Apie knygą: Zenonas Norkus – Nepasiskelbusioji imperija
Leidykla: Aidai (2009)
ISBN: 9789955656739

...perskaitęs (dar ne visą) aš iš tikrųjų kone patikėjau, jog Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė gali būti vadinama imperija.
Tiesa, neapleidžia jausmas, kad, panorėjęs, it koks Kantas (Imanuelis), Norkus galėtų ramiai prirašyti tokio pat storio knygą-argumentą - kodėl LDK negali būti vadinama imperija.

O kol kas - skaitau ir gėriuosi. Tokio lygio ir tiek originalių pamąstymų vienam darbe lietuvių autorių darbuose iki šiol dar neteko sutikti. Kiek apmaudoka, kad autorius ne-visai-istorikas (jis, nepabijokim to žodžio - filosofas), bet gal tai net ir dėsninga: iš šalies geriau matyti ir tai, ką Bumblauskas, Gudavičius (eilės tvarka atsitiktinė) tik neryškiai pabrėždavo, Norkaus darbe sužibę it kokia Šiaurinė žvaigždė.
Kiek menu jo paskaitas - Norkus - mokslininkas iki kaulų smegenų (ką parodo net jo apsirengimo stilius ;)  
Svarbiausia - jis nebijo mąstyti (ir nusišnekėti), nebijo pasinaudoti alternatyviąja istorija (kas daugeliui "rimtų" istorikų Lietuvoje dar "neprestižas"). Pvz., man tikrai atrodo, kad autorius savo laiku galėjo skaityti nemirtingą Buškovo ir (kas ten tas kitas autorius) "Россия, которой небыло", kur irgi dėstyta LDK, kaip demokratinės Rusijos valstybės-valstybių aibės kūrėjos galimybė.
"Nepasiskelbusioje imperijoje" tokia daugybė originalių ir ryškių minčių (kad ir apie Lietuvos valstybės susidarymą), kad niekaip neišeis jos "praryti" - kitą puslapį paskaitai du ir tris kartus, mintyse diskutuodamas su autoriumi. 

Kertinė (kiek supratau) knygos mintis: LDK buvo imperija (jos zenitas XIV a. antra pusė-XV a. pirma), kurios stuburą sulaužė praleistas lūžinis momentas XV a. pabaigoje - sprendimas neparemti demokratinio rusų Didžiojo Naugardo respublikos, 1471-aisiais pralaimėjusio totoriškos tradicijos Maskvos kunigaikštystei. Kartu tai buvo ir rytų slavų troškimo sukurti ir gyventi vienoje didžiulėje valstybėje vilčių žlugimas, nes LDK tai būtų pavykę sėkmingiau, nei Maskvai, kuriai kad ir sunaikinus LDK, nepavyko tiek jos ištrinti ir suvirškinti, kad išvengtų baltarusių ir ukrainiečių etnosų susiformavimo.

Savalaikė parama Naugardui, totorių-maskvėnų agresijos atrėmimas ir Maskvos sunaikinimas, anot autoriaus veikiausiai būtų Rusijoje sukūręs (ar išlaikęs) daug mažesnių kunigaikštijų - kaip Tverės, Riazanės, tad:

Rytų Europos politinis žemėlapis (daug palyginti nedidelių valstybių, iš kurių išsiskirtų tik LDK ir demokratinis, o todėl ir toks palyginti taikingas Didysis Naugardas) savo konfigūracija nelabai skirtųsi nuo tos spalvų įvairovės, kuri pradžiugina akį, pažvelgus į Vidurio ir Vakarų Europos politinį žemėlapį po imperinės Rusijos platybių nykumos. LDK būtų likusi didžiausia Europos valstybe.

Paradoksalu, tačiau, pasiglemžusi Naugardą ir LDK:
Maskvos imperinė idėja galiausiai patyrė ne ką mažesnę nesėkmę, kokia ištiko ir Algirdo-Jogailos-Vytauto imperinę idėją ("visa Rusia turi priklausyti Lietuvai"). Geriausiai Maskvos valdovams sekėsi įgyvendinti siekį perimti Aukso Ordos paveldą, tampant Eurazijos stepių juostos "baltaisiais carais". Bet ir čia ženkli buvusių Ordos žemių dalis galiausiai išsprūdo iš Maskvos imperijos valdžios. Iškalbingiausiai apie Ivano III laikais susiformavusios Maskvos imperinės programos nesėkmę byloja nepriklausomų Baltarusijos ir Ukrainos valstybių egzistavimas buvusiose LDK teritorijose.
Daugeliui rusų iki šiol brangi visų rytų slavų visiškos vienybės idėja galėjo būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu Algirdui ar Vytautui būtų pavykę įgyvendinti visų buvusios Kijevo Rusios žemių pajungimo savo valdžiai programą. Tokiu atveju trijų rytų slavų tautų ir jų valstybių šiuolaikinėje Rytų Europoje nebūtų. Būtų viena didžiulė rusų tauta, gyvenanti vienoje valstybėje. Ta tauta veikiausiai būtų visiškai asimiliavusi tos valstybės kūrėjus lietuvius (gal išskyrus žemaičius) kaip romaniškoje prancūzų tautoje be likučio ištirpo germanai frankai. Tokios tautos sukūrimas buvo strateginis tautinės politikos tikslas carinėje Rusijoje paskutiniaisiais jos dešimtmečiais.

Ir vėl - už ką Maskvos kunigaikščiams turėtų jausti šiandien Vasario 16-ąją švenčiantys lietuvių patriotai, che, che:
Kalčiausi dėl šovinistinių didžiarusiškų svajonių neišsipildymo yra rusų nacionalistų ir šovinistų visaip šlovinami Maskvos kunigaikščiai ir carai bei stačiatikių bažnytininkai (tokie kaip metropolitas Aleksijus). Tai jų aršus pasipriešinimas sužlugdė lietuvių valdovų, kurie vieni galėjo įgyvendinti šias svajones, siekius. Šiuolaikinės lietuvių tautos atstovas savo ruožtu gali jausti tik dėkingumą Maskvos valdovams už tai, kad jie sutrukdė senovės lietuvių valstybininkams paaukoti lietuvių tautą ant Kijevo Rusios atkūrimo aukuro. LDK valdžiai pajungus visas rusėnų žemes, Vilnius būtų tapęs antruoju Kijevu, bet istorija veikiausiai būtų likusi be tokios ateities, kurioje būtų galėjusi atsirasti modernioji lietuvių tauta ir jos tautinė valstybė.

Na, teiginys diskutuotinas, kaip ir daugelis knygoje (pvz., taip jau nesiečiau imperinės idėjos žlugimo su modernios tautos nesusiformavimu, pagaliau juk kokie estai-latviai sėkmingai sukūrė tautines valstybes, nors viduramžiais ir neturėjo tokių užmojų, kaip lietuviai), bet, po šimts velnių - vien už galimybę diskutuoti tokiais klausimais, vien tokių idėjų kėlimą reiktų padėkoti Norkui.

O dar geriau - šią knygą kuo skubiau versti į rusų kalbą, ir mestelti it kokiam Jasonui akmenį į iš drakono dantų dygstančią karių minią...;) 
Nes:
Rusijai tapti "normalia" ar europietiška šalimi (o apie tai nesvajoja retas rusas, įskaitant ir buvusį prezidentą Putiną), labiausiai kliudo tai, kad ji vis dar lieka imperija. Būtent imperinis Rusijos valstybingumo pobūdis trukdo jos demokratizacijai. Tai yra pagrindinė abiejų (1917 m. ir 1991-1998 m.) Rusijos demokratizacijos nesėkmių pamoka.
Kai tik Rusijoje prasideda tikra (nefasadinė) demokratizacija, įsibėgėja ir imperiją griaunančios išcentrinės tendencijos.
...Rusas patriotas atsiduria prieš tikrai sunkią dilemą: arba liberali demokratija, arba "vieningos ir nedalomos" Rusijos valstybės išsaugojimas. Mūsų, lietuvių, protėviai galėjo išvaduoti rusų patriotus nuo šios tragiškos dilemos, tiesiog laiku užkirtę kelią Rusijos imperijos, kurią mažai kas pasaulyje nelaiko blogiu, atsiradimui. Jie galėjo išvaduoti būsimus rusus nuo imperijos naštos...

Trumpai kalbant - knyga rekomenduotina kiekvienam, bent kiek besidominčiam Lietuvos istorija, nesustabarėjusio požiūrio, na ir žingeidžiam žmogui. Alternatyviosios istorijos mėgėjams irgi - kone privaloma...:)