Paul Claes „FENIKSAS“

Paul Claes - vienas iš garsiausių šiuolaikinių flamų rašytojų, vertėjų ir poetų.„Feniksas“ – gausiai istorinėmis detalėmis papuoštas romanas, pasakojantis apie garsų italų filosofą Džiovanį Piko de la Mirandolą. Be abejo, kaip skelbia knygos anotacija, tai dar ir detektyvas, nors gal geriau, kad tų detektyviškų epizodų nebūtų. Kita vertus Mirandolos mirties aplinkybės iki šiol nėra gerai žinomos, todėl jas „sugalvoti“ labai patogu. Ar pirmą kartą prisidengiant istoriškumu, autoriai ne tik kuria istoriją, bet ir ją perkuria? Ir ne tik Danas Brownas.

Renesanso epocha atvedė į pasaulį daug genijų, kurių vardai iki šių dienų yra gerai žinomi. Džiovanis Piko de la Miandola nebuvo dailininkas, skulptorius, tačiau jo nemirtingumo priežastis kita – eklektinis įvairių filosofijos mokyklų idėjų jungimas. Jis parašė dvi knygas – „Filosofiniai, kabalistiniai ir teologiniai samprotvimai“ ir „Kalba apie žmogaus orumą“: šios knygos ištrauką galite rasti Filosofijos istorijos chrestomatijoje, renesansas, I dalis ir išgarsėjo pirmiausia savo pažiūromis ir neišsemiamomis žiniomis. Bandydamas „sutaikyti“ Platono ir Aristotelio filosofines pažiūras, jis rėmėsipersų, arabų ir kabalistų filosofinėmis tradicijomis.

Ar reikia tiek daug kalbėti apie Mirandolą, apžvelgiant šį romaną? Be abejo, nes pati knygos ašis – Piko de la Mirandolos asmenybė. Nors, mano subjektyvia nuomone, norint parodyti tokio filosofo kaip De la Mirandolos minčių gelmę, varginga knygiūkštė, kuri tik apgraibomis prisiliečia prie svarbiausių temų, nieko gero neduoda.

Na, taip, čia yra svarstymų apie filosofiją, kabalą, Dievą ir religiją, meilę, mirtį ir gyvenimą, tačiau sudėti tiek daug tematinės medžiagos į tokios mažos apimties knygą tiesiog neįmanoma. Tie, kas neturi nė žalio supratimo apie filosofiją, nieko nesupras, o bent kiek geriau su ja susipažinę žmonės, paprasčiausiai, nesužinos nieko naujo. Ją skaitydamas nuolat jauti, kad kažkas praleista, kažko trūksta, o galiausiai, net nežinai, kas ja norima pasakyti.

Kiek įtikina „Feniksas“? Neslėpsiu, „Feniksas“ man visiškai nepatiko. Neįdomus rašymo stilius, dialogai apie nieką. Detektyvinė istorija atrodo gana blankiai, palyginus ją su tikrai gerais detektyvais.Šioje vietoje negaliu neprisiminti nuostabiojo MargueriteYourcenar romano„Filosofinis akmuo“. Iš principo abu kūriniai vaizduoja panašų laikotarpį, bet skirtumai tarp jų labai dideli.MargueriteYourcenar perteikia visą renesanso epochą, o Paul Claes tik šiek tiek prisiliečia prie jos.

Knygos pabaiga apskritai nuslysta nuo bet kokių realybės rėmų ir geriausiai parodo, kad knygos autorius siekia ne realistiškumo, o paprasčiausio įspūdžio, tik gaila, kad daro tai pačiu primityviausiu būdu – pasinerdamas į fantastiką, nors romanas pristatomas kaip istorinis detektyvas. Tik pristatomas.

Pelenai