Leidykla "Gimtasis žodis" visada mokėjo pasirinkti, kokias knygas dovanoti skaitytojams. Ir man atrodo labai gera iniciatyva, kad viena iš leidžiamų „neformalių“ serijų yra paskirta paaugliškai literatūrai. Ne magiškiems bestseleriams, kurie, be abejo, kartais taip pat turi savo grožį ir vertę, bet paaugliškai probleminei literatūrai. Tik kartais darosi įdomu – o paaugliai ar ją skaito?

„Priemiesčio ruletė“ būtent ir yra knyga paaugliams apie paauglius. Beveik visada, nors ir su išimtimis (tiesa – labai retomis), skaitydamas lietuvišką realistinę literatūrą paaugliams, šaipydavausi: paaugliai taip nesielgia, paaugliai tokių temų negvildena ir – prisiekiu - paaugliai taip nekalba. Viena iš tokių labai neįtikinamų knygų – tai puikios ir mano labai gerbiamos Vytautės Žilinskaitės „Kintas“. O štai ši Ninos Rauprich knyga, net jeigu ji pasakoja apie vokiečių paauglį, atvirkščia: paaugliai taip elgiasi, paaugliams taip nutinka ir paaugliai taip kalba. Gal dėl to, kad šie paaugliai teturi savo pilkus daugiaaukščius ir neturi nesugadinto lietuviško kaimo, kur pasitaiso kiekvienas blogas paauglys. Kai ant nugarėlės pamačiau autorės gimimo datą ir suskaičiavau, jog jai jau 69 - buvau dar labiau nustebęs. Nes apysakoje visiškai nesijaučia, jog ją rašė visai kitos kartos žmogus.

Pasakojama istorija – paprasta: tai vieno vaikinuko, iš, pavadintume, „proletariškos“, apirusios šeimos, kelias į nusikaltimą. Labai paprastas – viskas prasideda nuo pinigų stygiaus (ar lengva gyventi, kai net 10 eurų namuose yra problema ir motina – tik viešbučio tvarkytoja?). Alkoholis, narkotikai, diskoteka - visko norisi. Kaip ir norisi rengtis „kaip kiti“, linksmintis „kaip kiti“, o pagalbos nelabai yra iš kur laukti. Net socialinis darbuotojas, pasiūlęs cigaretę, išklausęs jam papasakotą beletristiškai pagražintą vagystės istoriją (Bėgau! Vijosi! Šovė!), pasako: „tai bent prisigalvojai!“

Šios istorijos stuburas atrodo tarsi nužengęs iš klasikinių kriminologijos (mokslo apie nusikalstamumą) tekstų – nėra jokio „įgimto“ noro nusikalsti, yra kelios aplinkybės, kurios susideda tam tikru laiku tam tikroje vietoje ir prasideda slydimas nuokalne. Pradžioje jis malonus:

„Tupėjome ant raudonos daužtos mašinos kapoto ir pasakojome visas pasiseskusio žygio smulkmenas. Pasakojome vėl ir vėl, perdėdami, pramanydami, juokdamiesi iš to, kaip sporto mėgėjas parklupo ant kelių. Pavaizdavau, kaip kvaila kuprinė vos netapo man žiauria lemtimi. Džozefas parodė, kaip jis vos nesivertė per galvą, nes sportinio dviračio stabdžiai labai gerai stabdė. Džangas tvirtino, kad jis vos neužsirovė ant policijos patrulio. Juokėmės iš visko. Kiekviena smulkmena mums kėlė juoką. Jautėmės nugalėtojais. (p. 93)“

Susimąstymas, svyravimas, suvokimas, kokią kainą reikės sumokėti - ateina vėliau: "Bet kaip nutiko, kad vyras buvo sužeistas? Negalėjau suvokti. Džangas jį paspardė, aš padaužiau. Bet tai nuk ne joks kūno sužalojimas!.. Tos kvailos replės pasimaišė man po ranka... Jas reikia išmesti. Jų reikia atsikratyti. Dar šiandien!" (p. 95)

Ypač gerai knygoje pavaizduota ribotos paauglio psichikos galimybės suvokti, kas dedasi - juk viskas prasideda nuo klasės draugo mirties, kuris, neturėdamas teisių, užsimušė su motinos automobiliu. Bet ar paauglys galvoja apie mirtį? Ne, jam rūpi - kaip jis išmoko vairuoti? Kodėl tuo rūpinasi Daniela, nutraukusi draugystę su Džozefu? Kaip Džozefas gauna pinigų? Ar aš galiu pasiimti taip pat? Galiu - o kodėl gi negalėčiau?

Būtent tai šioje apysakoje ir patraukia, būtent dėl to ją gali drąsiai rekomenduoti bet kuriam paaugliui. Čia nėra nei trupučio tiesmuko moralizavimo, kuris taip baido bet kokį paauglį, bet kriminalinio „kietumo“ prieštaringumai parodomi labai aiškiai. Vertimas pritaikytas prie Lietuvos realijų ir mūsų žargono: „vielikas“, „bikas“, „krūtas“ ir kt. Kai tekste malasi vokiečiai, turkai, albanai, juodukai tai gal kiek glumina, kita vertus – priežastis suprantama. Trumpai tariant – įtikinama, protinga ir gerai parašyta knyga paaugliams apie paauglius. Tikrus paauglius. Ir, manau, ją verta skaityti ne tik paaugliams. Beje, laimingos pabaigos nėra.

Paslysti - lengva. Ir paprasta.