Autorius: Rasa Biliūnaitė
Data: 2003-09-16
Viena tų knygų, kurių siužetas nėra pagrindinis privalumas. Čia jis visiškai paprastas - vieno žmogaus istorija nuo gyvenimo iki mirties. Tiesa, pagrindinis veikėjas nėra koks nors banalus pilietis, o kurčias nuo gimimo nevisprotis, kankinamas epilepsijos priepuolių, vizijų ir įsitikinimo, kad jis yra Dievo įrankis šioje žemėje. Jo dvynys brolis mirė iškart po jų gimimo, kas visai nekeista, kadangi jų motina - niekada neišsiblaivanti į kiaulę panaši furija, o tėvas kilęs iš šeimos, kurioje kraujomaiša ir žmogžudystės buvo savaime suprantami dalykai iš kartos į kartą.
Jeigu jums atrodo, kad čia baisu ir perdėta, tai pačios knygos tikrai neimkit skaityti - tai buvo, taip sakant, 'gėlytės'. Toliau yra dar blogiau...
Negaliu sakyti, kad knyga mane sužavėjo - šitas žodis prie jos visiškai netinka, tačiau įspūdį paliko neišdildomą - nepaisant paprasto siužeto, fakto, kad joje nėra nė vieno veikėjo, su kuriuo skaitytojas norėtų ir galėtų identifikuotis ir išsamių visokių šlykštybių ir iškrypimų aprašymų. Galbūt todėl, kad - nors tai ir keistai skamba - šlykštybės pavaizduotos turtinga, tiršta kalba ir 'su meile'. Veikėjus, nors ir netikroviškus (bent jau tikiuosi. Neduokdie sutikti ką panašaus tikrovėje!), susikurti vaizduotėje visai nesunku dėl kraupokų, bet tikslių detalių gausumo. Tas neskanaus siurrealizmo ir puikaus kalbos pajautimo derinys turi kažką magiško, nes knyga labai įtraukianti - visai kaip ta pelkė, su kurioje skęstančiu veikėju (liežuvis neapsiverčia Eucrid'o vadinti herojumi) skaitytojas susipažįsta jau pačioj pradžioj...
Kažkuo 'And The Ass...' man primena 'Kvepalus' - įsitraukę į skaitymą, anksčiau ar vėliau nevalingai surauksite nosį; kažkuo '1984', kadangi nuo pat pradžių aišku, kad laimingos pabaigos nebus, o visi šviesūs momentai egzistuoja tik tam, kad po jų sektų kažkas labai negero ir nelinksmo. Pozityvių emocijų po perskaitymo - nulis, bet perskaitę tikrai nepamiršite jau kitą dieną.
P.S. Beje, pvz., šią knygą į rusų kalbą knygą išvertė Ilja Kormilcevas, "Nautilus Pompilius" (vokalinis instrumentinis ansamblis toks) etatinis dainų tekstų kūrėjas.
Perskaitęs jautiesi kaip išsivoliojęs š... (c) bangis
Abejoju, ar yra dar - nebemachiau, o ir pirkta senokai.
Beje, redakcija -- bangis nesake "sh...". "Perskaitęs jautiesi kaip išsivoliojęs š***", shitaip jis bylojo. Shalin cenzoora!
(c) Strugackiai, "Chromaja sud'ba"
Imho, panašiam porūšiui priskirtinas Benkso "Širšių fabrikas" kur kas stipresnis tiek literatūrine, tiek įtaigumo prasme.
Aš esu GABRIELĖ Gailiūtė, šitos knygos vertėja į lietuvių kalbą. Būtų labai malonu rasti savo vrdą parašytą teisingai ;)