties.“ Ši citata pasako, kad autorius mano, jog ir trumpomis mintimis galima pasiekti problemos sprendimą.
Šiame veikale, taip pat labai dažnai yra minimas šokis. Autorius šokį lygina su beveik viskuo, ką gali veikti žmogus. Nietzsche sako, kad geriausios mintys gimsta šokant, kad muzika turi pakylėti žmogų šokiui, kad dauguma filosofų masto tiksliai išmoktu, pasikartojančiu ir nekintančiu šokio žingsneliu.
Ši knyga verta dėmesio, visų tų kurie nori šiek tiek giliau pasinerti į gyvenimą. Ir tiems, kurie nori išgirsti alternatyvią nuomonę, įkvėpusią neretą dabartinį filosofą.