Po to, kai pasirodė J. Gaarder'io romanas "Sofijos pasaulis", kuriame autorius filosofijos istorija sudomino paprastą skaitytoją (minėtoje knygoje filosofija pristatoma kaip galima paprasčiau, apvelkant visa tai paslapties ir įtampos skraiste), visas pasaulis (tiksliau Europa) nutarė tokiu pat stiliumi išdėstyti visus mokyklose ar universitetuose dėstomus dalykus: religiją (C. Clément "Teo kelionė"), psichologiją (R. N. Grødal "Gruobuonis"), matematiką (D. Guedj "Papūgos teorema"). Kas liko neaprašyta? Atrodo, medicina (arba biologija, anatomija ar botanika), chemija, fizika… Taip, dar kūno kultūra ir informatika. Ekonomikos pradžiamokslį a la "Sofijos pasaulis" parašė N. Piper. Bent jau taip pristatoma ši knyga mūsų skaitytojui - "Romanas apie pinigus, verslą ir kitus svarbius dalykus". N. Piper yra vokietis, studijavęs ekonomiką (Vokietijos ekonomika kalba pati už save), turintis darbo žurnaluose patirties ("Associated Press", "Die Zeit", "Sueddeutsche Zeitung").

Jeigu iš tiesų autorius nutarė parašyti romaną apie verslą ir ekonomiką, tai jam teko nelengva dalia, nes šis mokslas (dar ir šiandien yra abejojančių, ar šias sritis galima vadinti mokslu) dar labai jaunas lyginant su filosofija, matematika ar ta pačia fizika. Verslo ir ekonomikos pradmenis ir šiaip nelengva išdėstyti, nes dar nėra suformuluoti tvirti ir nekintami dėsniai, o šios srities taikymas remiasi žaidimu žmonių psichologija (prisiminkite visą vadybą). Žodžiu, pristatyti tuos, kurių pagrindinis požiūris į gyvenimą trumpai išreiškiamas taip: rytoj mes paaiškinsime tai, kas atsitiko užvakar.

Gaila, bet mano asmenine nuomone, tas autoriui visiškai nepavyko. Pažįstu žmonių, kuriems ši knyga, pasak jų pačių, leido suprasti ekonomikos pagrindus. Man ši knyga kaip ekonomikos vadovėlis (nekalbu, kad tai turi būti specializuotas vadovėlis aukštosioms mokykloms; tarkim, kad tai paskutinių klasių mokinių supažindinimas su ekonomikos ir verslo pagrindais) turi daug trūkumų. Turi trūkumų kaip ir romanas apie pinigus.

Pagrindinis visų tokių "Sofijos pasaulio" knygų trūkumas - nebeoriginali idėja ir pritemptas siužetas, kuriuo stengiamasi atskleisti norimą temą (šiuo atveju populiariai pristatyti verslą ir ekonomiką) bei tuo pačiu sukurti ir vystyti intrigą (šioje knygoje - išaiškinti auksinių monetų lobio paslaptį ar sugauti apgaviką maklerį). Bandant sujungti abi linijas, siužetas kartais tampa visiškai nerealus (sustojęs degalinėje įsipilti benzino, vertybinių popierių makleris savo vizitinę kortelę duoda vaikams vien tik išgirdęs apie jų norą investuoti).

Romane taip pat šmėkšteli tik kelios istorinės asmenybės (paminimas A. Smitas, J. Šumpėteris, L. Pačiolis), paminima viena ar kita ekonomikos mintis. Knygos pabaigoje pridėtas terminų žodynėlis, švelniai tariant, silpnokas: vieni terminai primityvūs (palūkanų), kiti juokingi (bendras nacionalinio produkto, Europos centrinis banko), treti - klaidingi (akcinių bendrovių, Federalinių rezervų sistemos), o ketvirti - nereikalingi (skelbimo). Yra ir vertimo netikslumų (Vokietijos BVP skaičiuojamas milijardais, o ne bilijonais), yra ir neišverčiamų dalykų (nesusidūrusiam su Vokietijos įmonių skirstymu, sunku suprasti, kas yra GmbH ar komanditinė bendrija). Tačiau šito neišvengiama verčiant knygas ir tai jau ne autoriaus ar vertėjo darbo trūkumai, ko nepasakytum apie anksčiau minėtus terminus.

Kaip minėta, lietuviško varianto knygos paantraštėje parašyta, kad tai "romanas apie pinigus, verslą ir kitus svarbius dalykus". Kitiems svarbiems dalykams čia turbūt reikėtų priskirti pirmąją draugystę (gal jau meilę), socialines problemas (nedarbas, maištas prieš pinigų visuomenę), gal dar nuotykius… Seniau toks ganėtinai tiesmukas ir paprastas šių temų apjungimas buvo pažymėtas "Vidutiniam mokykliniam amžiui". Čia, mano nuomone, ir susidaro visa problema: knyga pretenzingai pristatoma kaip romanas apie pinigus ir verslą, o ji tėra gera istorija apie paauglius, kurie trokšta būti turtingi (kas tokiais nenorėjo, būdamas dvylikos). Kaip sakė vienas šios knygos veikėjas, pinigai - tai pažadas. Deja, šiame romane jie tampa padažu Kalio Bliumkvisto (Zuikos Padūkėlio ar Pepės Ilgakojinės) nuotykiams.

Tiems, kas mėgsta pavartyti savo vaikų, jaunesnių brolių ir seserų ar kitų giminaičių knygas, tikrai neprailgs laikas skaitant: spartus veiksmas, šiek tiek įdomybių apie terminų atsiradimą (giro, bankrotas, kas yra "buliai" ir "meškos" ekonomikoje), italų keiksmažodžių pradžiamokslis (viena iš veikėjų senelė ir mama turi itališko kraujo), draugystė ir jos išbandymas, pirmi uždirbti pinigai, pirmi susidūrimai su sukčiais ir pirmi nuostoliai. Tiems, kam virš dvidešimt penkių, šyptels, kai makleris siūlys investuoti į vertybinius popierius žadėdamas 70 procentų pelną (prisimenant 1990-1995 metus ir kai kuriuos Lietuvos bankus?).

Skaitydami šią knygą rasite pora siužetinių linijų ir porą priedų: jau minėtą Trumpą ekonomikos terminų žodyną bei Patarles, Biblijos citatas ir garsių žmonių mintis apie pinigus (ne į temą, bet gal kas žino, kodėl "Tyto alba" savo leidžiamose knygose taip nenoriai deda turinius?). Rasite ir lengvą bei neįkyrų moralizavimą, kuris tikrai negadina knygos ir paauglių (greičiau užsidirbsi pinigus negu juos išloši loterijoje; neklysta tas, kas nedirba), rasite ir laimingą pabaigą - blogi bus nubausti, nuskriaustiems atlyginta žala, o tiems, kurie stengėsi, bus sumokėta su kaupu. Originalo kalba knygos pavadinimas skambėtų "Feliksas ir mieli pinigai". Taigi, pinigai čia būtų nemokamas priedas prie to, ką čia išvardinau. Nors kaip sakė Karatistė (čia tokia vienos romano veikėjos pravardė), "there is no such things like a free lunch".

Apibendrinus, galima pasakyti, kad tai nebloga nuotykinė literatūra jaunimui (amžiumi ir širdimi), bet visiškas niekalas kaip "romanas apie pinigus, verslą ir kitus svarbius dalykus" ar finansus.

Dėl įdomumo paprašiau šią knygą perskaityti dvylikamečio. Sugraužė greitai ir dievagojosi, kad patiko. Tiesa, nieko nesuprato apie buhalteriją (debetą, kreditą, balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą), bet patikėkit, iš šios knygos apie tokius dalykus ir aš nebūčiau supratęs.

Tiems, kas supranta vokiškai: Šėnštatas (šiame mietelyje gyvena Feliksas) iš tiesų yra Schoenstadt'as. Gal tikrinių žodžių kartais geriau netranskribuoti - kvailoki rezultatai…

Pinigai kaip mėšlas - geras daiktas, bet tik tada, kai paskirstomas (F. Bekonas)

Pinigai yra nukalta laisvė (F. Dostojevskis)