Nežinomas „GERIAUSIA LIETUVOS FANTASTIKA 2003-2006“
Autorius: Krekas
Data: 2007-06-29
Apie knygą: – GERIAUSIA LIETUVOS FANTASTIKA 2003-2006 Leidykla: Eridanas (2007)
ISBN: 9789986971757
Puslapių skaičius: 352
Pagaliau pasirodė n kartų laidotas ir n+1 kartą gaivintas šeštasis almanachas „Geriausia Lietuvos fantastika“. Nuo ankstesniųjų jis, pirmiausiai, skiriasi apimamu laikotarpiu: jeigu 1997, 1998, 1999, 2001 ir 2002-ųjų rinkiniai buvo metiniai, tai šis apima ketverių metų laikotarpį 2003-2006 metus. Antra, jame rasite ne tik lietuvių fantastų rašytinę kūrybą, bet ir dailės darbus. Be to, šis rinkinys – vienas gausiausių kūrinių skaičiumi: 19 autorių (vienas apsakymas priklauso duetui), 26 kūriniai. Ketvirta, rinkinyje nebeliko prizinių vietų ir apdovanojimų: „Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006“ tapo tikru almanachu, kurio pats pavadinimas pasako viską.
Prieš nagrinėjant kiekvieną kūrinį atskirai, pora bendrų pastebėjimų-paniurzgėjimų. Didžiausi priekaištai rinkiniui būtų skirti leidinio formatui: fantastika niekada neatsikratys geltonosios literatūros stereotipo, jeigu geriausios (!) lietuviškos fantastikos almanachas (!) bus ir toliau taip leidžiamas – greit sudylantis paperback‘as, kuriame tekstas beveik lipa per puslapio kraštus: net skaityti sunku, nes laikant knygą pirštai slepia dalį teksto. Dar vienas trūkumas – korektūros klaidos: taip, redaktoriai atsiprašinėjo ir patys stebėjosi, kodėl jų liko tiek daug, taip, tokių netikslumų pilna ir kitose knygose, bet ketverius metus laukus ir pagaliau sulaukus knygos, nesinori, kad šventę gadintų detalės. Trečias priekaištas būtų subjektyvus: man užkliuvo kūrinių skelbimo principas: leidykla rašo, kad „almanacho apsakymai sugrupuoti pagal kūrinių siužeto, atmosferos panašumus“ (7 p.), tačiau mažiau diskusijų būtų kilę, jeigu kūriniai būtų sudėti abėcėline tvarka pagal autorius.
Dar viena pastaba (bet ne priekaištas) – didesnę dalį kūrinių galima buvo perskaityti anksčiau: kai kurie buvo skelbti internete, kiti buvo įvairiausių kūrybinių konkursų dalyviai, treti buvo publikuoti fenzinuose. Tačiau šiuo atveju galima suprasti autorius: kadangi situacija dėl naujojo rinkinio ilgai buvo neaiški, ne kiekvienas norėjo laukti Godo, t.y. nežinai kiek, nežinia ko.
Kadangi almanache sudėti kūriniai skiriasi ne tik stiliumi, bet žanrais, savo pirmuosius įspūdžius apie kiekvieną kūrinėlį pateiksiu atskirai (DĖMESIO! Po pavadinimo skliausteliuose gali būti SPOILERIŲ!)
Neringos Vaitkutės „Atgauti nuožmumą“ (drakonas lakuotais nagais) didelio įspūdžio nepadarė: siužetą nuspėjau, o naudojamas humoras nėra mano tipo: nors kūrinys baigiamas žodžiu „nusišysojo“, tačiau aš šyptelėjau geriausiu atveju tik pora kartų. Kūrinį gelbsti tai, kad jis nėra ilgas.
Rūtos Marijos Klovaste „Medžioklis grįžta namo arba O toliau tik kalnai“ (kašara) parašytas nuostabiai gerai (sužavėjo kalba, stilius, įtraukimas), tačiau nelabai supratau pabaigos: jeigu tai ištrauka iš didesnio kūrinio, tai reikėtų taip ir nurodyti – „ištrauka“. Teks skaityti dar kartą arba (būtų dar geriau) lauksiu viso kūrinio!
Linos Darbutaitės „Kotryna“ (liūdna pasaka apie laumę) – puikus kūrinys, kurį drąsiai galima spausdinti ir kaip „rimtą“ literatūrą, ir labai geras pavyzdys, kaip grožinėje literatūroje galima panaudoti tautosakos elementus! Ir nors šią istoriją skaičiau antrą kartą (publikuotas fanzine „Dorado raganos“), bet vis tiek likau sužavėtas.
Tomo Vilko „Laukinis“ (kaip mažasis Tomukas nenorėjo į mokyklą eiti © Viltakis) taip pat skaitytas. Pabaiga (na, beveik pabaiga, kai draugas liko nakvoti) gerokai timpteli kūrinį iki neblogo.
Hertos Matulionytės ir Tomo Burbos „Budelio veidas“ (vapsva (skruzdėlė?) budelis) – trumpas apsakymas, paremtas aiškia idėja. Dėl tokių niekada nepyksti, net jei jie nėra tavo skonio.
Elvyros Girniūtės „Už ribos“ (apie Pilkį miške, kuris žino apie miestą) pasirodė per ilgas, nes idėja paprasta, o stilius nėra toks įspūdingas, kad būtų galima žavėtis kalba nekreipiant dėmesio į nuobodoką siužetą.
Linos Krutulytės „Laidotuvės“ (apie laidotuves) trumpos, paremtos nuspėjama idėja. „Budelio veidas“ patiko labiau.
Linos Krutulytės „Keršto kūdikėlis“ (čečėnai teroristai Vilniuje) nors nedidelis, tačiau dirbtinis darbelis. „Laidotuvės“ patiko labiau.
Gedimino Kulikausko „Šungaudis“ (šunų-kačių karai su užsakomais žudikais) labai aiškus ir tvarkingas kūrinys, tačiau kadangi jau buvo skaitytas, nebeliko netikėtumo faktoriaus.
Gedimino Kulikausko „Nudundėjo griaustinis-2“ (keliaujantys laiku pirkliai) pasirodė nuspėjamas, todėl neteko žavesio. Labiau primena epizodą, o ne savarankišką kūrinį.
Gedimino Kulikausko „Uždeginėjantys laužus“ (dar viena sąmokslo teorija) aiškūs ir tvarkingi (vėlgi) kaip pelenų krūvelė. Iš manęs gavo pliusus už idėją (kad ir ne nauja, bet man patiko) ir puikų pavadinimą (atsiras naujas terminas?).
Alekso Kiliotaičio „Toliausiai toli“ (Alytus Sibire) gal ir nepasižymi įspūdinga idėja, bet labai patiko stilius. Reikia laiko „įsikirsti“ į tekstą (ypatingai tuo atveju, jeigu antologijoje esančius kūrinius skaitai vienu prisėdimu).
Justino Žilinsko „Paskutinė užduotis“ (kaip lietuviai sunaikino slaptą vokiečių ginklą, su kurio šie galėjo laimėti II-ajį pasaulinį karą) perskaityta ne kaip fantastika, o kaip tikri faktai (nesvarbu, ar tai – alternatyvi istorija ar kriptoistorija, svarbiausia – istorija). Žaviuosi istoriniu tikslumu ir detalėmis (tik tai ir tegaliu, nes patikrinti neužtenka žinių), nors žanras ir nėra iš mėgstamųjų.
Justino Žilinsko „Tom&Jerry“ (kaip ateityje bus žaidžiamas Tom&Jerry) trūkumas – didaktiškumas (bent jau man jis jautėsi). Asmeniniame „trumpų ir aiškių“ TOP‘e stovėtų tarp „Budelio veido“ ir „Laidotuvių“.
Justino Žilinsko „Filijaus metraščiai: Bėgliai“ (kaip tėvai su sūnum bėgo iš Marso)„prasisuko“ greitai ir paprastai: vienas, du ir dingo. Panašiai ir su apsakymu: greitai perskaičiau ir beveik pamiršau. Už „Tom&Jerry“ geriau.
Justino Žilinsko „Tragi-Kam“ (kodėl negalima mylėtis muziejuose) sudarė įspūdį, kad kūrinys rašytas tik dėl erotinių scenų, nes labai jau nuspėjamas ir naivus (tiesa, erotinės scenos tikrai pavykusios). Geriau jau tos scenos būtų panaudotos kuriame nors kitame kūrinyje (knygoje „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“)
Elzės Hamilton „Įausti į šviesą“ (nueik nežinai kur, atnešk nežinia ką) skirtas teminiam konkursui ir kaip konkursui parašytas labai gerai. Atsiribojant nuo konkurso, kūrinys geras, gal kiek nuvylė pabaiga.
Karolio Gričiaus „Akis už akį, variklis už širdį“ (tiesiogine prasme) taip pat konkursinis kūrinys, tačiau šiuo atveju labai patiko idėja. Stilius irgi negadino vaizdo.
Mindaugo Šyvio „Pabėgimas“ (apie kalėjimą ir varghošus) patiko idėja pateikti kelias pabaigas (dar pora pabaigų prikūriau pats): leidžiant kūrinį atskirai, galima sužaisti įdomesniu knygos formatu. Tiesa, ne visos pabaigos pasirodė stiprios, bet keletas patiko (bene labiausiai – trečioji).
Edmundo Radavičiaus „Šviesa veiduose“ (kaip būseną, kurią vadinama švytinčiu veidu, aiškina fizika) įstrigo puiki pradžia ir šiek tiek silpnesnė atomazga. Patiko, be to, ir parašytas gerai. Beje, tai vienintelis tikras mokslinės fantastikos kūrinys rinkinyje.
Monikos Daneliūtės „Kaip visada“ (vakcina prieš visus maro porūšius) trumpas, aiškus, stilingas, labai geras apsakymas. Debiutas. Tikėsimės, kad apibūdindami kitus šios autorės kūrinius galėsime rašyti „kaip visada labai gerai“.
Giedriaus Vilpišausko „Metas dalintis“ (apie vedus): nors parašyta gerai, tačiau idėja nesužavėjo. Gal dėl to pasirodė, kad apsakymui trūko išbaigtumo: iš kur tie vedai atsirado, ką jie daro?..
Mirmekos Albos „Laiko kalėjimas“ (pora nusikaltėlių, atliekančių bausmę eksperimentiniame kalėjime) – puikus kūrinys: yra siužetas, yra įtampa, yra raštingumas. Daugelio nuomone, geriausia rinkinio kūrinys.
Rugilės Gaidukaitės „Seno miškinio atostogos“ (nieko bendro su miškiniu iš animacinio filmuko): trumpa ir aišku. Po „Laiko kalėjimo“ atrodė silpniau.
Rugilės Gaidukaitės „Apie vabalą ir broliuką“ (apie vabalą ir broliuką): trumpa ir aišku. Po „Laiko kalėjimo“ atrodė silpniau.
Rugilė Gaidukaitė „Musė“ (apie paskutinę musę): trumpa ir aišku. Po „Laiko kalėjimo“ atrodė silpniau.
Šeštasis GLF‘as: niekas tuo nebetikėjo, bet jis pasirodė!
Dabar tiesiog pacituosiu:
http://gedas.livejournal.com/116187.html?view=708315#t708315
Taigi, po kelių metų pertraukos knygynų lentynas smagiai prislėgs 352 puslapių storio almanachas "Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006".
Kas gi jame? Devyniolika autorių, 26-i įvairiausių fantastikos požanrių (mistikos, alternatyviosios istorijos, magiškosios fantastikos ir t.t.) apsakymai, nemažai puikių piešinių ir informacijos apie įvairius Lietuvos fendomo (fantastikos mėgėjų judėjimo) klubus, susitikimų vietas, konkursus ir pan.
O kad šis rinkinys pagaliau pasirodytų, labiausiai nusipelnė, ko gero, nesyk keikusi ir prakeikusi tą rinkinį - anaiptol , murmt , daug prisidėjo maumaz , kwietkelis , pingwinas , swasti , giedrius_v , bangis ir daugelis kitų (ką primiršau - neįsižeiskit, dėl Dievo). Beveik visų jų (išskyrus pritingusį bangį ir nerašantį pingwiną) kūryba - apsakymai, piešiniai (kai kurių - net po kelis), sudėti į šį almanachą.
Pratesim kai bus knygynuose :)
pagarbiai, pingwinas
Gerokai didesnis skaitytojų skaičius šio momento nepastebėjo, nors specialiai prašėm atkreipti dėmesį į šį aspektą.
"taip, redaktoriai atsiprašinėjo ir patys stebėjosi, kodėl jų liko tiek daug,"
Šitaip nebuvo - nes niekas tų mistinių klaidų taip ir nepateikė :) Kritikuokit, bet - argumentuotai.
šiaip viena dar rasta - 'sutręšusios' (kopėtėlės), šiuo atveju nosinės nereikėjo. apie tai sakė žmogus, labai gerai pasirodęs 'nacionalinio diktanto' rašyme, bet neradęs daugiau nieko verto pabaksnojimo:). gal gailėjosi;).
kita vertus, skyryba daugeliu atveju yra ginčytinas dalykas.
trečia vertus, trys keturios korektūros klaidos per 350 psl., imho, anaiptol ne taip blogai net mano priekabumui:}. jei jau daugiau, na ką, ateity samdysimės žinovesnius žinovus.
<Gerbiamoji publika,
kreipiuosi nedrąsiai į tuos, kurie liko šioje prišiukšlintoje salėje po poezijos pavasario garsų ir net nepastebėjo, kad garsai jau senokai virto aidais, ir, prieš išjungiant šviesos greitį bei pripildant patalpą vakuumu drįsiu pareikšti savo vartotojišką nuomonę apie šiukšlių šaldiklyje rastą popierizmą. Nors mane išklausys tik galinėje eilėje dienos miegu tyvuliuojantis papuhaukas, aš drastiškai ir pogarsiai pristatau apsakymų rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003-2006“.
Nesu labai gerai susipažinusi su rašančiųjų fantastiką rutulio geologija, tačiau galiu drąsiai teigti, kad jeigu ketverius metus būčiau rinkusi visas puse ausies nugirstų istorijų, kurias paporina mokiniai gąsdinami ferula, tai būtų gavęsis daug linksmesnis ir ne tokio niūraus bei gąsdinančio viršelio reikalas. Tačiau, kaip mano mylimas sako „pirma nuvilk marškinius, ir tik po to sakyk, kad pažastys smirda“.
Dar lankant pradinę somnambulų mokyklą savo riebaluotus plaukus gimdančia galvele išmokau skirti, kad Šekspyro „Hamletas“ ir Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ žvelgiant per magiškąjį kristalą žyyymiai skiriasi nuo Homero „Odisėjos“ ir Kazio Paulausko prozos. Deja, tai sunkokai sekasi suvirškinti Lietuvos erdvėlaivio „Eridanas“ komandai. Ką tarp fantastikos žanro veikia vos vos kingiškos Linos Krutulytės „Laidotuvės“ (beje, labai neblogai kuriama įtampa ir smagiai skaitosi iki kol supranti, kad kūrinio idėjinis pagrindas jau slenkančių takelių šaligatviais nuvalkiotas) bei istorinė Justino Žilinsko „Paskutinė užduotis“ (šiek tiek pailginus tekstą išeitų neblogas konkurentas F. Forsyth‘ui ir C. Cussler‘iui – gal teisininkui verta mesti žaisti kišeninį biliardą su Gugiu)? Nors tai nėra svarbu. Gi svarbiau, kad rinkinio redakcija: Mirmeka Alba, Gediminas Kulikauskas ir Monika Danieliūtė nepasikuklino prie geriausių priskirti savo kūrinukus. Kaži ar reiks keturių sezonų, kad ir pats Gintaras Aleksonis pradėtų fantazuoti. Nors tokia raganų medžioklė gali būti iš uodegos sukta, tačiau rengiant velykinę „Senukų“ loteriją, man, kaip firmelės valytojai, net dirbant antraeilėse pareigose, varžytis dėl prizų uždrausta. (Matyt, ne ten grindis pilinguoju – liūdna). Va, Mirmeka Alba pažiūrėjusi (ar pažiūrėjęs) keletą „Kubo“ („Cube“) bei „Pjūklo“ („Saw“) dalių perkėlė tai savaip į popierių apsakyme „Laiko kalėjimas“. Perkėlė fantastiškai,- vienu ypu, tik neaišku, kiek ir kurie perkeltieji liko gyvi: kitaip sakant, rašytojas nesusitvarkė su veikėjų charakteriais, o būtų išėjęs neblogas scenarijus filmukų tęsiniams. G. Kulikauskas su „Nudundėjo griaustinis – 2” pasiryžo prilygti pačiam Rėjui Bredberiui, tačiau taip ir liko sustojęs antroje vietoje, kaip ir su „Šungaudžiu“, kuris turbūt pasirodytų panašus vaikiškų filmų mėgėjams į „Katės ir šunys“ („Cats and dogs“). Nors gal tik aš per daug vakarais senus filmus, sugaudytus hipererdvėje, spoksau, ir kaip visada pasigendu originalumo dabartyje. Ech, kaip visada su ta Monika Danieliūte... Oi, apie ką aš čia...
Giluminiai persiprašau, gerbiamoji publika, (Jūs ten tyvuliuokite į sveikatą), aš tiesiog internato laikus prisiminiau: kaip mes savo fantastišką kūrybą ant išvietės sienų amžindavome. Aš taip pat pasižymėjau šioje srityje, nes turėjau neoninį pieštuką. Ale visgi abitūros metais pradinukų kūryba neatrodė tokia vangi ir silpna kaip šiandien skaitant paauglių neplautais vedais dievinamą almanachą. Seniai taip nuoširdžiai besijuokiau, kaip tas įvyko skaitant L. Krutulytės „Keršto kūdikėlį“ (superniekalas, tiek idėjos, ties literatūrinio perteikimo, tiek žodyno prasme – lyg būtų parašytas dešimtklasės per porą literatūros pamokų), Justo Žilinsko „Tom & Jerry” (kodėl ne “Ogis ir tarakonai” – šitas man mielesnis ir ne tokia baisi ta ateities vaikystė atrodytų); Giedriaus Vilpašausko „Metas dalintis“ (The Misfits klausė prosenoliai, o šiais laikais tai niekam nebeįdomu, kaip ir anekdotinė pabaiga) ir Rugilės Gaidukaitės „Musė“ bei „Apie vabalą ir broliuką“ (suglumimas apėmė suvokus, kad norima iš musės dramblį padaryti bei iš vabaliuko - kataklizmą). O štai Neringos Vaitkutės „Atgauti nuožmumą“ tikrai linksmokas ir toks moteriškai subalansuotas moterims, nors gi žinoma, kad fantastiką pagrinde skaito peniuotieji primatai (aš čia jau be ironijos, nors argi kada ta ironija buvo mano žodžiuose? Vien sarkazmas ir sarkazmas, brangieji klausytojai). Visgi pabadyti paskaityti Terry Pratchett‘o ar ką iš Eric Frank Russell‘o būtų neprošal. Gal tada ateitų supratimas, kad iki skaitytojo fantastiško juoko dar reikia nemažai rašytojos ašarų prilieti į kavos puoduką. J. Žilinsko „Trangi – Kam“ taip pat savotiškai žavinga. Daug žavingiau negu slaptojo agento sėdėjimas šikinyke per „Paskutinę užduotį“. Tas pavadinimas toks pornografinis ir šamaniškas, nors turinys tik naiviai erotinis - nusivylimas mano asobos buvo nežmoniškas: tiek skaitant, tiek po to dvi dienas slampiojant po laikrodžių muziejų ir galvojant apie R. Gaidukaitės „Senio miškinio atostogas“. Pastarasis kūrinėlis, ypač tinkantis nepatenkintiems niurzgliams, sulindo ypač lengvai ir nuotaikingai – jokių priekaištų autorei. Netikite?! Paskaitykit.
O jeigu, gerbiamieji, Jūsų nuotaika per gera, ir turiet tikslą susiga(i)dinti neįkainojamus nervukus, paskaitykite: Rūtos Marijos Klovaste „Medžioklis grįžta namo arba O toliau tik kalnai“ (tik būtinai iki galo, nes pradžia tai pusė demono, užtai pabaigoj tik Kašara ir paukščių kalba lieka); Elvyros Girniūtės „Už ribos“ (arba „Ežiukas rūke“; šitiek teksto ir tik truputis veiksmo skaitant Jumis tikrai pavers Pilkaisiais); Alekso Kiliotaičio „Toliausiai toli“ (mano moteriškai galvelei tai per sudėtinga rašliava, o ir su geografija man sunkiai, arba aš tikrai nesupratau, nu kaip tas Alytus atsidūrė Sibire, ar čia Sibiras iki Alytaus išsiplėtė?); Elzės Hamilton „Įausti į šviesą“ (visaapimantis pojūtis leido pradžioje pastebėti aliuzijas į F. Herberto „Kopą“, bet greit išskydo į vandens pilstymą smeigėmis); Tomo Vilko „Laukinis“ (istorija apie tai, kaip blogą įtaką daro televizija ir vaizduotė, kurių pasėkoje vaikai šoka per balkoną su skėčiu, ar vaikas savo tėčiui duoda per dantis plaktuku manydamas, kad taip išlaisvins kariesą); Justino Žilinsko „Filijaus metraščiai: Bėgliai“ (nuobodu, nes šiais emigracijos ir internacionalizmo laikais tėvynė gali būti ir kruizinis tarpgalaktinis laineris, į kurį sugrįžti jį utilizavus dėl surūdijimo gali tapt kebloka) ir Gedimino Kulikausko „Uždeginėjantys laužus“ (kažkokia tiriamoji žurnalistika su istorinių peripetijų hipotezėmis, jokio net vidutiniško literatūrinio audinio). Pastaruosius kūrinius išmetus kiek medžių būtų išsaugota. Ech, vietoj to visur kabinami užrašai „saugok mišką - valgyk bebrą“. Marazmas...
Tik nepagalvokite, gerbiamieji, kad lieju ant kitų nepelnytai savo nuoskaudą vien todėl, kad manęs niekas neprileido prie fantastiškojo GLF lovio. Nors galite ir taip galvoti, ir Jūs abejais atvejais būsite teisūs, kaip ir teisi esu aš deklaruodama, kad Karolio Gričiaus „Akis už akį, variklis už širdį“ yra pikus kūrinys. Man labai patiko savanoriškos inkvizicijos sumaišytos su kultiniais ritualais paveikslėlis, o ir apvalkalas turinio visai nieko. Įdomus ir Mindaugo Šyvio „Pabėgimas“: būtent imponavo žmogaus bejėgiškumo prieš teisinę sistemą motyvas, o penkios pabaigos nors ir pirmą kart pasitaikė mano užkulisinėje skaitymo praktikoje, tačiau padarė tik neigiamą įspūdį, gi galima buvo parašyt ir taip: „pabaigą susigalvokite patys“ – rezultatas liktų toks pats. Brandus Edmundo Radavičiaus apsakymas „Šviesa veiduose“ nors ir ne mano skonio, tačiau neleidžia blogai apie jį kalbėti: kūrinys turi viską, ko reikia mokslinei fantastikai, tik jaučiasi stiliaus išskirtinumo trūkumas, bet almanacho visumoje tai rimčiausias ir kruopščiausias darbas (Gerbiamas Justinai, jei mane netyčia girdite, - nepykite, nes „Paskutinė užduotis“ taip pat kruopšti, tačiau aš jos neužskatau į GLF. Be to, Jumis pamačiusi aš visada koketiškai nusišypsau, nors Jums ir žema sveikintis su grindų šveitėja). Šiurpokas Hertos Matulionytės ir Tomo Burbos „Budelio veidas“ tikslingai veda skaitytoją prie noro nuimti kaukę, ir savo žanre tikrai pavykęs bei tinkantis knygos viršeliui.
Ir kadangi jau laikas išjunginėti šviesas bei siurbt orą, siūlyčiau dingt visiems greičiau nuo vaizduoklių (Jūs ten gale nesipergyvenkit,- aš išnešiu Jus kartu su šiukšlėmis) ir prieš gulant į lovytę pazeigiokit Linos Darbutaitės apsakymą „Kotryna“. Jeigu nepabijosite užsimerkti šalia nepasidėję siūlų špūlės, tai bent apturėsite malonumą nuo tikros geros lietuviškos fantastikos. Ačiū už dėmesį, sėkmės, ir iki kitų kartu, šiukšlintojų gaujos.. fiut ...fiut...
Verdiktas teisingas – prizinės vietos nėra
beje, ne kartą jau mačiau šitą tulžį po fantastų leidinių/renginių. na, negali gi visi dirbti bendram labui;)
į sveikatą, šiukšlių rinkike:)
Gal man savo apzvalga irgi reiks parasyti, nors ir kaip veluoju.
Respectas Šlavėjai, kuri nepatingėjo ir nepasibodėjo pakapstyti giliau po fantastų popierizmą ir kaip ten sako "Šuns balsas į dangų neina", kaip ir šlavėjų apžvalgos aukščiau komentarų skilties..
Beje, o nuo kada čia mylimiausi apžvalgininkai pradėjo slėptis po lyrinių herojų kaukėmis..? Gi negi tiek visi čia kvaili ir nepastabus, kad nesupras kieno stilistika..?! :(
O šiaip - nepatiko, tai nepatiko, ką jau dabar darysi. Visiems, kaip žinia, įtikti neįmanoma. Tik kitą kartą kritikuodama pasistenkite nors jau kūrinio autoriaus pavardę teisingai, be klaidų užrašyti. O kodėl saviškės neužrašėte? Nejaugi bijote ko nors, ar gėdijatės, kad nenorite, jog jūsų pavardė būtų susieta su šia apžvalga?
nors negi jums ne dzin..
"ar rožė ims mažiau kvepėti jei pavadinsi ją kitu vardu"? :D
Sakyčiau giliai px kas mane vertina, jei tai protingai, objektyviai argumentuota, pagrista.. Ar tau skaitant apžvalgą neužtenka tos pademonstruoto to žmogaus erodicijos, apsiskaitymo jog nelaikytum jo tiesiog "Iš gatvės" bile kuo.. ir kas Jus čia per pirmo ryškumo žvaigždės, kad priimtumete tik Beresnevičiaus kritikas.. ar ne pernelyg susireikšminam a?
"The Misfits klausė prosenoliai, o šiais laikais tai niekam nebeįdomu, kaip ir anekdotinė pabaiga".
Protingai, objektyviai argumentuota, pagrįsta.
Aha. Gaila, nepaminėta, kas šiais laikais visiems įdomu, kad įsidėmėtumėme kitam kartui.
Na nesvarbu :{)
Gerb. Giedriau, atsiprašau kad iškraipiau tamstos pavardę. būtum ne iš Kowno atsiprašyčiau triskart.
visa kita man px. parašiau savo nuomonę, kurią turite teisės neskaityti. Ir. Argumentuoti čia nebūtina, gi užtenka aprašyti kūrinio turinį ir pasakyti "patiko ar nepatiko".
O dar pasirodo, kad ji nemėgsta Kauno (ar kauniečiams būdingo antisavikritiškumo), tad tavo kūrinys jai nepatiko dar triskart labiau :D Ir ji verciau pasokines virvute ant tos pačios šiukšliu kruvos nei versis kūliais per galvą, kad kažkam įtiktų ir kitais metais butu pakviesta i puota kaip lygiateise svete, o ne pošventinio šiukslyno valytoja perrušiuojanti atliekas į skirtingus konteineirius ir sprendžianti ju likimus, kas i kuri keliaus.. ;)
Ir jai dar linksmiau tai daryti, kai kažkas nervuojasi dėl to, kad kokia tai valytoja gali taip isiutinti musu Didžiuosius rašytojus.
Niu štai kiek visko galima iskaityti tose keliose pastraipose, tik atidžiau paskaitykit :)
Jei buvo noras pasmaikstaut, siuliau pasiskaityti Juodosios angies pastabas - ten ir smaikstu, ir vietoj ir negailima astriu zodziu. Be izeidinejimu ir kaltinimu nebutais dalykais.
pingwinas
i
http://info.fantastika.lt/nesudeta/JG2002.html
O shiaip, didziausias susidomejimas GLF buvo butent po GLF2002 ishleidimo. (Kas netingi gali perzhvelgt - http://www.skaityta.lt/boardbin/article.cgi?page=GLF2002)
beja, nesuprantantiems jumoro - GV nekaunietis :)
pingwinas a.k.a e-vil
Paaugliuku vadinu ne norėdamas įžeisti, o tiesiog natūraliai toks vaizdas prieš akis iškilo perskaičius komentara ir suvedus į vieną visus požymius:
1. Maištas - lietuvių fantastinė literatūra - šlamštas (85 proc.), rašytojai - nuobodybės (su retomis išimtimis), o skaitytojai - mažvaikiai.
2. Neigimas - pradžiai, kad rinkinyje GLF surinkti kūriniai išvis yra literatūra, toliau seka tradiciniai "aš nieko neteigiu, bet kas gali paneigti, kad pasaulį valdo masonai ir žydai" tipo pasvaičiojimai apie redakcijos darbą, o užbaigia viską pavardijimas kelių užsienio fantastikos grandų pavardžių, bandymas išvesti tarp kūrinių paraleles ir nepavykus - paaiškinimas, kad mūsiškiams iki jų dar toli (toks, sakyčiau, giliamintiškas pastebėjimas) beje, šis užsienio rašytojų paminėjimas dar turi ir kitą tikslą - parodyti kokia apsiskaičiusi ir eruditiška asmenybė yra mūsų gerbiama apžvalgininkė (taip pat itin būdinga paaugliams, ypač bendraujant su mokytojais).
3. "Aštraus liežuvėlio" demonstravimas (pageidautina itin kategoriška ir įžeidžiančia maniera, kaip mėgsta išsireikšti kaliniai ir deja, paaugliukai - "paduchinimas"). Šito gero mano skaitytame komentare itin daug, tik deja jis primena elementarų spjaudymąsi tulžimi (priežastys neaiškios - kompleksai, neišsipildžiusios viltys, jaunatviškas maksimalizmas, šiaip bjaurus būdas?).
Na ką gi, kaip ten bebūtų bet burtas mestas ir banymas integruotis į naują erdvę, identifikuojantis joje ir įtvirtinant savo statusą, įvyko. Sėkmės asmeniniame gyvenime, o kas liečia fendomą ir ypač šią svetainę - turėk omeny, kad Kalabybiškio vidurinės 10 B klasės "šmaikštuolių" grupelės "kišeninio biliardo" tipo bajeriukai, čia nepraeis. Siūlyčiau kaukštelt per kamertoną ir dar kartą bandyt susiderint tonaciją.
P.S.
Ne kiekviena valytoja gali valdyti šalį. Tam būtinos bent minimalios takto ir diplomatijos užuomazgos.
Variagas
Krekai - dėl klaidų ir atsiprašinėjimų- tai ne su korektūros klaidų gausa susiję - tiesiog, jei gerai menu, pristatymo metu (dėl visa ko) publikos atsiprašiau, jei pasitaikys almanache klaidų (nė neabejojau, kad jų bus, mes gi ne šventieji). O "...ir patys stebėjosi, kodėl jų liko tiek daug" - dalies tikrai nebuvo.
O kol kas - laukčiau kada korektūros klaidų sąrašo, nes žodžiai "tiek daug" tokios apimties knygoje, imho, reiškia ne dešimtį ir net ne dvi dešimtis korektūros klaidų - būtų įdomupamatyti tą gausybę..;)
Offcos "apžvalga", hm, tiesiog išvemta tulžis (pastarosios matyt užtektinai susikaupė almanacho redakcijai atmetus jo genialų kūrinį), o tokias balas geriau apeiti, nei tyrinėti - dar žmogus išsitepsi.
beje, jei čia taip jau nekęstų kitokios nuomonės, šis komentaras išvis būtų neatsiradęs gijoje. Klausimas tik, ar daug būtų nukentėjus ši gija:)
>aš tiesiog internato laikus prisiminiau: kaip mes >savo fantastišką kūrybą ant išvietės sienų >amžindavome....Aš taip pat pasižymėjau šioje >srityje, nes turėjau neoninį pieštuką. Ale visgi >abitūros metais pradinukų kūryba neatrodė >tokia >vangi ir silpna kaip šiandien skaitant >paauglių >neplautais vedais dievinamą almanachą.
Jums čia panašu į kritiką? Žmogus net pastebėjo, jog almanachą dievina paaugliai neplautais. O įžvalgos gilume.
Galima buvo ir keiksmažodžiais "pavaryt" dar aštresnę diskusiją būtų išprovokavę, patikėkit.
pingwinas
Iš savo pozicijų galiu tik pasakyti, kad nesijaučiu veltui praleidus laiką prie GLF'o. Kaip visada, smagu skaityti J. žilinską, patiko mirmekos albos kūrinėlis, G. Vilpišausko, Karolio Gričiaus.. visi patiko, gal tik Kulikauskas "sausokas", be cinkelio (nieko asmeniško :))
Ee aš.
O galima būtų gauti nuorodų?
http://www.g-taskas.lt/2007/07/11/kultura-kt/offca/knyga-geriausia-lietuvos-fantastika-2003-2006
santrauka: offca ten nupeistino savo "apzvalga", ideta cia i komentarus, tada kazkas paburnojo ant to, kad tekstas nupeistintas, tada visi pradejo gincytis del rubriku ir Editors.
right. konstruktyvi diskusija apie knyga.
http://www.ferrum.lt/phpbb/viewtopic.php?p=191091&sid=b72a7b419adcf1f7810cdb1d4c3cb5ae
sako, neblogi tie GLF'ai :)
http://forumas.fantastika.lt/viewtopic.php?t=4112&start=45
o labiausia juokiausi radusi cia taip besireiskianti giedriuka:
http://giedrius-v.livejournal.com/84270.html
citata:
"Pagaliau išleistas šis naujausias lietuviškų fantastinių apsakymų rinkinys. Taip jau atsitiko, jog jame įdėtas ir vienas maniškis apsakymėlis, "Metas dalintis". Tai trumpa, bet labai pamokanti istorija apie saugumo technikos reikalavimų dirbant su nežemiškais padarais nesilaikymą :{). Ieškokite visuose knygynuose knygos su štai tokiu balbonu ant viršelio:
Kažkodėl pirmą kartą pažvelgęs į viršelį pagalvojau: "aš tau duosiu marių žuvį, tu paplonink man liežuvį" :{)
O šiaip, sklinda gandai, jog jau galbūt netgi šiais metais bus išleistas ir maniškis "Vėjas nuo jūros". Belieka tik laukti ir tikėtis, kad greitu laiku pašto dėžutėje rasiu Eridano atsiųstą sutartį. Tiems, kas neturėjo progos sekti šio romano rašymo online, galiu tik pasakyti, jog tai labai pamokantis romanas apie kenksmingų substancijų, rusiško popso ir perdėm gryno Dzūkijos miškų oro žalą jaunam organizmui, o romano turinį trumpai būtų galima reziumuoti kaip "nechadyte baby v les, kamary kusajutsa".
Kažkodėl Eridano leidykloje, pasak straipsnio htp://www.fantastika.lt, mane neoficialiai kažkas pavadino "Lietuviškuoju Stivenu Kingu". Be abejonės, labai malonu tai skaityti, bet visgi tikiuosi, jog tai ir liks neoficialus įvertinimas, nes jau taip ir girdžiu skaitytojų atsiliepimus, "blyn, prižadėjo, kad bus krūtai, kaip Kingas, nusipirkau, o čia kažkoks lodarius pilsto apie beleką, tpfu". Bandau iš anksto augintis storą skūrą, nes visgi esu jaunas ir nepatyręs rašytojėlis, ir kaip mačiau iš kolegų patirties, kritikos spygliai duria skaudžiai :{)
O tuo tarpu po truputį mezgu apmatus kitam panašaus dydžio darbui, kurį tikiuosi užrašyti per vasarą, iki man išvykstant į Lietuvą. Net pačiam smalsu, ar tai bus tęsinys pirmojo, ar savarankiškas kūrinys. Tikiuosi, smalsumas bus stipresnis už tinginystę."
hebra, turim nauja S. Kinga
Tik, prašau, pirmiausia prisistatykite, kad ir aš jus galėčiau mažybiniu vardu pavadinti. :{)
- Giedrius Vilpišauskas
Smagu, kad tiek yra rašančių, kai kurie - netgi labai neblogai.
Bet kai ko nesupratau. Pvz., jei tai almanachas, o ne šiaip kelių autorių rinkinys, tai kodėl pvz. J. Žilinsko - net 4 apsakymai? Iš kurių du neblogi, bet Tomo ir Džerio tikrai nereikėjo publikuoti, o Bėgliai - Bredberio "Marso kronikų" nevykęs atpasakojimas... Ar ne verčiau tada savo atskirą apsakymų rinkinį leisti, bet ne į almanachą viską kišti? Taip juk pati almanacho idėja nuvertėja. R. Gaidukaitės trys apsakymukai šiuo atveju tinka - nes tai beveik kaip trilogija (bent jau du paskutiniai - vientisi). Nors... Ir čia galima abejoti. Ar yra kokia vieno autoriaus kūrinių norma almanacho taisyklėse?
O dabar - nuo pradžių. N. Vaitkutės "Atgauti nuožmumą" - tikrai tinkamas būti pirmuoju. Kodėl? Ogi grynai komerciniais sumetimais. Juk ne tiek mažai pasitaiko skaitytojų, kurie perka knygą, tik paskaitę pirmuosius kelis sakinius. Visi kiti apsakymai įtraukia ne po pirmųjų sakinių, bet vėliau (kai kurie iki pat pabaigos taip ir neįtraukia). Tiesa - keista, kad kunigaikštis netikėtai virsta karaliumi, o apsakymo pabaigoje - vėl kunigaikščiu...
R.M.Klovaste "Medžioklis" - gana stiprus. Pabaiga tik "nebeištempia" visos kūrinio aukštumos, bet taip atsitinka dažnam kūrėjui :(
L. Darbutaitės "Kotryna" - vienas stipriausių šio rinkinio kūrinių. Kai kam pasirodė ne labai "fantastinis", bet kas gali atsakyti - kas yra FANTASTIKA??? Lyg ir visiems žinomų mitologinių žinių pateikimas gražia ir graudžia literatūrine forma - tai tikrai talentas...
T. Vilko "Laukinis". Irgi lyg ta pati mitologija. Tik jau kitame kontekste. Nebloga. Bet manęs kažkaip neužkabino...
"Budelio veidas". Kai kam užkliuvo, kad per trumpas. Bet tai ne trūkumas. Kūrinio idėja aiški, paprasta, nepretenzinga. Šiap smagus pasiskaitymas. Gal ir neoriginalu, bet kas pagaliau šiais laikais sugeba parašyti originaliai?
"Už ribos". Va čia tikrai per ilgas apsakymas.Bandžiau įsijausti į veiksmą ir atmosferą, kai kur pavyko, bet... labiausiai trikdė balsas iš nežinios (tuštumos?). Šiaip tebūnie tas balsas, bet reiktų labiau jį pagrįsti, kodėl gi jis čia skamba.
"Laidotuvės". Geras. Nykus, bet toks autorės sumanymas ir buvo. Patekimo į pragarą idėja neoriginali, bet apie bandymą rašyti originaliai jau minėjau.
"Keršto kūdikėlis". Prastesnis, bet man patiko.
"Šungaudis". Kaip ir dauguma kitų G. Kulikausko kūrinių - literatūriškai beveik tobulai nudailintas, bet... perskaitai - ir kas iš to?
"Nudundėjo griaustinis" - šis geresnis. Bent jau - vientisesnis.
"Uždeginėjantys laužus". Na... tas pats Žilinsko variantas. Ar verta publikuoti kūrinį rinkinyje tik todėl, kad autorius - pakankamai žinomas? Nenoriu piktai kalbėti, bet esu priverstas - tai jau panašėja ne į GLF, o į UAB "Žilinskas, Kulikauskas ir Co"...
"Įausti į šviesą". Taip ir nesupratau - gerai tas tinklas ar ne? Labiausiai čia patiko - idėja apie karštuosius Vakarus ir šaltuosius Rytus.
"Akis už akį..." parašytas gyva kalba, smagiai, nors ir šiurpiai.
M. Šyvio "Pabėgimas". Bene labiausiai patikęs kūrinys. Tik tos penkios pabaigos... Originalu, aišku (beveik), bet man asmeniškai norėjosi - laimingos pabaigos (be alternatyvų). Nes apsakymo herojus - kad ir pakankamai neigiama, bet vis tiek - žavi asmenybė (na, Benderio tipo).
"Šviesa veiduose" - irgi neblogas. Bet kažkoks... ne man. Per daug mokslinių terminų (vis tik šis rinkinys skirtas ne vien SF fanatikams, bet eiliniams normaliems skaitytojams :)).
"Kaip visada". Popieriniai žmonės tuščiame mieste - primena kažkokį rusų filmą. Bet šiaip - visai nieko.
"Metas dalintis". Daug neaiškumų. Aš pvz. supratau, kad policijos komisaras - gražuolės tėtušis - tų bjauriųjų vedų agentas. Ar tikrai taip?
"Laiko kalėjimas". Geras. Veiksmas - įtraukiantis. Aišku, yra vienas kitas loginis netikslumas (kurie net fantastiniuose kūriniuose nepateisinami), bet šiaip - vienas stipriausių apsakymų.
Apie R. Gaidukaitės kūrinukus jau rašiau pradžioje. Labiausiai patiko - 'Seno miškinio atostogos".
Taigi, nekantriai lauksime GLF-2007 - ir vėl su malonumu skaitysime ir su malonumu kritikuosime :)
Aciu tau, gerasis zmogau :)
Straipsnio autorė arba neskaitė, o jeigu skaitė tai nesuprato.O jeigu suprato, tai ne taip. Gal kol kas jai ir reikėtų pasilikti prie "Ežiuko rūke." Neišaugo iš to amžiaus.
Rinkinyje yra nemažai puikių apsakymų. Mano galva - kuriantys žmonės turėtų būti šiek tiek aukščiau mėšlų taškymo vienas kitam į akis.Jokios pagarbos sau.Graudu.