Kai Sandmano komiksų rašytojas Neilas Gaimanas susideda su fantasy ir fantastikos humoristu Teriu Pratčetu, galima tikėtis visko - netgi Armagedono. Sunku pasakyti, katras iš autorių yra angelas Azirafalis (žr. angelų ir demonų vardų sarašą), pasiųstas į Žemę kreipti jos gyventojų dieviškąja linkme, o katras - demonas Kraulis, atsakingas už Ispanijos inkviziciją, nors ją pramiegojęs baruose. Šiaip ar taip, autoriai, kaip ir jų personažai, sudarė neagresijos paktą ir užsiėmė bendru darbu: sustabdyti artėjančią Apokalipsę, ėėė, parašyti knygą.

Taigi, pasaulio pabaiga - šeštadienį. O Azirafalis ir Kraulis nenorėtų, kad Žemė su jos laisvavaliais (t.y. turinčiais laisvą valią) gyventojais būtu sunaikinta. Tuo labiau, kad danguje ir pragare nėra jų mėgiamų priešpiečių Ritz Carltono viešbutyje, suši restoranų ir antikvarinių knygynų. Tačiau sutrukdyti Dangaus ir Pragaro paskutinį mūšį ne taip lengva. Ypač kai keturi Apokalipsės raiteliai jau pasibalnoję savo Harley Davidsonus, Antikristas sutikęs Pragaro Šunį, o neklystanti pranašautoja Agnė Nuter parašiusi: "Už Erelio Lizds didis Uosys nuvirs" (sakoma, kad tai išpranašavo Spalio Revoliuciją. O gal ir ne). Į šią košę įtraukiami ne tik Antikristas, Azirafalis bei Kraulis, bet ir profesionali Agnės įpėdinė Anatema Divais, raganų medžiotojas Niutonas Pulsiferis, mediumė Madam Treisi (ketvirtadieniais - pagal susitarimą), pragaro demonai Hasturas ir Liguras bei daug daug ateivių, tibetiečių, atlantų ir kitų būtybių. Juk Apokalipsė - gana globalus reiškinys.

"Geri ženklai" patiko tuo, kad ironija nėra pagrindinė kūrinio linija, dėl kurios aukojamas siužetas. Deja, daugelis autorių rašo juokingas istorijas ir parodijas vienu tikslu - parašyti kažką juokingo ar ciniško. Galbūt Pratčetas buvo paveiktas Gaimano, kurio knygos ("Neverwhere", "Stardust") dažniausiai aprašo paprastus ir kartu nepaprastus žmones, patekusius į fantastines aplinkybes. Kaip įmanoma nepamėgti Kraulio ir Azirafalio, išdavusių pragarą ir dangų dėl Žemės ir jos žmonių. Negi neįdomu atsidurti Antikristo kailyje ir bandyti nuspręsti, ar sunaikinti Žemę, ar išspręsti jos ekologines problemas. Gaimanui nestinga humoro, bet jis subtilus ir paslėptas, skirtingai nuo Pratčeto (Disko pasaulio ciklas). "Geri ženklai" suderina abiejų autorių stipriąsias puses: kandų Pratčeto humorą ir gyvą, greitą, bet į gilius gyvenimo klausimus dažnai pažvelgiantį Gaimano veiksmą. Nenuostabu, kad knyga perskaitoma vienu prisėdimu, kvatojantis iki ašarų, užmiršus miegą ir kakavą.

"Geri ženklai" yra šiek tiek angliška knyga - tiek savo humoru, tiek kalba, tiek veiksmo vieta, tiek kai kuriomis detalėmis, kurias ne anglams taip pat sunku suprasti, kaip ir "The Hitchhiker's Guide to the Galaxy". Bet dauguma epizodų juokingi visiems skaitytojams. O turistai turbūt jau seniai užplūdo Žemąjį Tadfieldą, beieškodami Antikristo ir tiksliųjų Agnės Nuter pranašysčių knygų. Anglijos automobilių gamintojai turbūt serijomis gamina bentlius, kurių magnetofonai bet kokią muziką paverčia "Queen" dainomis, o antys Šv. Džeimso parke neatsigina nuo angelų, demonų ir juos persekiojančių žurnalistų. Na, bet dar neturėjusiems progos aplankyti visas šias vietas neverta graužtis: Teris Gilliamas ( "Monty Python", "Time Bandits", "The Adventures of Baron Munchausen", "Twelve monkeys") jau šiais metais turėtų baigti statyti filmą pagal šią knygą, tad visa tai pamatysime ir mes. O iki to teks pasitenkinti Pratčeto ir Gaimano pranašyste, kuri perspėja: Nebandykite Pasaulio Pabaigos namie!

Redakcija pasilieka teisę keisti pasaulio pabaigos datą...