Štai pagaliau sulaukė ne tik rusai, bet ir mes. Tad geros fantastikos mėgėjams Lietuvoje vėl - Įvykis: pagaliau lietuviškai pasirodė romanas, kurį (gal ne be mažučių abejonių) galime pavadinti pirmuoju tikru kiberpanko (cyberpunk) romanu lietuviškai.

Ir kas, kad N. Stivensonas (Neal Stephenson) tik vadinamosios "antrosios cyberpunk bangos" (kuriai, tačiau, teigiama, būdingas kur kas tikroviškesnis ateities technopasaulio vaizdavimas) autorius. Juk net šio SF (Science Fiction) požanrio guru - V. Gibsonas - Neilą vadino ne kaip kitaip, o "...pačiu kiečiausiu Amerikos fantastu..."

Teigiama, kad 1992-siais pasirodžiusi "Lavina" (Snowcrash) Stivensoną padarė SF literatūros "Kventinu Tarantino" (Quentin Tarantino) ir ilgiems metams nulėmė kiberpanko žanro kryptį. Gi kaip pasakoja pats Stivensonas, "Laviną" jis rašė nuo 1988-ųjų, be perstojo klausydamas garsios, įkyrios, depresyvios muzikos...

Tad ir kūrinys išėjo atitinkamas, o vaizduojamas pasaulis artimas bet kurio antiamerikiečio širdžiai: tai tolima ir ne itin linksma ateitis, kur visiškai kompiuterizuotos net riedlentės, o JAV (ir visuomenė) subyrėjusi, susiskaldžiusi į daugybę bendruomenių ar mini-valstybių, kurias valdo "greičiausi ir gudriausi": vienur italų mafija, kitur kinų emigrantai, dar kitur - religiniai fanatikai ar atsargos generolai... Tiesa, JAV federalinė valdžia irgi išlikusi, tačiau tesudaro FTB primenančią bendruomenę, kurios nariai kasryt verčiami stropiai skaityti el. paštu gautas instrukcijas apie tai, kaip kuo racionaliau naudoti tualetinį popierių...

Verslas seniai "sukasi" Trečiojo pasaulio šalyse, o amerikiečiai lyderiauja tik muzikos, kino filmų, programinės įrangos ir... greito picos tiekimo į namus srityse. Picą greitai tiekia ir pagrindinis knygos herojus Hairas Protagonistas, vienišas, bet pasiutusiai talentingas juodaodis hakeris, be kita ko, gebantis puikiai valdyti kataną (samurajų kovos kardą) tiek realybėje, tiek virtualybėje (prieš akis akimirksniu iškyla pagr. filmo "Šuo vaiduoklis: samurajaus kelias" aktorius - Forest Whitaker).

Taigi, minėtas Protagonistas - vienas "kietesnių" virtualaus pasaulio/miesto gyventojų, ir būtent jis vienas pirmųjų susiduria su "lavina" - narkotiku (ar virusu), kurio "truktelėjus" užversi kanopas visose realybėse, kiek jų bebūtų... Jei siužetas jums ką nors primena, primenu, jog Stivensono kūrinys pasirodė gerokai anksčiau nei vieno žinomo rusų fantastikos autoriaus.

Tyrimo metu paaiškėja, kad žinoma frazė "religija - tai opiumas liaudžiai", pati gryniausia teisybė kone tiesiogine ta žodžio prasme, o žmonija narkomanais tapo dar civilizacijos aušroje, šumerų laikais... Kas gi toji "lavina" - gal tik gerokai "užvėlavęs" antivirusas ar viso labo "mutavusi" religijos atmaina? O į šį kokteilį dar įmaišomas aleutas, gryniausias Darto Veiderio sinonimas, mergaitė su jau minėta kompiuterizuota riedlente bei daug kitų egzotiškų komponentų.

Romano veiksmas, stilius - ganėtinai sunkūs ir "kieti", kaip pastebėjo rusų apžvalgininkas Dmitrijus Gorbačiovas - "...ne itin malonu gyventi pasaulyje, kur tradicinė italų mafija - pati žmogiškiausia organizacija." Itin įdomi ir socialinė sistema - perskaičius knygą tolydžio pagauni save galvojant, į kokias mini-valstybes galėtų susiskaldyti ateities Lietuva?.. Gal, pvz., sumanius mažumėlę paturistauti tektų kirsti Maksimos, Daktarų ir Vikondos sienas, o ties Nevėžiu, na gerai, Dubysa, mus pasitiktų niūrūs mažakalbiai Samogetijos pasieniečiai?..

Sulaukėm!