Nežinomas autorius „VARLIŲ IR PELIŲ KARAS“

Kruopgrėbai dūrė pilvan ir suvarė ietį lig koto.

Kai pabandė atgal herojus ietį ištraukti,

paskui iešmą visi viduriai išvirto ant dirvos."

Perskaitėte teisingai - užpultasai herojus iš tiesų pelė, o nužudė ją narsioji varlė. Tokių batalinių scenų pilna šioje nedidelėje, bet svarioje poemoje. Tykšta smegenys, sminga ietys, sielos palieka karių kūnus, o bailesni didvyriai laiku sprunka į krūmus… Velniškai primena "Iliadą", karo amatą ir meną šlovinantį Homero kūrinį; esminis skirtumas - "Batrachomiomachijoje" (toks originalus pavadinimas) kovoja ne graikai, o gyvūnai, susirieję dėl tragiško nesusipratimo. Be to, tai - parodija. Ir ne šiaip parodija, o pacifistinė, nepaisant įvairių aprašytų joje žiaurybių, kadangi patetiško tono (hegzametras!) ir veiksmo esmės santykis kuria komišką efektą. Į mažųjų baisiųjų padarėlių kovą pabūgsta kištis net Olimpo dievai, kad kuris nors mūšio įkarštyje jų nesužeistų: "Šitie herojai nežiūrės, kad pats dievas tarp jų pasimaišė", sako karo deivė Atėnė.

Spėjama, kad šis kūrinys parašytas V a.pr. Kr. Autorius tiksliai nežinomas; galbūt tai Halikarnaso karalienės giminaitis Pigretas - žmogus, pasak vertėjo straipsnio, "stovintis niekieno žemėje", nereiškiantis simpatijų nei vienai tuo metu vykusių karų pusei: nei graikams, nei persams. Karo kaip vienintelio ir būtino narsumo parodymo, garbės ir turtų šaltinio kritika, manau, ir po 25 amžių itin aktuali.

Beje, knyga išleista "Vyturio", bet labai norėčiau sužinoti, ar koks mokytojas ryžtųsi siūlyti ją mokiniams greta Homero… O vertėtų žinoti, kad ne vien garsus to meto poetas Archilochas spjovė į karinę filosofiją, ir kad ne vien Aristofano komedijose pašiepiami ginkluoti kivirčai. Įspūdį palieka ir knygos dizainas: "Varlių ir pelių karas" atspausdintas sidabru ant juodo popieriaus, G.Jonaičio iliustracijos - savotiškos, nenudailintos, o įsigilinus - ir gana drastiškos.

Puiki knyga