Laimė. Ar yra nors viena knyga, nesusijusi su ja? Mes taip dažnai vartojam šį žodį, kad atrodo, jog puikiai žinome kas tai yra. Gal kas nors galėtų pasakyti?

Pascalis Bruckneris nuvainikuoja XX amžiaus antrajai pusei priskiriamą ideologiją, kuri reikalauja viską vertinti malonumo ir nemalonumo požiūriu, tą skatinimą siekti euforijos, priverčiant gėdytis ir kentėti tuos, kurie šiai ideologijai nepaklūsta.

Apie laimę šioje knygoje kalbama iš įvairių istorinių rakursų. Aptariami įvairūs laikotarpiai ir juose vyravusi laimės samprata, visata tai susiejant su šiandieniniu pasauliu. Reklamos ir žiniasklaidos kuriami mitai apie gerą gyvenimą, kurio nepasiekę patys dėl to kalti, jau tapo įprastu reiškiniu. Įvairiausi patarimai kaip gyventi, kad kiekviena diena būtų nuostabi ir nepakartojama užkemša žmonių smegenis idėja, kad reikia bet kokiu atveju būti laimingam, kaip besišypsančiam klounui iš reklamos. Tikriausiai Epikūras apsidžiaugtų išvydęs šiandieninį pasaulį. Visgi, jam svarbiausia buvo proto malonumas, o kas svarbiausia dabartiniam žmogui? „ Vakarų pasaulyje laimė tapo visuotiniu kvaišalu. Siekadami kuo daugiau ir geresnio sekso, be saiko keliaudami, rūpindamiesi išlaikyti tobulą sveikatą ir vartodami dvasinę savijautą gerinančius vaistus, mes pasiduodame saldžiai "buvimo laimingiems" tironijai”.

Dar antikos filosofai bandė atsakyti į klausimą - kas suteikia žmogui laimę. Kol kas atsakymo dar nepavyko rasti. Visagalis mokslas irgi nuleido rankas, neradęs laimės geno. „Amžinoji euforija" - tai skaudus smūgis visiems išsiviepusiems hedonistams.

Išnaudojus visus kūno suteikiamus malonumus, tokie šaunuoliai griebiasi dvasinės atgaivos priemonių. Kadangi net ir tai sąlygoja mada, nenuostabu, jog dažniausiai hedonistai renkasi budizmą, tiksliau, išsirankioja iš šios populiariosios religijos viską, kas jiems patinka. Ar Dalai Lama netapo mums tik išminties klounu? - klausia Pascalis Bruckneris. Budizmo išpopuliarėjimas Vakarų pasaulyje daug kam gali atrodyti netikėtas, juolab, kad ši religija skatina atsižadėti savo norų, bet argi tiems, kas aklai seka mada rūpi tokios smulkmenos, svarbiausia tapti budistu, o ne laikytis Budos mokymo.

Bruckneris nepamiršta ir pinigų, kuriems meldžiasi visas pasaulis. Aš irgi pasimelsčiau, tik nemoku nė vienos pinigų maldos. Visiems, kurie sako, kad ne piniguose laimė (naujasnis variantas - jų kiekyje) knygos autorius mesteli šmaikščią Jule Renard mintį - Jei sakote, kad ne piniguose laimė, tai atiduokite juos! Galiu netgi pateikti savo kredito kortelės numerį. Tai kaip?

Iš tiesų, ši esė apie prievolę būti laimingam - tai filosofinė, psichologinė, sociologinė, iš dalies, istorinė knyga apie beatodairišką laimės siekimą, kuris virsta didžiausia nelaime. Ar ši knyga turi minusų? O kas jų neturi? Tik aš dažniausiai stengiuosi pastebėti tai, kas gera.

Autorius knygą skyrė savo mamai, o aš rekomenduoju ją visiems, kuriuos vimdo tas nuolatinis klausimas: kodėl tu šiandien nesišypsai? Ir tiems, kurie to klausia. Nesveikas šiuolaikinių žmonių noras kuo daugiau dirbti ir uždirbti, kad galėtum puikuotis prieš kitus, sveikos gyvensenos manija ir t.t. ir panašiai.

Sakot, neįeinat į šią kategoriją? Tada atsakykit į klausimą - ar esate laimingi? Ne? Pavydite, kurie turi už jus daugiau? Vargšeliai. Ar „Amžinojoje euforijoje" surasite laimės formulę? Be abejo, čia ne ezoterinės pasakos, tačiau...

Jūs dar nebuvote laimingi?