Todėl, kad šioje knygoje - visa karnavališkoji ir alegoriškoji viduramžių epocha, ir dar su paveikslėliais. Tiems, kas išvis nežino, kas yra bestiariumas, pabandysiu apibrėžti: tai fantastinių bei realių būtybių sąrašas su simboliniais, alegoriniais, (ir, suprantama, pseudomoksliniais) komentarais. Juose atsispindi tikroji viduramžių dvasia: čia nieko nėra aiškinamo tiesiogiai, bet kas yra kažkieno simbolis.

Tarkime, hiena, - pakankamai įprastas, nors egzotinis gyvis… Tačiau bestiariume ji įgauna tikrai kraupių bruožų: tai dvilytis padaras, Sodomos nuodėmių įsikūnijimas,reiškiantis stabmeldystę ir iškrypimą, jos stuburkaulis iš vientiso kaulo, todėl persiversti atgal hiena gali tik visu kūnu, ir galų gale, ji moka mėgdžioti žmogaus balsą ir jį prisivilioti, o kad hiena ėda žmogieną, savaime suprantama… Mūsų miškų paukštis kukutis pasižymi, pasirodo, pagarba nukaršusiems tėvams, o štai hidra amžinai kariauja su krokodilu: laukia kol jis užsnūs, tada įlenda į nasrus ir perplėšia jam vidurius, ir tai reiškia ne bet ką, o nuodėmės išpirkimą. Yra ir daugybė kitų gyvūnų, dažnai monstrų, kurių vien vardai ko verti: kinamolgas, alkionas, leukrota, mantikora… Aprašomi ir pusiau gyvūnai, pusiau žmonės, taip pat akmenys, medžiai, ir net vienas pranašas. Tiesiog stebiesi autorių fantazija ir skaitai tekstus kaip įdomiausią beletristiką (žinoma, jei mėgstate žodynų tipo knygas). Viskam čia randama antroji, paslėpta prasmė, paprastai susijusi su krikščionybės mokymu. Ieškodami jos viduramžių autoriai daugiausia rėmėsi bibliniais šaltiniais, Bažnyčios tėvų, antikos mokslininkų knygomis, o ypač I-II m.e.a. traktatu apie gyvūnus "Fiziologas". Aprašomasis bestiariumas yra iš XII a. pabaigos manuskriptų, ir vadinamas Leningradiškuoju (bent jau buvo), nes saugomas šio miesto bibliotekoje.

Knygos sandara tokia: plati įžanga apie viduramžių bestiariumus (K.Muratova), 108 skyreliai apie fantastiškus gyvūnus su spalvotom originalo kopijų įklijom, - viskas lygiagrečiai rusų ir anglų kalbomis. Pateikiami duomenys iš įvairių bestiariumų, jų spėjamų šaltinių, dažnai vienas kitam prieštaraujančių. Taip pat yra nedidelis bestiariumas eilėmis - XII-XIII amžių poetų tekstai apie simbolinę, pamokančią įvairios gyvasties reikšmę ir V.Mikuševičiaus straipsnis "Būties karnavalas". Knyga tikrai solidi, net į skanerį (skaitlį;)) kaip reikiant netilpo, o šį bei tą sako ir faktas, kad nuo atidavimo spausdinti iki jos išleidimo praėjo ištisi penkeri metai.

Paaiškinimas iliustracijai. Joje matote bonakoną, gyvūną, kuris neva gyvena Azijoje, yra gauruotas bei raguotas ir ginasi nuo persekiotojų itin originaliu būdu: išpurškia per užpakalinę angą skrandžio turinį, padengdamas juo žemę per tris akrus aplink, uždegdamas taip krūmus bei medžius. Medžiotojams belieka tik gėdingai sprukti…

Fantastiška knyga!