Autorius: Rasa Biliūnaitė
Data: 2001-03-12
Knyga nepadės susigaudyti panašiose reklamose, tačiau tarsi liūnas įtrauks jus į akordų, bergamočių ir žemutinių tonų pasaulį; nepastebimai, puslapis po puslapio, didins įtampą iki nepakeliamybės - ir sunku įsivaizduoti tokios įtampos vertą atomazgą. Bet ši - verta. Palyginimas su liūnu neatsitiktinis. Knyga nėra graži. Epocha, vaizduojama joje, XVIII amžius, pasižymėjo ryškia antihigiena, kurią dažnas rašytojas, ypač romantinės pakraipos, buvo linkęs praleisti. Suskind'as ją akcentuoja, gal net hiperbolizuoja, visame jos šlykštume. Smarvė, šiukšlės, ligos, beprasmis kasdienis smurtas, žmogiškasis bukumas. Skurdūs - visomis prasmėmis - žmonės.
Į tokį pasaulį ir ateina Žanas Batistas Grenujis, žmogus be kvapo. Netgi truputį juokinga ši jo savybė atrodo, kai pagalvoji - žmogus gi ne šuo, kuris 'mato' nosimi, tuo labiau, kai žmogaus kvapas dažniausiai užgožiamas kitų, intensyvesnių kvapų, tad koks skirtumas, yra natūralus kvapas ar ne? Bet bekvapis žmogus išsiskiria iš kitų. Būtent išsiskiria, o ne išskiriamas, nes Suskindas nedaro paplitusios klaidos ir nemoralizuoja visuomenės, atstūmusios Grenujį. Jis gimė ypatingas ir savo likimą pasirinko pats. O jo likimas - būti genialiu parfumeriu. Pats bekvapis, jis turi tobulą 'kvapo jausmą'. Tik juo jis ir gyvena, tai vienintelis dalykas, jam rūpintis gyvenime - labai dažno genijaus savybė. Ir kaip dažnas genijus, jis nesiskaito su priemonėmis, kuriomis jo genialūs planai yra vykdomi...
Paprastas pasakojimas apie genialų ir kartu menką žmogų bei jo aistrą. Viena iš tų knygų, kuriose rašytojo į žodžius sudėta aistra, rodos, lieka gyventi žodžiuose, kad paskui magiškai užgriūtų skaitytoją; ji užkrečiama, jai neįmanoma atsispirti, ji verčia su karšligišku susidomėjimu versti lapą po lapo, ne tik įsijaučiant į antiherojaus (liežuvis neapsiverčia Grenujo pavadinti herojumi) gyvenimą ir protą, bet ir pajusti aistrą jo aistrai - kvepalų pasauliui, kuris, nors ir aprašomas su preciziškom smulkmenom, atrodo mistinis. Pagal kuriamą įtampą ši knyga gali pašaipiai parodyti nosį vos ne visiems mano skaitytiems detektyvams.
Šedevras
O siaip skaitykit, daug kam patiko:)
Be to, "išbaigti" herojų, t.y. jo siužetinę liniją - yra gero rašytojo požymis, nepaliekama "laisvų galų", kurie kartais erzina net ir geruose kūriniuose.
Gal pasistenkime formuluoti savo nuomone siek tiek mandagiau?
Siūlau perskaityti tą knygą.
Ir nuspręsti pačiam.
Gal knyga neatitiks Jūsų darbo, bet bus geras būdas atsiplėšti nuo darbų ir atsipalaiduoti pernelyg daug nenukrypstant nuo temos.
cia paziurek, yra naudingos tamstai informacijos
na, achioo bent uzh tai, kad ne Coelho...
tikrai verta paskaityti,itaigiai parasyta.super